Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1878-16804, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1878-16804 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui D. G. teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Tarnyba skundžiamu Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 punktais, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą netenkino (b. l. 3-5). Sprendime nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės 2007 m. sausio 25 d. išduotos Sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo ne pareiškėjui, o G. T., t. y., tarp G. T. ir Klaipėdos rajono savivaldybės buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios pagrindu buvo siekdama pakeisti pagrindinę žemės sklypo paskirtį į kitos paskirties žemę. Tarnyba padarė išvadą, jog būtent šis asmuo, o ne pareiškėjas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nes tarp šio asmens ir Klaipėdos rajono savivaldybės buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Tarnyba nurodė sprendime, jog pareiškėjas, prieš įsigydamas žemės sklypą, turėjo pareigą ir galimybę pats įsitikinti, kad žemės sklypas yra apsaugos zonoje ir konstatavo, jog pareiškėjas siekė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o ginčuose, kylančiuose iš ūkinės komercinės veiklos, antrinė teisinė pagalba nesuteikiama. Tarnyba, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra akivaizdžiai nepagrįstas, atstovavimas byloje neperspektyvus, prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos.

Nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į administracinį teismą dėl priteisimo žalos atlyginimo, kildinamo iš Klaipėdos rajono savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų (b. l. 52-57). Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neteisėtai 2007 m. sausio 25 d. išdavė Planavimo sąlygas gyvenamųjų statybai žemės sklype, esančiam (duomenys neskelbtini), nežinodamas sąlygų neteisėtumo jis sudarė jam priklausiusių statinių –gyvenamojo namo, poilsio pastato ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo G. T. sutartį, o už tai kaip kompensaciją gavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotos Sąlygos gyvenamųjų namų statybai. Taikos sutartis civilinėje byloje buvo patvirtinta Kretingos apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartimi. Pareiškėjas nurodo, jog teismo nutarčiai įsiteisėjus, paaiškėjo, kad jam perduotame žemės sklype gyvenamųjų statinių statyba negalima, nes žemės sklypas yra naftos gręžinio apsaugos zonoje SAZe, o Sąlygos gyvenamųjų namų planavimui buvo išduotos neteisėtai, todėl žemės sklypas bevertis. Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybė, neteisėtai išduodama Sąlygas gyvenamųjų namų statybai, suklaidino jį, todėl jis sudarė nepalankų sandorį ir patyrė žalą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; <…> 4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019).

Teismas įvertinęs teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, jog Tarnyba turėjo teisę vertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir perspektyvumą, todėl pareiškėjo argumentas, kad ji neturėjo teisės vertinti ginčo reikalavimo(-ų) perspektyvumą , yra nepagrįstas.

Atsakovė Tarnyba priimdama sprendimą vertino, jog Klaipėdos rajono savivaldybė G. T. 2007 m. sausio 25 d. buvo išdavusi Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, tikslu – pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, gyvenamąją teritoriją padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 6). Sąlygos galiojo iki 2010 m. sausio 25 d. Pareiškėjas, įsigijęs teisę į 1,89 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 25 d. su G. V. projektavimo firma sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. S-09-01, kuria sutarties vykdytojas įsipareigojo parengti detalųjį planą, numatantį pakeisti tikslinę žemės sklypų paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-33). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (3-1)-D8-3946 matyti, jog 2009 metais pareiškėjo įsigytas žemės sklypas buvo esamos (duomenys neskelbtini) naftos gavybos aikštelės sanitarinės apsaugos zonos ribose (b. l. 68-69). Naftos gavybos aikštelei buvo suformuota ir patvirtinta (Palangos miesto valdybos 2002 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 151 tvirtinant detalųjį planą) sanitarinė apsaugos zona, kurios ilgis iki 2011 metų buvo 470-750 m nuo aikštelės ribų, kurioje negalėjo būti statomi gyvenamieji ir viešosios paskirties statiniai, sanatorijos, maisto, farmacijos, medicininių bei kosmetikos produktų gamybos įmonės, vandenvietė, įrengiamos rekreacijos teritorijos ir kt. Rašte nurodyta, kad 2007 ir 2008 metais Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturėjo išduoti planavimo Sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams (numatant pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos) rengti, nes 2009 metais įsigytas žemės sklypas buvo sanitarinės apsaugos zonos ribose. Planavimo Sąlygos buvo išduotos ne pareiškėjui, tačiau G. T., su juo Klaipėdos rajono savivaldybė 2006 m. liepos 19 d. buvo sudariusi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (b. l. 70-71). Tarp pareiškėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės sutartiniai teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Iš byloje esančios medžiagos ir advokato L. Z. 2019 m. spalio 16 d. išvados matyti, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-313 ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-729 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, naftos gavybos gręžinių sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialusis planas. Specialiuoju planu buvo sumažinta galiojanti sanitarinė apsaugos zona aplink (duomenys neskelbtini) esančią naftos gavybos aikštelės. Naujai nustačius apsaugos zonos ribas, pareiškėjo žemės sklypas atsidūrė už naftos gavybos aikštelės sanitarinės apsaugos zonos ribų ir patvirtintu specialiuoju planu papildomi suvaržymai ir veiklos apribojimai pareiškėjo žemės sklypui nebuvo nustatyti. Pareiškėjas po 2012 m. lapkričio 29 d. galėjo keisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į kitos paskirties žemę, dalyti jį į mažesnio ploto sklypus gyvenamiems namams statyti. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas su Klaipėdos rajono savivaldybe 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. Ar. 9-315, kuria nustatyti 1,89 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo tikslai: pakeisti pagrindinę žemės sklypo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, padalyti į sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Pareiškėjo prašymu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. vasario 5 d. išdavė naują Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (b. l. 13). Planavimo sąlygų sąvade įrašytas planavimo tikslas buvo analogiškas 2007 m. sausio 25 d. išduotoms Sąlygoms.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjui priklausęs žemės sklypas buvo perduotas 2014 m. birželio 27 d. Palangos kredito unijai įsiskolinimui atlyginti (b.l. 37-38). Pareiškėjas nebėra šio nekilnojamojo objekto žemės sklypo savininkas.

Teismas sutinka su atsakovės Tarnybos vertinimu, jog Klaipėdos rajono savivaldybė pareiškėjui atsakinga už jam išduotus dokumentus, o ne už Sąlygas, kurias pagal 2006 m. liepos 19 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, išdavė kitam asmeniui ir kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus, veikdamas pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio etaloną, prieš įsigyjant žemės sklypą, galėjo ir turėjo pareigą įsitikinti kokioje teritorijoje yra jis yra, ar jam netaikomi kokie nors apribojimai, todėl pareiškėjo reikalavimas Klaipėdos rajono savivaldybei atlyginti turtinę žalą dėl nepagrįstai 2007 m. sausio 25 d. išduotų Sąlygų G. T., yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, pareiškėjui atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas yra neperspektyvus.

Tarnybos skundžiamame sprendime vienu iš pagrindų yra nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 4 punktas, kuriame įtvirtinta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ši įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė reiškia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su pareiškėjo ūkine komercine veikla ar jo savarankiška profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra / buvo priežastinis ryšys. Tokio ryšio nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų ją paneigiančių aplinkybių, turėtų būti teikiama. Ir priešingai, jei reikalavimas, kuriam išdėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, tokią pagalbą teikti turi būti atsisakoma. Teisinės reikšmės neturi aplinkybė, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs ar ji vykdoma. Vertintina, jog teisėkūros subjektas yra išreiškęs valią neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiškai susiję su vykdyta ar vykdoma ūkine komercine veikla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4373-629/2019).

Advokato 2019 m. spalio 16 d. išvada ir Lietuvos teismų informacinės sistemos bazės LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-344-609/2013 (proceso Nr. 3-63-3-00817-2012-6), buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-313 ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T11-729, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naftos gavybos aikštelės ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naftos gavybos gręžinių sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialusis planas. Teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendime nurodyta, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dėl planuojamų naftos gavybos gręžinių negalės vystyti savo projekto, žemės sklypai tapo nepatrauklus pirkėjams, todėl nebegali susigrąžinti investuotų lėšų. Iš Kretingos apylinkės teismo patvirtintos 2009 m. vasario 10 d taikos sutarties civilinėje byloje taip pat matyti, jog pareiškėjas siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, padalyti žemės sklypą į mažesnio ploto sklypelius, juose įgyvendinti mažaaukščių gyvenamųjų namų plėtros planą, t. y. pastatyti namus. Pareiškėjas, siekdamas tęsti G. T. pradėtus darbus, su projektavimo firma sudarė projektavimo darbų sutartį (b. l. 31-33). Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, įsigydamas žemės sklypą, siekė ekonominės naudos ir investuoti lėšas, o ne naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl spręstina, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nustačiusi, kad pareiškėjo prašymai yra susiję su reikalavimais, tiesiogiai atsirandančiais dėl pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas Tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1878-16804 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo D. G. skundą dėl atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1878-16804, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.