Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K., atsakovės uždarosios akinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ atstovui D. A., trečiojo asmens DNSB Daugiabučio namo savininkų bendrija „Vs“ atstovams M. S. ir advokato padėjėjui A. K., liudytojams V. M., T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

10. Byloje nustatyta, jog ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su draudėja V. M. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas.

11. 2022 m. liepos 15 d. trūkus bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos stovui daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

12. Įvykio metu pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės būtų ūkis“. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ perėmė uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės būtų ūkis“ teises ir pareigas.

13. Ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl vandens atsiradusią žalą. Todėl ieškovė atliko žalos paskaičiavimus ir išmokėjo 892,93 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog avarija įvyko dėl bendro naudojimo karšto vandens sistemos stovo gedimo.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

15. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

16. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 15 d. buvo užlietas dėl šiame name trūkusio bendro naudojimo karšto vandens sistemos stovo, kuris yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Atsakovė perėmė pirminės administratorės teises ir pareigas. Šalys neginčijo fakto, jog atsakovė įvykio metu teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.

19. Teismas pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius (nagrinėjamu atveju – atsakovė) objektą administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, pagal kurio 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas.

20. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.

21. Atsakovė nurodė, kad administratorius dalies savo funkcijų, kaip ir šiuo atveju, nusidėvėjusi šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių, tarp jų ir esančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus inžinerinės įrangos defektus, gedimus.

22. Pagal jau minėtą įvykio metu galiojusį Reglamentą, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius.

23. Atsakovė, būdama namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog vamzdynų sistema nekeista nuo namo pastatymo, pakeisti tik du vandens stovai. Taip pat nustatyta, jog atsakovė, pradėdama vykdyti savo, kaip namo administratorės funkcijas netikrino vamzdynų sistemos būklės, tik tvarko jos gedimus įvykus avarijai. Šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovė nuosekliai ir periodiškai atliko jai pavestą funkciją. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovė privalėjo užtikrinti vamzdyno tikrinimą, priežiūrą, inicijuoti remontą ir taip užkirsti kelią avarinėms situacijoms. Atsakovė neįrodė, jog negalėjo dėl objektyvių priežasčių apžiūrėti bendrųjų inžinerinių sistemų, kas reiškia, jog iki 2022 m. liepos 15 d. įvykio šių sistemų neprižiūrėjo, taip pažeisdama aukščiau paminėtus Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-730/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2017).

24. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė, įrodė jos apdrausto buto apliejimo iš bendro naudojimo vamzdžio, tuo pačiu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų nepakankamą priežiūrą. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismas sprendžia, jog atsakovė nepaneigė savo neveikimo ir neįrodė jos atsakomybę galimai šalinančios aplinkybės – jog ji dėl butų savininkų vamzdyno uždengimo, taip pat jų nesutikimo modernizuoti namą, negalėjo vykdyti savo pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinerinę įrangą – karšto vandens vamzdį. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

25. Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas, todėl atsakovei tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t. y. atlyginti patirtą žalą. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjui, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl žala priteistina ieškovei iš atsakovės.

Dėl padarytos žalos dydžio.

26. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

27. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu.

28. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 892,93 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikti dokumentai: turto apžiūros aktas, apgadinto turto nuotraukos, nuostolio sąmata ir mokėjimas.

29. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

30. Atsakovė žalos dydžio neginčijo, žalos dydį paneigiančių įrodymų į bylą neteikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 892,93 Eur dydžio žalą (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

31. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

32. Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 21 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

34. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai, šioje byloje ieškinį tenkinus visiškai, byloje patirtos 27,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6, 892,93 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 93 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,86 Eur (dvidešimt septynis eurus 86 ct) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.