Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl patikrinimo akto ir nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas I); 2) panaikinti Tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktą Nr. S3-3, patvirtintą Tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761; 3) panaikinti Tarybos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas II); 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Taryba 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ pritarė 2021 m. birželio 21 d. AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktui Nr. S3-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte Taryba konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais netinkamai įgyvendino Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (toliau – ir Supirkimo tvarka), Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 (toliau – ir Sąvadas), Šilumos aukciono reglamente, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 (toliau – ir Aukciono reglamentas), numatytus reikalavimus, susijusius su šilumos gamyba ir (ar) supirkimu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas Lietuvoje, aptarnaujantis daugiau kaip 210 000 Vilniaus namų ūkių ir verslo subjektų. Pažymėjo, kad jis, veikdamas pagal Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) nuostatas bei Tarybos patvirtintas taisykles, dalyvauja šilumos aukcionuose ir juose nuolat perka šilumos energiją iš nepriklausomo šilumos gamintojo (toliau – ir NŠG). Pabrėžė, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo pareiškėjas nebuvo padaręs jokių teisės aktų pažeidimų dėl jo dalyvavimo aukcionuose. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. Taryba nusprendė atlikti pareiškėjo patikrinimą, siekdama nustatyti, ar pareiškėjas, supirkdamas šilumos kiekį, tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų 2019 m. birželio mėnesį. Tokia abejonė Tarybai kilo dėl to, kad 2019 m. birželio mėnesį pareiškėjas nupirko faktiškai didesnį šilumos kiekį iš savo įrenginio nei buvo deklaravęs 2019 m. balandį, kai įvyko aukcionas birželio mėnesiui. Paaiškino, kad, vykstant patikrinimui, pareiškėjas, aktyviai bendradarbiaudamas su atsakovu, teikė detalius paaiškinimus, kad 2019 m. birželio mėnesį superkant šilumos kiekį, pareiškėjas laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nepadarė pažeidimų. Pareiškėjas nuosekliai teikė detalią poziciją ir atsakymus į Tarybai kylančius klausimus viso patikrinimo metu.

4. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo akte neatsižvelgta į tai, kad 2019 m. birželį nupirktas mažesnis šilumos kiekis dėl objektyvių priežasčių. Jeigu Taryba būtų analizavusi ne tik 2019 m. birželio mėnesį, bet ir 2019 m. gegužės mėnesį šilumos pirkimus, Taryba būtų galėjusi nustatyti, jog pareiškėjas siekė įgyvendinti tiek ŠŪĮ, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatas, siekdamas geriausiu įmanomu būdu suderinti visų rinkos dalyvių interesus 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Pareiškėjas paaiškino, kad aukcionas vyksta tokia tvarka, jog preliminarus šilumos gamybos grafikas sudaromas antrajam mėnesiui po einamojo mėnesio. Pareiškėjas, 2019 m. balandžio mėnesį dalyvaudamas 2019 m. birželio mėnesio šilumos aukcione, įvertino suvestinį visų šilumos gamybos įrenginių ir šilumos tinklų planinių priežiūros, įskaitant remonto, darbų grafiką bei šiame grafike dėl nurodytų 2019 m. birželio 8–25 d. suplanuotų pareiškėjo E-2 bio bloko TG+KDE planinių remonto darbų atsirandantį šilumos gamybos apribojimą. Pareiškėjui 2019 m. gegužės 14 d. užfiksavus E-2 bio bloko TG+KDE defektą Nr. 19-671 „Vandens pralaida iš GK-4 konvektyvinės dalies“, pareiškėjas buvo priverstas paankstinti suplanuotus E-2 bio bloko TG+KDE remonto darbus ir perkelti juos 2019 m. gegužės 17 d.–birželio 2 d. Taigi, dėl objektyvios priežasties – poreikio paankstinti suplanuotus pareiškėjo E-2 bio bloko TG+KDE remonto darbus – pareiškėjas vietoj 2019 m. gegužės mėn. planuoto pagaminti šilumos kiekio – 40 548 MWh – faktiškai pagamino tik 18 886,16 MWh. Kiti NŠG kompensavo reikalingą Vilniaus miesto integruoto tinklo šilumos poreikį, pvz., gegužės mėnesio šilumos aukcione planuotas supirkti šilumos kiekis iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Idex Baltic valdomų NŠG buvo 45 506 MWh, o faktiškai iš šios bendrovės valdomų NŠG buvo supirkta 51 688 MWh. Didesni šilumos kiekiai buvo nupirkti ir iš kito aukcione dalyvavusio NŠG. NŠG nereiškė nusiskundimų dėl to, kad iš jų buvo nupirktas didesnis šilumos kiekis nei planuota.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad, laikantis Sąvado reikalavimų, 2019 m. balandžio 24 d. paskelbtas preliminarus šilumos gamybos grafikas (toliau – ir PŠGG) 2019 m. birželio mėnesiui, kai pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvyksiantį Bendrovės E-2 bio bloko TG+KDE gedimą ir dėl to kilusį poreikį paankstinti remonto darbus. Atsiradus gedimui, pareiškėjas nebeturėjo teisės koreguoti ar kitaip atnaujinti paskelbtą PŠGG 2019 m. birželio mėnesiui. Pareiškėjas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje – viena vertus, jis nurodė jam reikalingą PŠGG ir turėjo nupirkti atitinkamą šilumos kiekį, kita vertus – atsiradus objektyviems pokyčiams bei siekiant mažiausios kainos vartotojams, nebebuvo galima atlikti PŠGG korekcijų. Patikrinimo akte Taryba neatsižvelgė į šias aplinkybes, visiškai nevertino tai, kodėl pareiškėjo nupirktas šilumos kiekis birželio mėnesiui buvo kitoks nei suplanuotas balandžio mėnesį, t. y. dar nežinant apie tai, jog gegužės ir birželio mėn. įvyks gedimas. Pareiškėjo vertinimu, Taryba, atlikdama pareiškėjo patikrinimą, turėjo tinkamai įvertinti ir gegužės mėn. aplinkybes, nes tai turėjo esminę ir tiesioginę įtaką pareiškėjo veiksmams tikrinamuoju laikotarpiu. Pabrėžė, kad 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais pareiškėjo šilumos pirkimai privalėjo būti vertinami kartu, kadangi jie yra neatsiejamai susiję dėl 2019 m. gegužės 14 d. įvykusio Bendrovės E-2 bio bloko TG+KDE gedimo ir jo remonto.

6. Pareiškėjo teigimu, Taryba nepagrįstai teigė, jog ši paankstinto remonto aplinkybė nereikšminga ir nesudaro pagrindo pareiškėjui nustatyti ir supirkti didesnius šilumos kiekius nei pasiūlytus šilumos aukcione, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kurių, pareiškėjo įsitikinimu, buvo laikomasi. Tarybos pateikiama argumentacija, jog kiekvienam kalendoriniam mėnesiui skelbiamas atskiras šilumos aukcionas, ignoruoja faktą, kad aukcionas įvyksta likus 2 mėnesiams iki faktinio šilumos supirkimo. Taryba privalėjo atsižvelgti, jog, pareiškėjui perkėlus remonto darbus, atitinkamai pareiškėjo superkami kiekiai pasikeitė tiek gegužės, tiek birželio mėnesį bei skyrėsi nuo numatytų prieš du mėnesius šilumos aukciono metu. Taryba turėjo vertinti šiuos abu mėnesius kartu, sistemiškai, o ne ignoruojant pareiškėjo veiksmus, kuriems objektyvios priežastys darė įtaką. Pareiškėjo manymu, tik sistemiškai vertinant gegužės mėnesio aplinkybes kartu su birželio mėnesio aplinkybėmis, buvo galima tinkamai įvertinti pareiškėjo veiksmus ir siekį įgyvendinti ŠŪĮ įtvirtintą mažiausios šilumos kainos vartotojams principą.

7. Pareiškėjo tvirtinimu, Taryba, interpretuodama poįstatyminius teisės aktus, visiškai neatsižvelgė į ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą mažiausios šilumos kainos vartotojui principą, o poįstatyminius aktus nagrinėjo izoliuotai, visiškai ignoruodama šilumos tiekimo teisinę bei techninę specifiką. Pareiškėjui neįgyvendinat šio ŠŪĮ numatyto tikslo, būtų pažeistos pagrindinės ir svarbiausios ŠŪĮ nuostatos bei šilumos vartotojų interesai. Taryba, izoliuotai interpretuodama mažiausios kainos ir mažiausių sąnaudų principus bei šilumos ūkio technines specifikas nustatančių poįstatyminių teisės aktų nuostatas, Patikrinimo akte nepagrįstai teigė, jog iš tam tikro šilumos aukciono dalyvio faktiškai supirktas paros šilumos kiekis negali viršyti dalyvio šilumos aukcione pasiūlyto parduoti paros šilumos kiekio. Pareiškėjo nuomone, jam pasirinkus tokį elgesio variantą, kuris Tarybos laikomas teisingu, būtų pažeisti ir ŠŪĮ, ir šilumos vartotojų interesai, kadangi tokiu atveju šilumos energija būtų perkama didesne kaina. Pareiškėjo įsitikinimu, ŠŪĮ, kaip aukštesnės galios teisės aktas, kuris yra aptariamų poįstatyminių teisės aktų pagrindas, turėtų būti laikomas esminiu teisės aktu, Tarybai siekiant tinkamai atlikti savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas bei pagrįstai, išsamiai ir teisingai išnagrinėti visas patikrinimui aktualias aplinkybes.

8. Pareiškėjas paaiškino, kad jo veiksmai 2019 m. birželio mėn. neturėjo neigiamos įtakos galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai, priešingai, tai turėjo teigiamą įtaką. Patikrinimo akte nenurodyta, kad, vadovaujantis Patikrinimo akte pateikiama teisės aktų interpretacija, 2019 m. birželio mėn. šiluma šilumos vartotojams būtų kainavusi 107 044 Eur daugiau. Akcentavo, kad vartotojams gauta nauda neaptariama ir į ją neatsižvelgiama. Didesnis dėmesys teikiamas privačių subjektų, šiuo atveju NŠG, interesams. NŠG interesai ginami, lingvistiškai bei paviršutiniškai aiškinant poįstatyminius teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, jog, pagal ŠŪĮ, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas šilumos vartotojų interesų apsaugai, jiems užtikrinant šilumą mažiausia kaina ir mažiausiomis sąnaudomis. Taip pat pažymėjo, kad Tarybos Patikrinimo akte atlikti NŠG negautų pajamų skaičiavimai nepagrįsti ir ydingi. Taryba neturėjo kompetencijos skaičiuoti privačių ūkio subjektų patirtų negautų pajamų. Tai darydama, ji iškreipė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo jų pagrindu formuojamos teismų praktikos. Tokie teisinio pagrindo neturintys Tarybos skaičiavimai sukūrė prielaidas ūkio subjektams bandyti iš pareiškėjo prisiteisti sumas, kurios nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Tarybos skaičiavimai Patikrinimo akte savaime sukūrė prielaidas ūkio subjektams kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus ir bandyti iš pareiškėjo prisiteisti Patikrinimo akte Tarybos nurodytas sumas, kurios nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis.

9. Tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas turi teisę nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjas grindė tuo, kad pačiame Tarybos nutarime, kuriuo buvo pritarta Patikrinimo akto išvadoms, tiesiogiai nurodyta, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taryba, nurodydama nutarimų, o kartu ir Patikrinimo akte padarytų išvadų apskundimo galimybę ir tvarką, sukūrė pareiškėjui teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog pareiškėjas galės ginti savo pažeistas teises bei interesus teisme.

10. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. patikslintame skunde nurodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. Taryba priėmė nutarimą Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“, kuriuo paskyrė pareiškėjui 38 273,75 Eur baudą už Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus. Pažymėjo, kad Nutarime II Taryba pakartojo Patikrinimo akte konstatuotas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė išvadą, jog pareiškėjui už reguliuojamos veiklos pažeidimą turėtų būti paskirta 38 273,75 Eur bauda. Taryba nurodė, kad jos konstatuotas pažeidimas negalėjo būti laikomas mažareikšmiu, nes: (i) pažeidimo padariniai negali būti pašalinti, kadangi tai neįmanoma; (ii) pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žala NŠG interesams; (iii) Tarybos įsitikinimu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais ar priemonėmis. Pareiškėjo manymu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, jei jis būtų buvęs padarytas. Nurodė, kad pareiškėjo veiksmai, kurie Tarybos įvertinti kaip pažeidimas, nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams. Vartotojų interesai šiuo atveju nenukentėjo, vartotojai netgi gavo 107 044 Eur naudą. Pabrėžė, kad nors 2019 m. birželio mėnesį pareiškėjas nupirko iš NŠG mažesnį šilumos kiekį nei buvo deklaruota 2019 m. balandį, tačiau Taryba neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas nupirko iš NŠG didesnį šilumos kiekį, nei buvo planuota 2019 m. gegužę, ir dėl to NŠG 2019 finansiniais metais negalėjo patirti žalos. Teigė, kad pareiškėjas nupirko mažesnį šilumos kiekį nei deklaruota tik vieną kartą – 2019 m. birželį. Tarybos konstatuotas pažeidimas negali būti laikomas tęstiniu – jis buvo vienkartinis, po 2019 m. birželio mėnesio nesitęsė ir nebuvo kartojamas. Todėl egzistavo ir antroji sąlyga, leidžianti pažeidimą laikyti mažareikšmiu. Akcentavo, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, todėl jis negalėjo būti pašalintas. Be to, Taryba, Nutarimu II skirdama pareiškėjui piniginę baudą, netinkamai vertino Energetikos įstatyme ir Sankcijų skyrimo taisyklėse nurodytas sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Taryba apskritai nepasisakė dėl kai kurių aplinkybių, o dėl kai kurių aplinkybių ji tiesiog formaliai nurodė, jog jos neegzistuoja, nepateikdama jokių paaiškinimų.

11. Atsakovas Taryba nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti arba nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą.

12. Atsakovas paaiškino, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Patikrinimų tvarkos aprašas), 19.2 papunkčiu ir 29 punktu, atliko Bendrovės reguliuojamos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo – įvertinti, ar Bendrovė, 2019 m. birželio mėn. (toliau – ir tikrinamasis laikotarpis) supirkdama šilumos kiekį, tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

13. Atsakovas nurodė, kad tikrinimo komisija, atlikusi patikrinimą, padarė išvadas, jog Bendrovė tinkamai pateikė pavedimą pirkti šilumos aukciono sistemoje tikrinamuoju laikotarpiu, tačiau savo veiksmais pažeidė Aukciono reglamento 37.1 papunktį, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus, kadangi sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką, buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių planuojami supirkti šilumos kiekiai, sudarant dispečerinio šilumos gamybos valdymo planą (toliau – ir DVP), buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių superkami šilumos kiekiai. Taryba detalizavo Bendrovės padarytus pažeidimus ir pabrėžė, jog Bendrovė supirko iš šilumos aukciono dalyvių netinkamus šilumos kiekius tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Aukciono reglamento reikalavimus, iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko didesnius (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) paros šilumos kiekius; dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirktų šilumos kiekių laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) buvo supirkti mažesni šilumos kiekiai iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“; tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė nepagrįstai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko 20 463,5 MWh šilumos, dėl ko buvo nesupirkta iš Idex Pakalniškių UAB – iki 11 935,5 MWh, iš AB „Vilniaus Baldai“ – iki 2 166,0 MWh, iš Idex Zietela UAB – iki 2 498,0 MWh, iš UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 3 864,0 MWh šilumos.

14. Atsakovas paaiškino, kad dėl Bendrovės veiksmų, tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkant 20 463,5 MWh šilumos, nebuvo neigiamos įtakos 2019 m. birželio mėn. galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai; įtakos šilumos (produkto) gamybos Bendrovės gamybos šaltiniuose paslaugos investicijų grąžai dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione vertinimas turėtų būti atliktas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ar jų perskaičiavimo metu; buvo pažeisti Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti Aukcione laimėtus šilumos kiekius, dėl to minėti nepriklausomi šilumos gamintojai negavo pajamų.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėjo ginčijamas birželio mėnesio skundžiamas nutarimas nėra teisės aktas, dėl kurio galima pateikti skundą administraciniam teismui, net nevertinant pareiškėjo materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo) bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tik formalūs kriterijai negali lemti viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo. Akcentavo, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje išreikšta Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, valia „pritarti Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms“. Pabrėžė, kad Taryba pritarė Tarybos sudarytos tikrinimo komisijos pateiktiems pareiškėjo veiklos vertinimams, tačiau skundžiamu nutarimu ir juo patvirtintu Patikrinimo aktu pareiškėjui nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai, nevertinama ir nepasisakoma dėl pareiškėjo teisinės atsakomybės, nėra atliekami šilumos kiekių perskaičiavimai ar nustatoma kompensacijos tvarka. Todėl visiškai akivaizdu, jog, priėmus skundžiamą nutarimą, nėra daroma įtaka pareiškėjo teisėms, nes pareiškėjo teisių apimtis liko tokia pati ir nepasikeitė. Pareiškėjo teisėms išlikus status quo, nėra pagrindo teigti, jog minėtu administraciniu aktu taip pat daroma įtaka įstatymų saugomiems interesams. Pažymėjo, kad ūkio subjekto teisinę atsakomybę reglamentuoja visiškai kiti teisiniai pagrindai, kurie vertinami kitos teisinės procedūros metu. Paaiškino, kad yra dvi skirtingos procedūros – reguliuojamos veiklos patikrinimų procedūra, kurios metu atliekamas reguliuojamos veiklos patikrinimas, ir sankcijų skyrimo procedūra, kurios metu vertinamas energetikos įmonės reguliuojamos veiklos pažeidimas – pažeidimo padarymo aplinkybės, požymiai, nustatomos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Dėl Bendrovės šilumos supirkimo tikrinamuoju laikotarpiu kilusios neigiamos pasekmės galėtų būti vertinamos sankcijos skyrimo procedūros metu, nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes, požymius, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o tai reiškia, jog planiniu patikrinimu nėra siekiama preziumuoti pareiškėjo reguliuojamos veiklos pažeidimus ir spręsti dėl pareiškėjo kaltės. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu baigiama patikrinimo procedūra, tačiau iš šio nutarimo savaime neatsiranda, nepasikeičia ir neišnyksta pareiškėjo teisės ar pareigos – tam būtini papildomi administraciniai aktai, atitinkamai koreguojantys teisinius santykius (kainos nustatymas, sankcijos skyrimas etc.), todėl skundžiamas nutarimas laikytinas tarpiniu – procedūros pabaigos sprendimu.

16. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienam kalendoriniam mėnesiui skelbiamas atskiras šilumos aukcionas ir atliekamos atskiros su tam tikro mėnesio šilumos aukciono vykdymu, planuojamų supirkti šilumos kiekių nustatymu, PŠGG ir DVP sudarymu bei su faktiniu šilumos supirkimu susijusios teisės aktuose numatytos procedūros. Skirtingų mėnesių šilumos supirkimo procedūros tarpusavyje nesusijusios, todėl tikrinimo komisija, atlikdama Bendrovės veiksmų superkant šilumą tikrinamuoju laikotarpiu patikrinimą, pagrįstai nevertino su 2019 m. gegužės mėn. šilumos aukcionu ir supirkimais susijusių aplinkybių. Akcentavo, kad teisės aktuose įtvirtintas mažiausios šilumos kainos principas taikomas nustatant šilumos supirkimo prioritetus, tačiau visais atvejais superkamas šilumos kiekis negali viršyti šilumos aukcione pasiūlyto kiekio. Pabrėžė, kad Bendrovė, nesilaikydama teisės aktų, reglamentuojančių šilumos aukciono tvarką, kėlė grėsmę rinkos išbalansavimui, piktnaudžiavimui šilumos tiekėjo statusu bei sąžiningai konkurencijai tarp aukciono dalyvių, tai tiesiogiai darė įtaką tikslo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams įgyvendinimui. Pažymėjo, kad dėl Bendrovės šilumos supirkimo veiksmų vartotojams ir NŠG kilusios pasekmės galėtų būti vertinamos sankcijos skyrimo procedūros metu, nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes, požymius, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakovo vertinimu, nesant duomenų faktinei šilumos gamybos situacijai sumodeliuoti, Patikrinimo akte nesupirktas šilumos kiekis nustatomas pagrįstai su tam tikromis prielaidomis.

17. Taryba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygos, nes pažeidimo padariniai negali būti pašalinti, kai šiluma buvo superkama, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei tokia šiluma buvo patiekta vartotojams. Atitinkamai pareiškėjui negalėjo būti skirtas įspėjimas. Be to, pareiškėjo padarytas pažeidimas netenkino taip pat ir mažareikšmio pažeidimo sąlygos dėl žalos, nes pareiškėjo veiksmais padaryta žala NŠG interesams, t. y. pareiškėjas 2019 m. birželio mėn. pasiūlė supirkti atitinkamą kiekį šilumos energijos, o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubai, viršijo aukcione pasiūlytą supirkti kiekį, dėl to nukentėjo kiti šilumos aukciono dalyviai, kurie buvo pasiūlę parduoti atitinkamą šilumos kiekį minėtą mėnesį.

18. Taryba akcentavo, kad Patikrinimo akte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta apie neigiamą įtaką NŠG interesams. Taryba atsiliepime į ankstesnį pareiškėjo skundą nurodė, kad Patikrinimo akte Taryba konstatavo, jog dėl pareiškėjo pažeidimo buvo pažeisti Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti aukcione laimėtus šilumos kiekius, dėl to šie ūkio subjektai negavo pajamų.

19. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas visiškai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą pareiškėjo poziciją, prašydamas tenkinti patikslintą skundą visa apimtimi, akcentuodamas, kad atsakovas nėra kompetentingas skaičiuoti trečiųjų asmenų nuostolių, jis be pagrindo padarė išvadas apie kitų juridinių asmenų pažeistus interesus ir patirtą žalą, pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlė vartotojams neigiamų padarinių, dėl to negalėjo būti jokie padariniai pašalinti, Patikrinimo akte nebuvo atsižvelgta, kad 2019 metų birželio mėnesį buvo nupirktas mažesnis šilumos kiekis dėl objektyvių priežasčių, Taryba turėjo vertinti pareiškėjo veiklą plačiau, neapsiriboti vienu mėnesiu, nes aukcionas de facto vyksta prieš du mėnesius. Pareiškėjas prašė panaikinti tris sprendimus, kadangi tai buvo visa procedūra ir turėjo būti užtikrinta teisė skųsti visus sprendimus, kurie buvo pagrindas skirti sankciją.

20. Atsakovo atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą išdėstytas pozicijas, prašydami atmesti skundo reikalavimą dėl 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo panaikinimo, o bylą dalį dėl skundo reikalavimų dėl 2021 m. birželio mėnesio patikrinimo akto ir 2021 m. birželio 30 d. nutarimo nutraukti arba atmesti. Akcentavo, kad Taryba atsižvelgė ir vertino pareiškėjo paaiškinimus ir pastabas, nagrinėjo visą jo teiktą informaciją, o 2019 m. gegužės mėnesio šilumos supirkimo kiekiai nebuvo vertinti pagrįstai, nes kitaip būtų paneigta aukciono esmė, patikrinimas buvo atliekamas būtent už birželio mėnesį.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skundą.

22.1. Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, 19.2 papunkčiu ir 29 punktu, atsižvelgdama į Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vyriausiosios specialistės R. B.-Č. 2020 m. sausio 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. R5-8 „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), Tarybos pirmininko 2020 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. O1E-16 „Dėl akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas) atliko Bendrovės reguliuojamos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti, ar Bendrovė, 2019 m. birželio mėn. supirkdama šilumos kiekį, tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

22.2. Tikrinimo komisija, atlikusi patikrinimą, padarė šias išvadas: 1) pareiškėjas tinkamai pateikė pavedimą pirkti tikrinamuoju laikotarpiu šilumos aukciono sistemoje; 2) pareiškėjas netinkamai nustatė tikrinamuoju laikotarpiu planuojamus supirkti šilumos kiekius: 2.1. sudarant PŠGG, buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių planuojami supirkti šilumos kiekiai: 2.1.1. nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (įskaitant) ir nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio reikalavimus, nustatė didesnius (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas“ planuojamus supirkti paros šilumos kiekius; 2.1.2. dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ planuojamų supirkti paros šilumos kiekių nustatymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (įskaitant) ir nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant), buvo nustatyti mažesni iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“ planuojami supirkti paros šilumos kiekiai; 2.2. sudarant DVP, buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių superkami šilumos kiekiai: 2.2.1. nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus, nustatė didesnius (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkamus paros šilumos kiekius; 2.2.2. dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkamų šilumos kiekių nustatymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) buvo nustatyti mažesni iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“ superkami paros šilumos kiekiai. 3. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iš šilumos aukciono dalyvių supirko netinkamus šilumos kiekius: 3.1. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus, iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko didesnius (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) paros šilumos kiekius; 3.2. dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirktų šilumos kiekių nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) buvo supirkti mažesni šilumos kiekiai iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“; 3.3. tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė nepagrįstai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko 20 463,5 MWh šilumos, dėl to buvo nesupirkta iš Idex Pakalniškių UAB, – iki 11 935,5 MWh, iš AB „Vilniaus baldai“ – iki 2 166,0 MWh, iš Idex Zietela UAB, – iki 2 498,0 MWh, iš UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 3 864,0 MWh šilumos. 4. Dėl Bendrovės veiksmų, tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkant 20 463,5 MWh šilumos: 4.1. neigiamos įtakos 2019 m. birželio mėn. galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai nebuvo; 4.2. įtakos šilumos (produkto) gamybos Bendrovės gamybos šaltiniuose paslaugos investicijų grąžai dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione vertinimas turėtų būti atliktas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ar jų perskaičiavimo metu; 4.3. buvo pažeistos Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai, Idex Zietela UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti Aukcione laimėtus šilumos kiekius, dėl to negavo pajamų Idex Pakalniškių UAB, – iki 224 387,4 Eur, AB „Vilniaus baldai“ – iki 40 720,8 Eur, Idex Zietela UAB – iki 48 211,4 Eur, UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 76 120,8 Eur. 5. Bendrovė pagrįstai, vykdydama Sąvado 93.1 ir 93.2 papunkčių reikalavimus, tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiavo balansavimo sąnaudas „Idex Paneriškių“, UAB, „1 gamybos blokas“, „Idex Pakalniškių“, UAB, AB „Vilniaus baldai“, „Idex Zietela“, UAB, UAB „Kirtimų katilinė“.

22.3. Taryba 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ pritarė 2021 m. birželio 21 d. AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktui Nr. S3-3.

22.4. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“; 2) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktą Nr. S3-3, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22.5. 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundą priėmus ir bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, paaiškėjo, kad Taryba, remdamasi ginčijamu Patikrinimo aktu ir priimtu Nutarimu I, pradėjo sankcijos pareiškėjui skyrimo procesą. Taryba 2021 m. rugsėjo 7 d. surašė pažeidimo protokolą Nr. K3-29 (toliau – ir Protokolas), kuriuo pradėjo klausimo dėl sankcijos skyrimo pareiškėjui procesą.

22.6. 2021 m. gruodžio 13 d. Taryba priėmė Nutarimą II, kuriuo paskyrė pareiškėjui 0,036 proc. nuo reguliuojamos veiklos pajamų, gautų 2020 m. (38 273,75 Eur), baudą už Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus.

22.7. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti ir Nutarimą II dėl skirtos sankcijos.

23. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Šilumos ūkio įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), Energetikos įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), Patikrinimų tvarkos aprašas ir Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.O3-44 patvirtinto Sankcijų skyrimo taisyklės, patvirtintos (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės).

24. Teismas vertino, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudarė Tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-3, Tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, bei Tarybos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ teisėtumas bei pagrįstumas.

25. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Taryba atliko pareiškėjo reguliuojamos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo įvertinti, ar Bendrovė, 2019 m. birželio mėn. supirkdama šilumos kiekį, tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsniu, Patikrinimų tvarkos aprašu, priėmė procedūrinio patikrinimo sprendimą – Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, ir Nutarimą, kuriuo pritarta Patikrinimo aktui ir jame suformuluotoms išvadoms.

26. Teismo vertinimu, pareiškėjo pradinio kreipimosi į teismą momentu Patikrinimo aktas ir Nutarimas nesukėlė Bendrovei teisinių padarinių, neturėjo įtakos jos teisėms ar pareigoms, teisėtiems interesams, t. y. Patikrinimo akte ar Nutarime konstatuoti faktai patys savaime nesukėlė pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių. Tačiau Taryba, siekdama pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir taikydama atitinkamas poveikio priemones, priėmė konkretų, sukeliantį pasekmes pareiškėjui sprendimą – 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo. Taigi Patikrinimo aktas ir Nutarimas I nulėmė tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų (veiksmų) atsiradimą. Tarybos Patikrinimo aktas ir Nutarimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo pagrindas priimti teisines pasekmes sukeliantį individualų administracinį aktą dėl sankcijos (baudos) paskyrimo.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu II, pateikė teismui patikslintą skundą. Teismas, įvertinęs Nutarimo I ir Patikrinimo akto turinį, atsižvelgęs į ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, be kita ko, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, išanalizavęs pareiškėjo skundo ir Tarybos atsiliepimo argumentus, darė išvadą, kad konstatuojamojo pobūdžio ginčijami 2021 m. birželio mėnesio aktai tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių.

28. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ ir Tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktą Nr. S3-3 atmestini kaip nepagrįsti.

29. Dėl Tarybos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Taryba 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu skyrė pareiškėjui sankciją – 38 273,75 Eur baudą – už 2021 m. birželio 21 d. Patikrinimo akte (kuriam pritarta Nutarimu I) konstatuotus pažeidimus.

30. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo II neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. kad paskirta sankcija neproporcinga, konstatuotas pažeidimas yra mažareikšmis, įstatymų nustatytų reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, neskiriant baudos, pakeičiant ją į įspėjimą, teismas vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 10¹ straipsnio 1 dalies, Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d.) 25.4.4 papunkčio, Sąvado 81.1–81.6. papunkčių nuostatomis bei nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog buvo nesilaikyta Šilumos aukciono organizavimo ir vykdymo procedūrinių reikalavimų, Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų bei Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad 2019 m. birželio mėnesį supirktas šilumos kiekis buvo mažesnis, tačiau nurodė, kad, 2019 m. gegužės 14 d. užfiksavus Bendrovės E-2 bio bloko TG+KDE defektą Nr. 19-671 „Vandens pralaida iš GK-4 konvektyvinės dalies“, Bendrovė buvo priversta paankstinti suplanuotus Bendrovės E-2 bio bloko TG+KDE remonto darbus ir perkelti juos 2019 m. gegužės 17 d.–birželio 2 d.

31. Teismas pažymėjo, kad iš Tarybos pirmininko 2020 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. O1E-16 „Dėl akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ buvo matyti, kad sudarytos tikrinimo komisijos tikslas – nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. spalio 31 d. atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą ir patikrinti, ar Bendrovė, 2019 m. birželio mėn. supirkdama šilumos kiekį iš nepriklausomų šilumos gamintojų, tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taryba 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. R2-(ŠGK)-602 informavo pareiškėją apie Bendrovės neplaninį patikrinimą ir paprašė pateikti paaiškinimus, kurie susiję būtent su 2019 m. birželio mėn. pirkimais. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gegužės mėnesiui buvo skelbiamas atskiras šilumos aukcionas, kurio metu atliktos atskiros procedūros, susijusios su minėto mėnesio šilumos aukciono vykdymu, planuojamų supirkti šilumos kiekių nustatymu. Taigi, teismo įsitikinimu, Taryba neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios susijusios ne su 2019 m. birželio mėn. šilumos aukcionu ir supirkimais, kadangi skirtingų mėnesių šilumos pirkimo procedūros nėra tarpusavyje susijusios.

32. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog 2020 m. balandžio 17 d pareiškėjas pateikė pavedimą pirkti 2020 m. birželio mėn. Vilniaus m. CŠT sistemos šilumos aukcionui Nr. AUC000258 (toliau – ir Aukcionas). Pareiškėjo pavedime pirkti deklaruota, jog siūlomas parduoti (pagaminti) šilumos kiekis – 16 536 MWh, šilumos kaina – 1,38 ct/kWh. Taigi pareiškėjas, dalyvaudamas 2019 m. birželio mėn. šilumos aukcione, savo pasiūlyme nurodė, kad pagamins ir į tinklą patieks 16 536 MWh šilumos energijos, tačiau, 2019 m. liepos mėnesį paskelbus faktinius šilumos supirkimus, buvo pastebėta, kad pareiškėjas į tinklą perdavė 36 342 MWh šilumos energijos.

33. Teismo vertinimu, iš teisinio reglamentavimo buvo matyti, kad pagrindinis šilumos aukciono dalykas – tai konkretus dalyvio pasiūlytas šilumos kiekis, numačius konkrečią kainą, todėl pareiškėjo superkamas šilumos kiekis negalėjo viršyti Aukcione pasiūlyto kiekio. Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Buvo pažymėta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą supirkti šilumą aukciono būdu, siekė užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje bei užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Teismas konstatavo, kad dėl aptarto pareiškėjo pažeidimo buvo pažeisti Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti aukcione laimėtus šilumos kiekis, dėl to šie ūkio subjektai negavo pajamų: Idex Pakalniškių UAB – iki 224 387,4 Eur, AB „Vilniaus baldai“ – iki 40 720,8 Eur, Idex Zietela UAB – iki 48 211,4 Eur ir UAB „Kirtimų katilinė“– iki 76 120,8 Eur.

34. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis aptartomis teisės normomis, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo Nutarime II padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 37.1 papunktį, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktį, Sąvado 81.1 papunktį.

35. Teismas, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 36 straipsniu ir Sankcijų skyrimo taisyklių 46 punktu, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir šiuo argumentus atmetė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė Tarybos nustatytos ir Nutarime II bei atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė pasiūlė supirkti atitinkamą kiekį šilumos energijos 2019 m. birželio mėn., o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubai ir taip viršijo aukcione pasiūlytą supirkti šilumos kiekį, dėl to nukentėjo kiti šilumos aukciono dalyviai, kurie buvo pasiūlę parduoti atitinkamą šilumos kiekį minėtą mėnesį. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad neįmanoma pašalinti pažeidimo padarinių, o tai lemia, kad nėra tenkinama viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti pažeidimą mažareikšmiu.

36. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas tinkamai įvertino, jog pareiškėjas padarė tokio pobūdžio pažeidimą pirmą kartą, taip pat sutiko su atsakovo vertinimu, kad nebuvo pagrindo pripažinti lengvinančiomis kurias nors kitas skundžiamame Nutarime konstatuoto reguliuojamos veiklos pažeidimo aplinkybes.

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, jog pareiškėjui paskirta 38 273,75 Eur bauda siekia tik 0,036 procento nuo 106 315 992 Eur reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos pajamų, gautų 2020 metais. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą skiriama bauda iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Minėta nuostata aiškiai įtvirtino atsakovo pareigą skirti baudą nuo įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, todėl teismas darė išvadą, kad bauda paskirta, įvertinus visas pajamas, gautas iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais.

38. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pažeidimo padarymo aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai buvo tinkamai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra proporcingas ir adekvatus padarytam pažeidimui bei nesiekiantis net 0,1 procento pareiškėjo reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos pajamų, gautų 2020 metais.

39. Teismas įvertino, kad pareiškėjui skirta minimali bauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl nenustatė pagrindo ją mažinti. Teismas vertino, kad toks baudos dydis yra tikslingas, siekiant teigiamai paveikti tolimesnius priežiūros institucijos veiksmus, siekiant gauti patikrinimams būtiną informaciją, patikrinti šilumos aukciono vykdymo eigą bei priversti pareiškėją šalinti nustatytus veiklos trūkumus ir prevenciškai užkirsti kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

40. Teismas pažymėjo, jog Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis nustato, kad energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, jo trukmę, sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Būtent visos šios aplinkybės turėjo būti vertinamos nustatant sankcijos dydį. Skundžiamame Nutarime II Taryba nurodė, kad pareiškėjas, 2019 m. birželio 1–30 d. supirkdamas šilumos kiekį, pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismo įsitikinimu, ši išvada buvo pagrįsta teisiniu reguliavimu, kurį pažeidė pareiškėjas, ir nors pažeidimo padarymo metu nebuvo neigiamos įtakos 2019 m. birželio mėn. galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai, tačiau buvo pažeisti Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti šilumos aukcione laimėtus šilumos kiekius, dėl to minėti nepriklausomi šilumos gamintojai negavo pajamų. Teismas pripažino, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pažeidimas laikytinas tęstiniu.

41. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Taryba iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, Nutarimas II savo turiniu atiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažino jį pagrįstu ir teisėtu, nenustatė pagrindo jį panaikinti ar pakeisti skunde išdėstytais argumentais.

42. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

43. Pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde (ir patikslintame skunde) pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, kad:

44.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės. Pirma, teismas nepagrįstai nevertino Patikrinimo akto bei Nutarimo I teisėtumo. Patikrinimo aktas bei Nutarimas savaime sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Antra, net jei ir būtų laikoma, kad Patikrinimo aktas bei Nutarimas savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui ir dėl šios priežasties šie teisės aktai negali būti laikomi savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Nutarimo II teisėtumo, bet kokiu atveju turėjo įvertinti Patikrinimo akto (o kartu ir Nutarimo I, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas) teisėtumą bei jo poveikį Nutarimui II ir jame padarytoms išvadoms. Trečia, teismas, nurodydamas, kad Patikrinimo aktas bei Nutarimas nesukelia jokių pasekmių pareiškėjui ir dėl šios priežasties šie teisės aktai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, apskritai nesuteikė pareiškėjui galimybės skųsti šiuos dokumentus, taip paneigdamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Be to, teismas, konstatuodamas, jog Bendrovė pažeidė Supirkimo tvarkoje, Sąvade bei Aukciono reglamente numatytus reikalavimus, iš esmės nevertino šių pažeidimų pagrįstumo ir tik deklaratyviai pakartojo Tarybos argumentus. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nesilaikė teisės aktuose bei teismų praktikoje jam nustatytų reikalavimų išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir todėl turėtų būti panaikintas.

44.2. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs Patikrinimo akto teisėtumą, būtų nustatęs, kad pareiškėjas nepadarė Tarybos konstatuotų teisės aktų pažeidimų:

44.2.1. Patikrinimo akte neatsižvelgta į tai, kad mažesnis šilumos kiekis 2019 m. birželį buvo nupirktas dėl objektyvių priežasčių. Bendrovei teko neplanuotai perkelti suplanuotus remonto darbus iš 2019 m. birželio mėnesio į 2019 m. gegužės mėnesį, todėl pareiškėjas pirko didesnį šilumos kiekį iš nepriklausomų šilumos gamintojų 2019 m. gegužės mėnesį bei mažesnį 2019 m. birželio mėnesį tam, kad šilumos vartotojų interesai būtų labiau apsaugoti. Jei Taryba, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas būtų neapsiriboję vien tik 2019 m. birželio mėnesio šilumos pirkimais, jie būtų galėję nustatyti, jog Bendrovė savo veiksmais siekė įgyvendinti ir Šilumos ūkio įstatymo, ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, kartu siekdama suderinti visų rinkos dalyvių (vartotojų ir NŠG) interesus 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais geriausiu įmanomu būdu.

44.2.2. Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo akte pateikta poįstatyminių teisės aktų interpretacija yra neteisinga bei pažeidžia ŠŪĮ ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą mažiausios šilumos kainos vartotojui principą. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų išnagrinėjęs bylą iš esmės ir būtų tinkamai įvertinęs pareiškėjo veiksmus (pirmiausia, Patikrinimo akto teisėtumą), teismas būtų nustatęs, kad Taryba, interpretuodama poįstatyminius teisės aktus, visiškai neatsižvelgė į ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą mažiausios šilumos kainos vartotojui principą, o poįstatyminius aktus nagrinėjo izoliuotai bei visiškai ignoruojant šilumos tiekimo teisinę bei techninę specifiką. Taryba, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo atžvilgiu taikydami šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarką reglamentuojančias normas, neatsižvelgė į šių teisės normų tikrąją prasmę, pasirinko tik lingvistinį poįstatyminių teisės aktų aiškinimo būdą, kuris nepagrįstai susiaurina visų šilumos gamybą ir (ar) supirkimą reguliuojančių teisės normų taikymo apimtį, bei nesivadovavo ŠŪĮ įtvirtintu vienu iš pagrindiniu įstatymo tikslų – mažiausios šilumos kainos vartotojui užtikrinimu.

44.2.3. Patikrinimo akte privačių subjektų interesai laikomi svarbesniais už šilumos vartotojų interesus. Patikrinimo akte neatspindėta, kad jei Bendrovė nebūtų atlikusi Patikrinimo akte nurodytų veiksmų, šilumos energija 2019 m. birželio mėn. šilumos vartotojams būtų kainavusi 107 044 Eur daugiau. Vartotojų gauta nauda yra ne tik neaptariama ir į ją neatsižvelgiama, bet ir kartu didesnis dėmesys suteikiamas privačių subjektų, šiuo atveju – NŠG, interesams.

44.2.4. Patikrinimo akte nepagrįstai skaičiuojamos NŠG negautos pajamos, jų skaičiavimai yra nepagrįsti ir ydingi. Taryba neturi kompetencijos skaičiuoti privačių ūkio subjektų patirtas negautas pajamas. Taryba, tai darydama, iškreipia civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypsta nuo jų pagrindu formuojamos teismų praktikos. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad NŠG negavo Tarybos Patikrinimo akte nurodytų pajamų. Teismas teigė tai, vadovaudamasis nepagrįstomis Tarybos išvadomis. Tai, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, papildomai pagrindžia ir aplinkybė, kad teismas ne tik nenurodė jokių motyvų tokiai išvadai dėl NŠG negautų pajamų pagrįsti, bet apskritai nenagrinėjo su šiuo klausimu susijusių aplinkybių.

44.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Nutarimas II yra pagrįstas, dėl šių priežasčių:

44.3.1. Taryba bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pažeidimo kaip mažareikšmio. Bendrovės įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, jei būtų nustatyta, kad jis buvo padarytas. Pirma, konstatuotu Bendrovės atliktu pažeidimu nepadaryta esminė žala kitų asmenų interesams. Antra, net jei pažeidimas buvo padarytas (nors pareiškėjas su tuo nesutinka), Sankcijų skyrimo taisyklių prasme pažeidimas yra nutrauktas. Trečia, pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, todėl jie negalėjo būti pašalinti. Ketvirta, Bendrovė laikosi Energetikos įstatymo ir ŠŪĮ reikalavimų, konstatuotas pažeidimas yra vienkartinis, todėl pagrįsta teigti, kad sankcijos netaikymas arba įspėjimas užtikrins tolesnį teisės aktų laikymąsi.

44.3.2. Taryba bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tik vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pritarė tokiai Tarybos išvadai. Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja ir kitos Energetikos įstatyme bei Sankcijų skyrimo taisyklėse nurodytos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirma, Tarybos bei pirmosios instancijos teismo konstatuotas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo užkirsti kelio žalingoms pažeidimo pasekmėms. Bendrovė pirko didesnį šilumos kiekį iš savo įrenginio 2019 m. birželį ne tyčia, ji darė tai, būdama įsitikinusi, kad tokie jos veiksmai yra naudingi vartotojams ir nesukels žalos kitiems subjektams. Antra, Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su tikrinimo komisija. Trečia, Tarybos konstatuotas pažeidimas yra vienkartinis, todėl pareiškėjas neturėjo imtis papildomų veiksmų jam pašalinti.

44.3.3. Taryba Nutarime II bei pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo kitas sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirma, Tarybos, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas konstatuotas pažeidimas nėra pavojingas ir nedaro jokios reikšmingos įtakos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimui. Tai buvo vienkartinis pareiškėjo veiksmas, grįstas objektyviomis priežastimis. Antra, pažeidimas buvo vienkartinis, todėl jo trukmė – 2019 m. birželio mėnuo. Nei prieš tai, nei po to pareiškėjas nepažeidė jokių šilumos supirkimo tvarką reglamentuojančių teisės normų. Trečia, nors Taryba bei pirmosios instancijos teismas konstatavo pažeidimą, tačiau jie neatsižvelgė į jo sukeltas pasekmes – naudą vartotojams. Taryba tik formaliai nurodo, jog dėl pažeidimo nebuvo neigiamos įtakos vartotojų mokamai šilumos kainai. Tačiau, Bendrovės skaičiavimais, dėl pareiškėjo veiksmų vartotojai 2019 m. birželio mėnesį sutaupė 107 044 Eur. tikrinimo komisija nekorektiškai skaičiuoja NŠG negautas pajamas.

44.4. Pareiškėjui apskirtai nėra suprantama, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo objektyviai įvertinti, jog Nutarimas II yra pagrįstas ir Taryba paskyrė teisingą sankciją, kai šioje byloje teismas nevertino Patikrinimo akto, kurio pagrindu būtent buvo priimtas Nutarimas II, teisėtumo.

45. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

46.1. Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Patikrinimo akto bei Nutarimo teisėtumo, atsakovas nurodo, kad, Tarybos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdžių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti teigti, jog pareiškėjo ginčijamas Nutarimas I nėra teisės aktas, dėl kurio galima pateikti skundą administraciniam teismui, net nevertinant pareiškėjo materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo) bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pirma, skundžiamas Nutarimas I ir Patikrinimo aktas patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Antra, Nutarimo I rezoliucinėje dalyje išreikšta Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, valia „pritarti Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms“. Trečia, skundžiamu Nutarimu baigiama patikrinimo procedūra, tačiau iš šio nutarimo savaime neatsiranda, nepasikeičia ir neišnyksta pareiškėjo teisės ar pareigos – tam būtini papildomi administraciniai aktai, atitinkamai koreguojantys teisinius santykius (kainos nustatymas, sankcijos skyrimas ir t. t.), todėl skundžiamas Nutarimas I yra laikytinas tarpiniu – procedūros pabaigos sprendimu. Ketvirta, pagal LVAT praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Patikrinimo aktas ir Nutarimas I nesukėlė Bendrovei teisinių padarinių, neturėjo įtakos jos teisėms ar pareigoms, teisėtiems interesams. Patikrinimo akte ar Nutarime I konstatuoti faktai patys savaime nesukėlė pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas byloje įvertino pareiškėjo argumentus, susijusius su Nutarimo dėl sankcijos teisėtumu, ir atitinkamai įvertino minėtame nutarime konstatuotų pažeidimų turinį, tai reiškia, kad atitinkamai buvo įvertintas Tarybos veiksmų pagrįstumas priimant Nutarimą II, tuo pačiu Tarybos veiksmai, pripažįstant tam tikrus pareiškėjo veiksmus pažeidimu. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir kad buvo paneigta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

46.2. Pareiškėjas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas pažeidė Supirkimo tvarkoje, Sąvade bei Aukciono reglamente numatytus reikalavimus, iš esmės nevertino šių pažeidimų pagrįstumo ir tik pakartojo Tarybos argumentus, paneigė pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidimų turinio ir pan. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad teismas atliko vertinimą, tik pareiškėjo netenkina teismo pateikti argumentai bei skundžiamo sprendimo turinys. Papildomai atsakovas pažymi, kad, sprendžiant ginčą ir teismui priimant sprendimą, tam tikra sprendimo dalis ar pozicija visada sutaps su vienos iš šalių pozicija, o vien tai, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia jo neteisėtumo.

46.3. Dėl pareiškėjo argumento, kad Patikrinimo akte neatsižvelgta į tai, kad 2019 m. birželį buvo nupirktas mažesnis šilumos kiekis dėl objektyvių priežasčių, atsakovas pažymi, kad Komisija, atlikdama Bendrovės veiksmų, superkant šilumą tikrinamuoju laikotarpiu, patikrinimą, pagrįstai nevertino su 2019 m. gegužės mėn. šilumos aukcionu ir supirkimais susijusių aplinkybių. Priešingas vertinimas paneigtų aukcionų sistemą ir ūkio subjektams būtų sukurtos prielaidos nesilaikyti aukciono rezultatų. Tarybos manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad 2019 m. gegužės mėnesiui buvo skelbiamas atskiras šilumos aukcionas, kurio metu atliktos atskiros procedūros, susijusios su minėto mėnesio šilumos aukciono vykdymu, planuojamų supirkti šilumos kiekių nustatymu. Taigi, teismo įsitikinimu, Taryba neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios susijusios ne su 2019 m. birželio mėn. šilumos aukcionu ir supirkimais, kadangi skirtingų mėnesių šilumos pirkimo procedūros nėra tarpusavyje susijusios.

46.4. Dėl pareiškėjo argumento, kad Patikrinimo akte pateikta poįstatyminių teisės aktų interpretacija yra neteisinga bei pažeidžia ŠŪĮ ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą mažiausios šilumos kainos vartotojui principą, atsakovas nurodo, kad Bendrovė, nesilaikydama teisės aktų, reglamentuojančių šilumos aukciono tvarkos, kelia grėsmę rinkos išbalansavimui, piktnaudžiavimui šilumos tiekėjo statusu bei sąžiningai konkurencijai tarp aukciono dalyvių, tai tiesiogiai daro įtaką tikslo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, atskleidęs bylos esmę, remdamasis teisės normomis, pagrįstai nurodė, kad teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Nutarime II padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 37.1 papunktį, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktį, Sąvado 81.1 papunktį.

46.5. Dėl pareiškėjo argumento, kad Patikrinimo akte privačių subjektų interesai laikomi svarbesniais nei šilumos vartotojų interesai, atsakovas teigia, kad Patikrinimo akto išvadose yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota apie neigiamą įtaką 2019 m. birželio mėn. galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai, pasisakyta apie neigiamą įtaką NŠG interesams. Dėl Bendrovės šilumos supirkimo veiksmų vartotojams ir NŠG kilusios pasekmės galėtų būti vertinamos sankcijos skyrimo procedūros metu, nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes, požymius, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

46.6. Tarybos vertinimu, vien tai, kad Taryba pagal savo kompetenciją įvertino negautas pajamas, nereiškia ir negali reikšti, jog Taryba pažeidė ultra vires doktriną. Tai, kad pareiškėjas sieja Tarybos atliktą vertinimą tiesiogiai su žalos institutu, yra išplėstinis Tarybos atliktų veiksmų vertinimas ir interpretavimas. Taryba neatliko žalos ir nuostolių vertinimo, tokį vertinimą gali atlikti tik teismas šalių iniciatyva.

47. Taryba nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu ir pareiškėjui turėtų būti skiriamas įspėjimas. Pažymi, kad Bendrovės atveju Bendrovės padarytas pažeidimas netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygos, nes pažeidimo padariniai negali būti pašalinti. Be to, Bendrovės padarytas pažeidimas netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygos dėl žalos, nes Bendrovės veiksmais padaryta žala NŠG interesams, t. y. pareiškėjas 2019 m. birželio mėn. pasiūlė supirkti atitinkamą šilumos energijos kiekį, o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubą šilumos energijos kiekį, viršijo aukcione pasiūlytą supirkti kiekį, dėl to nukentėjo kiti šilumos aukciono dalyviai, kurie buvo pasiūlę parduoti atitinkamą šilumos kiekį minėtą mėnesį. Tarybos įsitikinimu, atsižvelgiant į Bendrovės pažeidimo faktines aplinkybes, Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais ar (ir) kitomis priemonėmis. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, atskleidęs bylos esmę, remdamasis teisės normomis, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, ir atmetė juos kaip nepagrįstus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Tarybos Nutarimo II 2.10.1 ir 2.10.2 punktuose įvertintas aplinkybes: pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę ir pažeidimo sukeltas pasekmes, o taip pat tinkamai ir proporcingai buvo vertintos kaip lengvinančios aplinkybės (Nutarimo II 2.10.3 punkte ,,Atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės“ nustatyta Bendrovės atsakomybę lengvinanti aplinkybė ‒ Bendrovė tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą) ir sunkinančios aplinkybės (jos nenustatytos). Taigi, teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, atskleidęs bylos esmę, pripažino, kad Taryba Nutarimu II teisėtai ir pagrįstai paskyrė sankciją, kuri yra nustatyta, įvertinus visas Energetikos įstatyme ir Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatytas sankcijos dydį lemiančias aplinkybes, yra proporcinga siekiamam tikslui, adekvati ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui, Taryba tinkamai taikė šilumos sektorių reglamentuojančius teisės aktus ir tinkamai išnagrinėjo aplinkybes, vertinant pareiškėjui skirtą sankciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI.

48. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-3, Tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ ir Tarybos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Patikrinimo aktas ir Nutarimas I nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, taip pat nustatęs, kad pareiškėjas padarė Nutarime II nurodytus pažeidimus, ir padaręs išvadą, kad pareiškėjui skirta piniginė sankcija proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pabrėžia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Patikrinimo aktas ir Nutarimas I nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nepagrįstai nevertino šiuose sprendimuose konstatuotų pažeidimų iš esmės. Pareiškėjo vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, grindė savo sprendimą Tarybos procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, neatliko savarankiško įrodymų vertinimo, neanalizavo, ar Patikrinimo akte pagrįstai konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Pareiškėjas pabrėžė, kad, teismui nevertinus Patikrinimo akto pagrįstumo, nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais remiantis pripažinta, kad Nutarimas II, kuriuo pareiškėjui paskirta sankcija, yra teisėtas ir pagrįstas.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Byloje nustatyta, kad Nutarimu II nutarta skirti Bendrovei 38 273,75 Eur dydžio baudą. Nutarimas II priimtas, vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 19 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Aukciono reglamento 37.1 papunkčiu, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčiu , Sąvado 81.1 papunkčiu, Sankcijų skyrimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į Tarybos 2021 m. rugsėjo 7 d. pažeidimo protokolą Nr. K3-29.

53. Energetikos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – šis įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis (1 d.). Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. To paties straipsnio 11 dalyje išvardintos Tarybos funkcijos, viena iš jų – Taryba skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas.

54. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Taryba skiria baudas – už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Tarybos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

55. Nagrinėjamu atveju Bendrovė yra energetikos įmonė, kuri vykdo reguliuojamąją veiklą, kaip tai apibrėžta Energetikos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, todėl Taryba, nustačiusi pažeidimus, vykdant minėtą veiklą, turi kompetenciją inicijuoti sankcijos skyrimo procedūrą ir priimti sprendimą dėl sankcijos skyrimo.

56. Iš Nutarimo II turinio matyti, kad sankcija pareiškėjui skirta atlikus Bendrovės neplaninį patikrinimą ir surašius Patikrinimo aktą, kuriam pritarė Taryba Nutarimu I. Patikrinimo akte buvo konstatuoti Bendrovės padaryti pažeidimai (juos ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas), iš esmės pasireiškę tuo, kad, tikrinamuoju laikotarpiu (t. y. 2019 m. birželio mėnesį) sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką, taip pat dispečerinio valdymo planus, konkrečiomis mėnesio dienomis buvo nustatyti didesni nei pagal Aukciono rezultatus planuojami supirkti (pasiūlyti parduoti) iš Bendrovės įrenginio „E-2 bio blokas TG+KDE“ paros šilumos kiekiai, dėl to iš nepriklausomų šilumos gamintojų (iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“) buvo nustatyti mažesni superkami ir buvo faktiškai supirkti mažesni šilumos kiekiai.

57. Taryba, remdamasi Patikrinimo akto išvadomis, įvertinusi Bendrovės teiktus paaiškinimus dėl Patikrinimo akte konstatuotų pažeidimų (šie pažeidimai pakartoti ir Protokole), Nutarime II nustatė, kad Bendrovė pažeidė Aukciono reglamento 37.1 papunktį, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktį, Sąvado 81.1 papunktį.

58. Bendrovė, pirmosios instancijos teisme ginčydama atsakovo priimtus administracinius aktus, be kita ko, tvirtino, kad, pirkdama šilumos energiją tikrinamuoju laikotarpiu, ji nepadarė jokių pažeidimų ir pateikė šiuos esminius argumentus: 1) Taryba netinkamai aiškino ir taikė įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, neatsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtintą mažiausios šilumos kainos vartotojui principą; 2) Taryba neatsižvelgė, kad mažesnis šilumos kiekis iš NŠG 2019 m. birželio mėn. buvo nupirktas dėl objektyvių priežasčių – dėl 2019 m. gegužės mėn. atlikto Bendrovės E-2 bio bloko TG-KDE remonto, kuris buvo planuotas 2019 m. birželio mėn. (t. y. didesni šilumos kiekiai iš NŠG buvo nupirkti 2019 m. gegužės mėnesį).

59. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog Patikrinimo aktas ir Nutarimas I, kuriuo pritarta Patikrinimo aktui, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, kad Patikrinimo aktas ir Nutarimas I yra priimti, vadovaujantis, be kita ko, Patikrinimų tvarkos aprašu (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d.) (toliau – ir Patikrinimo tvarkos aprašas), kurio 65–68 punktuose nustatyti Tikrinimo komisijos veiksmai, atliekant patikrinimą. Patikrinimų tvarkos aprašo 73 punkte nustatyta, kad, nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Taryba energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis.

60. Iš pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų (Patikrinimo akto ir Nutarimo I) matyti, kad Nutarimu I buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuotos tam tikros nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atliktais veiksmais, tačiau nei Nutarime I, nei Patikrinimo akte nėra nurodyta jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, įpareigojimų ir pan., kurie sukeltų atitinkamas pasekmes pareiškėjui ar įpareigotų jį atlikti tam tikrus veiksmus.

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-461-520/2018 ).

62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).

63. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nutarimas I ir Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio aktai ir nesukelia pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, o Nutarimas II daro įtaką pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Tačiau pažymėtina, kad, pareiškėjui apskundus Nutarimą II, kuriuo pareiškėjui paskirta sankcija dėl Patikrinimo akte konstatuotų pažeidimų, teismas, nagrinėdamas skundą dėl Nutarimo II, turi nagrinėti ir tarpiniuose (procedūriniuose) aktuose (sprendimuose) nurodytas aplinkybes, argumentus dėl padarytų pažeidimų bei, atsižvelgęs į tai, įvertinti galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

64. Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (1 str. 1 d.). Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti šio įstatymo tikslai – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 p.); šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją (2 p.); ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 p.) ir kt.

65. Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. Siekiant užtikrinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Taryba tvirtina Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą, privalomą visiems asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.

66. Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma, atitinkanti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Taryba tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.

67. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikiama šilumos aukciono sąvoka – tai šilumos tiekėjo prognozuojamo šilumos kiekio, gaminamo turimuose šilumos gamybos įrenginiuose ir (ar) superkamo iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagal aukciono dalyvių pasiūlytą kainą ir aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, nustatymo aukciono būdu sistema.

68. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo šilumos aukciono būdu bendrieji principai nustatyti Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnyje, kuriame nustatyta, kad iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Energijos išteklių biržos operatorius Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka valdo, palaiko ir administruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemą ir šilumos aukciono informacinę sistemą. Šilumos aukciono reglamentą, kuris nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus, energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu tvirtina Taryba (1 d.). Šilumos tiekėjai Tarybos nustatyta tvarka pateikia energijos išteklių biržos operatoriui prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, ir kitą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše numatytą informaciją. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir (ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą. Trūkstamą šilumos kiekį, kuris nebuvo įsigytas šilumos aukciono būdu, šilumos tiekėjas gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais (2 d.). Vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais, šiluma gaminama ir (ar) superkama neviršijant aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikių ir atsižvelgiant į aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, kaip numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos (3 d.). Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Jeigu siūloma vienoda šilumos kaina, nustatoma ši prioritetų eilė: <...> (4 d.).

69. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo nurodomas mažiausios kainos vartotojui prioritetas, kaip vienas iš pagrindinių šilumos ūkio principų, yra įgyvendinamas, be kita ko, superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos tiekėjų šilumos aukciono būdu, t. y. vykdant šilumos aukciono procedūrą. Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiluma gaminama ir (ar) superkama, vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais. Todėl pareiškėjo pozicija, kad aptartos teisės aktų nuostatos bet kokiu atveju šilumos tiekėjui suteikia teisę supirkti ir (ar) gaminti šilumos kiekį (žemiausia kaina), neatsižvelgiant į šilumos aukciono rezultatus, neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo turinio.

70. Tai, kad šilumos aukciono rezultatai saisto šilumos tiekėją ir (ar) šilumos gamintoją (t. y. šilumos aukciono dalyvį), išplaukia ir iš Šilumos ūkio įstatymo nuostatas detalizuojančių teisės aktų.

71. Supirkimo tvarka siekiama sudaryti prielaidas šilumos energetikos sektoriuje įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, skatinti atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekų deginimo šilumai gaminti naudojimą, įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (1 p.). Supirkimo tvarkos 20 punkte nustatyta, kad jeigu šilumos aukciono dalyviai šilumos aukcione taiko skirtingas šilumos kainas, iš šilumos aukciono dalyvių šiluma superkama teikiant prioritetą mažiausiai kainai. Supirkimo tvarkos 21 punkte nustatyta prioritetų eilė, kurios šilumos tiekėjas privalo laikytis tuo atveju, jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai ir (ar) šilumos tiekėjas taiko vienodą šilumos kainą. Supirkimo tvarkos 25 punkte nustatyta, kad šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiui patenkinti, kai konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, yra gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu, neviršijant centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikio, pagal šios Supirkimo tvarkos V skyriuje nurodytus prioritetus, taip pat laikantis kitų reikalavimų (šie reikalavimai įtvirtinti 25.1–25.6 p.).

72. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, dėl to, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nesiaiškino, ar Taryba pagrįstai pripažino, kad Bendrovė padarė Aukciono reglamento, Sąvado ir Supirkimo tvarkos pažeidimus.

73. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

74. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

75. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

76. Iš Nutarimo II turinio matyti, kad jame yra nustatyti šie Bendrovės padaryti pažeidimai: 1) pareiškėjas netinkamai nustatė tikrinamuoju laikotarpiu planuojamus supirkti šilumos kiekius, t. y. sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką (t. y. PŠGG) buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių planuojami supirkti šilumos kiekiai ir pažeistas Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktis; sudarant dispečerinio valdymo planus (t. y. DVP), buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių superkami šilumos kiekiai ir pažeisti Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimai; 2) Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iš šilumos aukciono dalyvių supirko netinkamus šilumos kiekius ir pažeidė Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nekeliamas ginčas dėl 2019 m. birželio mėn. šilumos aukciono vykdymo procedūrų ir (ar) rezultatų.

77. Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta, kad Supirkimo tvarkos, Sąvado nuostatos yra privalomos visiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 2 d., 10 str. 1 d.).

78. Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Aukciono reglamentas nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus. Aukciono reglamento 3 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas nustato šilumos aukciono informacinės sistemos bei šilumos aukciono duomenų valdymo sistemos valdymo, palaikymo ir administravimo tvarką, šilumos aukciono organizavimo ir vykdymo procedūrinius reikalavimus.

79. Aukciono reglamento 37.1 punkte nustatyta, kad, remiantis šilumos aukciono dalyvio pateikto pavedimo parduoti duomenimis, yra laikoma, kad pavedime parduoti nurodytas šilumos kiekis laikomas maksimaliu šilumos kiekiu, kurį (jo dalį) dalyvis šiuo pavedimu siūlo ir sutinka parduoti. Iš aptariamo teisės akto priėmimo aplinkybių (Taryba jį patvirtino vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalimi), jo adresatų, nustatomų procedūrinio pobūdžio reikalavimų, taip pat Aukciono reglamento 37.1 punkto turinio matyti, kad jame nustatomas vienas iš aukciono dalyvio teikiamo pavedimo parduoti turinio reikalavimų, tačiau šiame punkte nenustatytos privalomos elgesio taisyklės, privalomi reikalavimai ar nurodymai Bendrovei, kaip šilumos tiekimą ir gamybą vykdančiam subjektui, veikti tam tikru būdu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kuria pritarta Tarybos vertinimui, jog Bendrovė pažeidė Aukciono reglamento 37.1 papunktį, pripažintina nepagrįsta.

80. Supirkimo tvarkos 25.4 punkte nustatyta, jog iš šilumos aukciono dalyvių prognozuojamas superkamas šilumos kiekis konkretų mėnesį nustatomas pagal šilumos tiekėjo sudaromą preliminarų šilumos gamybos grafiką. Preliminarus šilumos gamybos grafikas sudaromas laikantis, be kita ko, šio principo: sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką, negali būti viršijamas konkretaus šilumos aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas parduodamas paros šilumos kiekis, MWh (25.4.4 p.).

81. Sąvado 81 punkte nustatytas sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti šilumos tiekėjas, sudarydamas dispečerinio valdymo planą, tarp kurių įtvirtinta, kad privaloma atsižvelgti į šilumos aukciono būdu nustatytus planuojamus supirkti šilumos kiekius iš nepriklausomų šilumos gamintojų ir (ar) planuojamus gaminti nuosavais šilumos gamybos įrenginiais (81.1 p.).

82. Vienas iš pareiškėjo argumentų, kad Taryba nepagrįstai pripažino, jog Bendrovė pažeidė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktį ir Sąvado 81.1 papunktį, yra tai, jog Bendrovė planavo savo šilumos gamybos įrenginio remontą 2019 m. birželio mėnesį, todėl suplanavo pirkti mažesnį nei įprasta šilumos kiekį iš savo šilumos gamybos įrenginio, tačiau, iškilus būtinybei atlikti Bendrovės E-2 bio bloko TG-KDE remontą anksčiau (2019 m. gegužės mėn.), susiklostė situacija, kad 2019 m. birželio mėn. šis įrenginys pagamino didesnį nei planuotą šilumos kiekį mažiausia kaina ir jis buvo supirktas, siekiant užtikrinti mažiausios šilumos kainos vartotojui prioritetą.

83. Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, Patikrinimo akto ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė Tarybos padarytų išvadų minėtų Sąvado ir Supirkimo tvarkos nuostatų pažeidimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo, kad, sudarydamas PŠGG ir DVS 2019 m. birželio mėnesiui, jis nesilaikė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktyje ir Sąvado 81.1 papunktyje nustatytų reikalavimų, tačiau jis laikosi pozicijos, kad jo atlikti veiksmai negali būti laikomi pažeidimais dėl to, kad, paankstinus Bendrovės įrenginio remontą, 2019 m. birželio mėnesį Bendrovė turėjo galimybes mažiausia vartotojui kaina gaminti (parduoti) daugiau šilumos nei buvo planuota pagal šilumos aukciono būdu nustatytus šilumos kiekius.

84. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų nuostatų (teisės normų), kurios sudarė pagrindą Bendrovei tikrinamuoju laikotarpiu neatsižvelgti į šilumos aukcione nustatytus šilumos kiekius.

85. Jau minėta, kad Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir (ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą. Trūkstamą šilumos kiekį, kuris nebuvo įsigytas šilumos aukciono būdu, šilumos tiekėjas gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais.

86. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo identifikuotas šilumos kiekio, būtino vartotojų poreikiams užtikrinti, trūkumas. Taip pat nepateikti duomenys, kad nagrinėjamu atveju buvo netikėtos, objektyvios aplinkybės (pvz., neplanuotas šilumos įrenginių gedimas, sustabdymas, šilumos tinklo apribojimas ir pan.), kurios sudarė pagrindą sudarant dispečerinio valdymo planus ir perkant šilumą neatsižvelgti į šilumos aukciono būdu nustatytus planuojamus supirkti (gaminti) šilumos kiekius (žr. Sąvado 80–83 p.).

87. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais, supirkdamas (gamindamas) šilumą 2019 m. birželio mėnesį, pažeidė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus.

88. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, be kita ko, išdėstė argumentus, kad už minėtus teisės aktų pažeidimus (jei būtų pripažinta, kad pareiškėjas juo padarė) pareiškėjui negali būti skiriama sankcija (piniginė bauda), kad pažeidimas yra mažareikšmis, kad galima apsiriboti įspėjimu, neskiriant piniginės baudos, pateikė savo poziciją dėl pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, sukeltų pasekmių, Tarybos kompetencijos apskaičiuoti nepriklausomų šilumos gamintojų negautas pajamas ir kt.

89. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, pritardamas Tarybos atsiliepime išdėstytiems argumentams, savarankiškai netyrė byloje esančių įrodymų ir pareiškėjo argumentų dėl Nutarimu II paskirtos sankcijos, t. y. teismas nepatikrino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su sankcijos – piniginės baudos – skyrimu.

90. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pripažintina, kad teismas neargumentavo priimto sprendimo nurodyta apimtimi (ABTĮ 87 str. 4 d.).

Dėl priimamo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo

91. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Aukciono reglamento 37.1 papunktį, ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su sankcijos – piniginės baudos – paskyrimu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad paskirta piniginė bauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams.

92. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas visiškai, nes pareiškėjo argumentų įvertinimas tik apeliacinės instancijos teisme, nesant tokio įvertinimo pirmosios instancijos teisme, reikštų, kad šalys prarastų teisę į apeliaciją.

93. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją ir šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

94. Vadovaudamasi ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartyje jau išspręsta dėl dalies pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindų (dėl Patikrinimo akto ir Nutarimo I teisinių pasekmių, pareiškėjo padarytų pažeidimų kvalifikavimo ir apimties), todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl jų iš naujo.

95. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, gali būti keliamas klausimas dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai.

96. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.