- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- A-2728-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00850-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VGTPT) 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-686-6225, kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. jis kreipėsi į VGTPT su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš G. V. projektavimo firmos priteisimo. Ginčijamu sprendimu antrinę teisinę pagalbą jam atsisakyta teikti, konstatavus, jog reikalavimai dėl G. V. projektavimo firmai pervestos pinigų sumos ir žalos, padarytos neteisėtais G. V. projektavimo firmos veiksmais, atlyginimo priteisimo kyla iš jo vykdytos ūkinės-komercinės veiklos. Pareiškėjo vertinimu, Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, nes jis nėra verslininkas ir nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, neturi nekilnojamojo turto. Jo teigimu, neįrodytas jo planuojamos ūkinės-komercinės veiklos faktas. Pareiškėjas nurodė, kad 1,89 ha žemės sklypą, esantį Girkalių k., Klaipėdos raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) jis įsigijo kaip kompensaciją už G. T. perleistus statinius, esančius Laukžemės k., Kretingos raj., kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Žemės sklypas jam buvo pasiūlytas priverstinai, jis nebeturi kur gyventi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VGTPT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas teigė, kad 2009 m. vasario 25 d. sudarydamas projektavimo darbų sutartį Nr. S-09-01 su G. V. projektavimo firma, pareiškėjas siekė pakeisti tikslinę Žemės sklypo paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją, žemės sklypą padalinti į atskirus sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, statyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti, t. y. pareiškėjas investavo lėšas, siekdamas ekonominės naudos. Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės-komercinės veiklos, Sprendimu pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti. Atkreiptas dėmesys, kad aplinkybę, jog įsigydamas 1,89 ha žemės sklypą, esantį Girkalių km., Klaipėdos r. sav., pareiškėjas siekė ekonominės naudos ir investuoti lėšas, o ne naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, konstatavo ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-775-243/2020.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą 2 dalyje „Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas“ nurodė, kad jis ketina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos iš G. V. projektavimo firmos atlyginimo priteisimo. Pažymėjo, jog G. V. projektavimo firmos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad 2009 m. vasario 25 d. projektavimo darbų sutartimi įsipareigojusi parengti Žemės sklypo detalųjį planą, jo neparengė, todėl neteisėtai praturtėjo jo sąskaita, nes 2009 m. vasario 25 d. jis G. V. projektavimo firmai pervedė dalį mokėtinos sumos, nurodė, kad G. V. projektavimo firmos neteisėtais veiksmais padaryta žala pasireiškė negautomis pajamomis, nes dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų jis prarado planuotas pajamas. VGTPT 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-686-6225 pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi. Nurodė, jog vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ši įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė reiškia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su pareiškėjo ūkine komercine veikla ar jo savarankiška profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra / buvo priežastinis ryšys.
8. Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27-474-2009, teismas nustatė, jog Žemės sklypą pareiškėjas įgijo kaip kompensaciją už G. T. perleistus statinius. 2009 m. vasario 10 d. susitarimas-sutartis, 2009 m. vasario 25 d. projektavimo darbų sutartis Nr. S-09-01 ir 2009 m. vasario 25 d. projektavimo darbų aktas Nr. A-09-01/1 patvirtino pareiškėjo tikslą Žemės sklype vystyti socialinio būsto statybos projektą. Lietuvos teismų informacinės sistemos bazės LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-344-609/2013 (proceso Nr. 3-63-3-00817-2012-6) buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-313 ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T11-729, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypo, Vokiečių g. 15, Palangoje, naftos gavybos aikštelės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Girkalių kaime, Kretingalės seniūnijoje, naftos gavybos gręžinių sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialusis planas. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo turinio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, kad dėl planuojamų naftos gavybos gręžinių, jis negalės vystyti savo projekto, žemės sklypai tapo nepatrauklūs pirkėjams, todėl jis nebegali susigrąžinti investuotų lėšų.
9. Nurodyti duomenys patvirtino, kad įsigydamas Žemės sklypą, pareiškėjas siekė ekonominės naudos ir investuoti lėšas, o ne jį naudoti savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teismas vertino, jog tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas priimti sprendimą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu.
10. Teismas nurodė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nebuvo.
III.
11. Pareiškėjas D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Pareiškėjas tvirtina, kad nėra verslininkas ir jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo bei nevykdė nei teisiškai, nei faktiškai. Sodyboje Laukžemės k., Kretingos raj. pareiškėjas gyveno ir tai galiu patvirtinti liudytojai. Turtą Girkalių k. pareiškėjas įgijo kompensacijos pagrindu, o ne iš komercinės veiklos. Todėl ir susiklostę teisiniai santykiai yra kilę iš gautos kompensacijos, o ne komercinės veiklos. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kaip jis ateityje būtų pasielgęs su savo nuosavybe, yra jo asmeninis reikalas.
13. Pareiškėjas reikalavo, kad į teismo posėdį būtų pakviesti A. B., J. M., G. V., kurie gali atskleisti visas detaliojo plano, už kurio rengimą pareiškėjas sumokėjo, rengimo bei neparengimo aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, jų neapklausus, nebuvo atskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
14. Atsakovas VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
15. Pažymi, kad pareiškėjo vykdytą ūkinę komercinę veiklą patvirtina 2009 m. vasario 10 d. susitarimas–sutartis, 2009 m. vasario 25 d. projektavimo darbų sutartis Nr. S-09-01, 2009 m. vasario 25 d. projektavimo darbų aktas Nr. A-09-01/1, taip pat administracinės bylos Nr. I-344-609/2013 nagrinėjimo metu pareiškėjo išsakyti teiginiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-686-6225 teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, siekė ekonominės naudos ir investuoti lėšas, o ne jį naudoti savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, nusprendė, jog tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas priimti sprendimą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, ir pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad jokios komercinės veiklos nevykdo ir nevykdė bei mano, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausęs jo prašytų pakviesti liudytojų, neatskleidė bylos esmės.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
23. Ginčijamas VGTPT Sprendimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu. Šioje Įstatymo normoje nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.
24. Pareiškėjas su tokia VGTPT išvada nesutinka, skunde teigdamas, kad jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir nevykdė.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, spręsdamas dėl Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkto (dabartinės Įstatymo redakcijos 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto) taikymo, nurodė, kad analizuojant VGTPT sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumą, pirmiausia būtina atskleisti sąvokos „ūkinė komercinė veikla“ reikšmę bei turinį. Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr. Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad buvo pagrindas priimti sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, padarė remdamasis tik ta aplinkybe, kad pareiškėjas įsigydamas Žemės sklypą siekė ekonominės naudos. Taigi teismas padarė išvadą apie pareiškėjo vykdomą ūkinę komercinę veiklą nustatęs tik vieną iš šios nutarties 25 punkte nurodytų ūkinės komercinės veiklos požymių. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra matyti, jog teismas būtų atlikęs išsamų tyrimą ir vertinęs, ar pareiškėjo prašoma suteikti antrinė teisinė pagalba yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo vykdoma ūkine komercine veikla, kuri atitiktų visus tris ūkinės komercinės veiklos požymius.
27. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų pasisakyta dėl jo 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymo kviesti liudytojus: A. B., J. M., G. V. (b. l. 62). 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija bylą nagrinėjusi teisėja nusprendė šį prašymą nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau išklausius 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašą nustatyta, kad dėl pareiškėjo prašymo iškviesti liudytojus nebuvo sprendžiama. Dėl šio pareiškėjo prašymo taip pat nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl jo taip pat nebuvo priimta nutartis. Pareiškėjo prašymas buvo aiškus ir konkretus, pareiškėjas nurodė konkrečius asmenis, kuriuos prašo apklausti liudytojais, bei aplinkybes, kurias, jo teigimu, jie galėtų patvirtinti. Tačiau šis pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo liko neišspręstas.
28. Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.
29. ABTĮ įtvirtintas ir administracinių bylų betarpiškumo principas (ABTĮ 10 straipsnis), kuris reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.). Kaip minėta, Administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai (žr., pvz., 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).
30. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasisakęs dėl pareiškėjo pateikto prašymo iškviesti liudytojus, nesudarė tinkamų galimybių pareiškėjui realizuoti savo procesines teises.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), neišsprendė pareiškėjo teikto prašymo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.