Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-37-838/2021

Civilinė byla Nr. e2-37-838/2021;Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01694-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.4; 3.2.6; 3.2.7; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė,sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei,dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei,atsakovei N. M., atsakovės atstovei advokatei Ligijai Marcinkienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei N. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui V. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje ir prašė nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. Atsakovė, keisdama vaiko gyvenamąją vietą, ugdymo ar mokymosi įstaigą privalo bet kokiomis ryšio priemonėmis informuoti tėvą V. V. apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant tikslų gyvenamosios vietos adresą bei lankomas ikimokyklinio ugdymo bei mokyklinio ugdymo įstaigas;

1.2. Tėvas V. V. turi teisę gauti, o mama N. M. privalo suteikti tėvui visą informaciją apie vaiką A. V. apie jos sveikatą, visą informaciją iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku;

1.3. Tėvas V. Vl. pageidaujant su dukra A. V. išvykti iš Lietuvos, visos kelionės ir gyvenimo sąlygos turi būti derinamos iš anksto su mama N. M.. Atitinkamai, mamai N. M. pageidaujant su dukra A. V. išvykti iš Lietuvos, visos kelionės ir gyvenimo sąlygos turi būti derinamos iš anksto su tėvu V. V.;

1.4. Duktė A. V. su tėvu V. V. ar mama N. M. gali išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui tik abiem tėvams sutikus. Visos kelionės ir gyvenimo sąlygos turi būti iš anksto derinamos tėvų bendru susitarimu;

1.5. Tėvo komandiruočių metu vaiko mama privalo užtikrinti ir sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu telefonu arba internetu (naudojantis programa, suteikiančia galimybę bendrauti tiesiogiai realiu laiku, pvz. Skype, Messenger, WatsApp, Viber ir kt.) prieš tai suteikiant tėvui tikslius kontaktinius duomenis. Bendravimo trukmė neturėtų viršyti 1,5 valandos per dieną, nuo 18.30 val. iki 20.00 val.;

1.6. Atsakovė privalo savo lėšomis įrengti dukrai atskirą kambarį ar padaryti pertvarą bendrame kambaryje, jog būtų sukurta atskira erdvė, skirta dukters A. V. laisvalaikiui ir miegui bei suteikti galimybę Ieškovui įeiti į dukters gyvenamąją vietą ir apžiūrėti jos gyvenimo sąlygas.

2. Bendravimo tvarka iki kol vaikas A. V. lankys ikimokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą:

2.1 Kiekvienos savaitės trečiadienį vaiko tėvas V. V. iki 18.00 val. pasiima dukterį iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos (arba iš gyvenamosios vietos) ir ketvirtadienį iki 8.00 val. grąžina dukterį į ikimokyklinę ugdymo įstaigą (arba iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą);

2.2. Kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo teismno sprendimo įsiteisėjimo dienos) tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją penktadienį iki 18.00 val. iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos (arba iš gyvenamosios vietos) ir grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 19.00 val.;

2.3. Jei vaikas suserga ir nelanko ikimokyklinės ugdymo ir lavinimo įstaigos, neatsižvelgiama į nustatytą tėvui bendravimo tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais. Vaikui susirgus, vaiko mama nedelsiant telefonu informuoja vaiko tėvą ir sudaro galimybes vaiko tėvui lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ne ilgiau nei 2 valandas per dieną ligos metu;

2.4. Jei vaikas suserga lankymosi pas tėvą metu, vaiko tėvas nedelsiant telefonu informuoja vaiko mamą ir kreipiasi į gydymo įstaigą;

2.5. Vasaros sezono metu (birželio - rugpjūčio mėnesiais) vaiko tėvas V. V. atostogauja su dukra 18 kalendorinių dienų. Tėvas pasiima dukterį pirmąją savo atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę savo atostogų dieną iki 18.00 val. Apie suteiktas atostogas Ieškovas informuoja Atsakovę iš anksto, kai tik bus žinoma atostogų data. Atsakovė privalo paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters A. V. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms. Jei vaiko tėvų atostogos sutampa, tai prioritetas praleisti atostogas su dukra suteikiamas vaiko mamai N. M.. Apie suteiktas atostogas Atsakovė informuoja Ieškovą iš anksto, kai tik bus žinoma atostogų data.

3. Bendravimo tvarka, kai nepilnametis vaikas A. V. pradės lankyti mokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą.

3.1. Bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais:

3.1.1. Kiekvienos savaitės pirmadienį vaiko tėvas V. V. iki 18.00 val. (laikas gali keistis atsižvelgiant į popamokinę veiklą) pasiima dukterį išjos gyvenamosios vietos ir antradienį ryte (atsižvelgiant į pamokų pradžią) palydi dukterį į mokyklinę ugdymo įstaigą;

3.1.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį vaiko tėvas V. V. iki 18.00 val. (laikas gali keistis atsižvelgiant į popamokinę veiklą) pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir ketvirtadienį ryte (atsižvelgiant į pamokų pradžią) palydi dukterį į mokyklinę ugdymo įstaigą;

3.1.3. Kas antrą savaitgalį tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją penktadienį iki 18.00 val. (laikas gali keistis atsižvelgiant į popamokinę veiklą) išjos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 19.00 val.

3.2. Bendravimo tvarka švenčių dienomis.

3.2.1. Per oficialias šventines nedarbo dienas tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20.00 val.;

3.2.2. Dukters A. V. gimimo dieną, kovo 7-ją, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: nuo 16.00 vai. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18,00 val.;

3.2.3. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo V. V. gimimo dieną (gruodžio 13 d.), jei šios dienos yra savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas V. V. pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val.;

3.2.4. Jei tėvo V. V. gimimo diena (gruodžio 13 d.) yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17.00 val. pasiimdamas ją i šjos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.;

3.2.5. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos N. M. gimimo dieną (birželio 12 d.) nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais su dukra bendrauja mama N. M..

4. Bendravimo tvarka vaiko atostogų metu:

4.1. Vaiko mokymosi atostogų metu pirmąją dalį pusę mokymosi atostogų duktė praleidžia su tėvu V. V.. Antrąją mokymosi atostogų dalį A. V. praleidžia su mama N. M.. Tėvas pasiima dukterį pirmąją dukters atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios dalies mokymosi atostogų dieną 20.00 val. Atsakovė privalo paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters A. V. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms. Jei vaiko tėvų atostogos sutampa, tai prioritetas praleisti atostogas su dukra suteikiamas vaiko mamai N. M.;

4.2. Jei vaikas suserga ir nelanko mokyklinės ugdymo ir lavinimo įstaigos, neatsižvelgiama į nustatytą tėvui bendravimo tvarką darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vaikui susirgus, vaiko mama nedelsiant telefonu informuoja vaiko tėvą ir sudaro galimybes vaiko tėvui lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ne ilgiau nei 2 valandas per dieną ligos metu. Jei vaikas suserga lankymosi pas tėvą metu, vaiko tėvas nedelsiant telefonu informuoja vaiko mamą ir kreipiasi į gydymo įstaigą.

Taip pat prašė iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m rugpjūčio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2SP-11670- 1067/2018) patvirtino šalių taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, jo gyvenamosios vietos nustatymo, įtvirtino bendruosius nepilnamečio vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimus. Ginčai tarp šalių dėl bendravimo tvarkos kilo nuo 2018 metų spalio mėnesio, kai atsakovė pradėjo gyventi su sugyventiniu - nuo tada trukdoma matytis su dukra. Pabendrauti su dukra Ieškovas galėdavo tik tuomet, kai to norėdavo Atsakovė. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitinka vaiko interesus, užtikrina maksimalią tėvo ir dukters bendravimo tvarką, suteikia vaiko tėvui galimybę pilnavertiškai dalyvauti dukters auklėjime bei ugdyme.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nesutinka iš dalies, motyvavo tuo, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu neatitiktų dukros poreikių. Pažymėjo, kad poreikis nustatyti bendravimo tvarką atsirado tada, kai atsakovė pradėjo gyventi su draugu ir nebeleido lankytis Ieškovui savo namuose. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė niekada netrukdė bendrauti tėvui ir močiutei su dukra, net pati skatino, skambindavo telefonu, pranešdavo apie darželyje vyksiančias šventes. Taip pat atsakovė pateikė priešieškinį, kur nurodė, kad, atsižvelgdama į jau nusistovėjusią bendravimo tvarką, išsakytus argumentus keičia priešieškinio dalyką dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir prašo nustatyti sekančią bendravimo tvarką:

1. Kol nepilnametis vaikas A. V. lankys ikimokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą.

1.1. Ieškovas V. V. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės trečiadienį-ketvirtadienį, pasiimant dukrą iš darželio trečiadienį iki 18 val. ir ketvirtadienio ryte nuveža dukrą į darželį.

1.2. Ieškovas V. V. bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos), pasiimant dukrą iš darželio penktadienį iki 18 val. ir atvežant dukrą sekmadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą. Šalių susitarimu laikas gali būti keičiamas ir tėvas informuoja mamą kokiu tikliu laiku bus parvežta dukra pas mamą ,į jos gyvenamąją vietą.

1.3. Jeigu ieškovas V. V. numatytu laiku negali pasiimti dukros, jis privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti atsakovę. Išimtinais atvejais ieškovas V. V. informuoja atsakovę nors prieš 2 valandas.

1.4. Jeigu ieškovas V. V. išvyksta ilgesniam laikui ir negali nustatytu laiku pasiimti dukros bei laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, jis privalo informuoti mamą prieš tris dienas apie išvykimą ir grįžimą dėl tolimesnio bendravimo su dukra pagal numatytą tvarką.

2. Kai nepilnametis vaikas A. V. lankys mokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą.

2.1. Ieškovas V. V. bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį iki 18 val. iš jos buvimo vietos ugdymo/gyvenamosios ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 19:30 val. į atsakovės gyvenamąją vietą. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo dieną gyvena su tėvu, neatsižvelgiant į bendravimo tvarką švenčių dienomis, dukra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki šios (sekančios) dienos 19 val. Šalių susitarimu laikas gali būti keičiamas, tačiau informavus apie tai vienas kitą.

2.2. Ieškovas V. V., kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. pasiima dukrą (atsižvelgiant į lankomus būrelius, bei ugdymo programą), iš jos gyvenamosios vietos ir ketvirtadienio ryte nuveža vaiką į mokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą. Jeigu dukra pageidautų susitikti su tėvu papildomą savaitės dieną, mama tam neprieštarautų.

2.3. Ieškovas V. V. be atskiro N. M. raštiško sutikimo negali nepilnametės dukters A. išvežti į užsienį. Tėvui pageidaujant su dukra A. išvykti iš Lietuvos, visos kelionės ir gyvenimo sąlygos turi būti derinamos iš anksto su mama N. M..

2.4. Tiek N. M., tiek V. V. (žiūrint pas kurį būna nepilnametis vaikas) privalo informuoti žodžiu vienas kitą apie nepilnametės dukros ligas ir susirgimus. Ligos metu mama užtikrina ir sudaryo sąlygas dukrai bendrauti su tėvu telefonu arba internetu (naudojantis programa, suteikiančia galimybę bendrauti tiesiogiai realiu laiku, pvz. Skype, Messenger, WatsApp, Viber ir kt.) prieš tai suteikiant tėvui tikslius kontaktinius duomenis. Bendravimo trukmė neturėtų viršyti 1,5 valandos per dieną. Tikslų bendravimo laiką suderinus su mama arba su dukra tiesiogiai.

2.5. Atsakovė N. M. privalo informuoti žodžiu ieškovą V. V. apie nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ar ugdymo ar mokyklos pakeitimą.

2.6. Atsakovė N. M. netrukdo bendrauti nepilnametei dukrai su V. V. artimaisiais, privalo informuoti jį apie ugdymo vietose (darželyje, mokykloje, būreliuose) organizuojamas ir vykstančias šventes, netrukdo jam juose dalyvauti.

3. Bendravimo tvarka atostogų ir švenčių dienomis

3.1. Ieškovas, pusę kasmetinių atostogų laiko praleidžia su dukra A., išveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, bet ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui, bei parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Tėvas privalo informuoti mamą apie atostogas raštu prieš vieną kalendorinį mėnesį

3.2. Ieškovas, pusę vaiko atostogų (vasaros metu) lankant ikimokyklinę įstaigą ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą, pusę atostogų (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario) praleidžia (gyvena) su dukra, informuojant mamą iš anksto bet nevėliau kaip prieš dvi savaites kokiu laikotarpiu mergaitė praleis atostogas su tėvu. Šalių susitarimu ir dukrai pageidaujant šis laikotarpis gali būti keičiamas.

3.3. Ieškovas neporiniais kalendorinių metų Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 dieną) bei Naujuosius Metus (sausio 1 dieną), kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir porinių kalendorinių metų – Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su dukra, išveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos. Dukra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventės dienos 19 val. Šalių susitarimu šios datos gali būti keičiamos.

3.4. Dukters A. V. gimimo dieną, kovo 7-ją, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: Suderina su mama laiką, kada ir keliom valandom jis galėtų pasiimti dukrą jos gimtadienio dieną. Mama nekliudo susitikimui ir nurodo konkretų laiką bei trukmę.

3.5. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo V. V. gimimo dieną (gruodžio 13 d.), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, dukra bendrauja su tėvu, pasiimdamas dukrą šventinę dieną iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukrą sekančią dieną. Šalių susitarimu laikas yra derinamas tarpusavyje.

3.6. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos N. M. gimimo dieną (birželio 12 d.) nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais su dukra bendrauja mama N. M.

3.7. Ieškovo komandiruočių metu vaiko mama privalo užtikrinti ir sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu telefonu arba internetu (naudojantis programa, suteikiančia galimybę bendrauti tiesiogiai realiu laiku, pvz. Skype, Messenger, WatsApp, Viber ir kt.) prieš tai suteikiant tėvui tikslius kontaktinius duomenis. Bendravimo trukmė neturėtų viršyti 1,5 valandos per dieną, tiklų laiką suderinus su mama arba dukra. Dukrai pageidavus laiko trukmė gali būti ilginama. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu šalys sutiko iš dalies tiek su ieškiniu, tiek su priešieškiniu: atsakovė nesutiko su 1.4., 1.6., 3.1.1., 3.2.2., 4.2. punktais, iš dalies sutiko su 1.5 (netenkino nekonkretus laikas), 2.3 (netenkino lankymas gyvenamojoje vietoje) punktais. Ieškovas nesutiko su 1.1., 1.2., 1.3., 1.4., 2.1., 3.1. punktais, iš dalies sutiko su 2.3., 2.4., 3.2., 3.3, 3.4., 3.5., 3.7. (dėl to, kad yra perteklinės, perdėto informavimo dėl derinimo su atsakove sąlygos) punktais.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Anžela Šumauskienė nurodė, kad šiuo atveju problema yra vaiko tėvų nenoras susitarti, atsižvelgti į vaiko interesus, į esantį ryšį tarp atsakovo ir dukters.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims 2016 m. kovo 7 d. gimė dukra A. V., - tai patvirtina gimimo įrašas Nr. 429. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-11670- 1067/2018 nutartimi patvirtino V. V. ir N. M. taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, jo gyvenamosios vietos nustatymo, įtvirtino bendruosius nepilnamečio vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimus.

Šiuo atveju kilo ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Sprendžiant kilusį ginčą santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.

Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju bendravimo su vaiku tvarka turi būti orientuota į aiškumą ir konkretumą siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo stabilų bendravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardyta teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad vaiko tėvo apsilankymas atsakovės namuose, kai dukra serga ir nėra įmanomas kitoks bendravimas, yra pakankamai aiškiai apibrėžtas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Svarbu pažymėti ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su atsakove, todėl akivaizdu, kad atsakovė praleidžia daugiau laiko su dukra nei ieškovas.

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ieškinio reikalavimų dalis dėl atsakovės pareigos įrengti dukrai atskirą kambarį/ padaryti pertvarą yra perteklinis, nes iš šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad mergaitė turi atskirą kambarį, be to ieškovas neturi įstatyminių svertų reikalauti - kaip ir kokiu būdu turi būti įrengiama vaiko vieta jo gyvenamojoje vietoje (miegojimo, pamokų ruošimo, laisvalaikio).

Dėl tėvo bendravimo vaiko gimimo dienos metu - teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra kuri atitiktų vaikų interesus ir būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002), todėl šiuo atveju spręstina dėl vaiko bendravimo su tėvais savo gimimo dieną rotacijos principu, ir toks būdas šiuo atveju tai atitiktų vaiko interesus.

Šalys pateikė savo siūlomas bendravimo tarp dukros ir ieškovo V. V. detalizuotas tvarkas, kurios iš esmės daug kur sutampa, yra tik nežymūs skirtumai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su šalių pateiktomis tvarkomis iš esmės sutinka, papildomai nurodė, kad ieškovo tikslas kuo daugiau bendrauti su dukra turi būti tenkinamas ir saugomas esantis ryšys tarp tėvo ir dukters. Ir tai yra ne tik ieškovo, kaip tėvo pareiga, bet ir atsakovės, kuri privalo sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui kaip įmanoma daugiau suteikti galimybių bendraujant su dukra A.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų netinkamai užtikrina savo dukrai teisės būti globojamai abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bei artimiesiems giminaičiams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina gyvena/dirba vietoje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgus į aplinkybę, kad vaiko tėvas dirba užsienyje, tėvo ir dukros bendravimo laikas turėtų būti kuo maksimalesnis. Sutiktina su ta aplinkybe, kad vaikas yra mažametis, todėl vaikui sunku ilgam laikui sutelkti dėmesį, be to, maži vaikai linkę greičiau užmiršti įvykius, atsižvelgiant į tai bendravimas turėtų būti kuo dažnesnis. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti, stiprinti bei išsaugoti tėvo ir dukros emocinius ryšius.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, institucijos nuomonę, nustatytina V. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V. tvarka:

1.1. Atsakovė, keisdama vaiko gyvenamąją vietą, ugdymo ar mokymosi įstaigą, privalo bet kokiomis ryšio priemonėmis informuoti tėvą V. V. apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant tikslų gyvenamosios vietos adresą bei lankomas ikimokyklinio ugdymo bei mokyklinio ugdymo įstaigas;

1.2. Ieškovas V. V. turi teisę gauti, o atsakovė N. M. privalo suteikti ieškovui visą informaciją apie vaiko A. V. sveikatą, visą informaciją iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku A. V.;

1.3. Ieškovas V. V. pageidaujant su dukra A. V. išvykti iš Lietuvos, visos kelionės ir gyvenimo sąlygos turi būti derinamos iš anksto bet kokiomis ryšio priemonėmis su atsakove N. M.. Atitinkamai, atsakovei N. M. pageidaujant su dukra A. V. išvykti iš Lietuvos, visos kelionės ir gyvenimo sąlygos turi būti derinamos iš anksto bet kokiomis ryšio priemonėmis su tėvu V. V.;

1.4. Duktė A. V. su ieškovu V. V. ar atsakove N. M. gali išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui tik abiem tėvams (šalims) sutarus iš anksto bet kokiomis ryšio priemonėmis ir jei tai netrukdo ugdymo, mokymosi procesams. Visos kelionės, gyvenimo bei kelionės trukmės sąlygos turi būti iš anksto derinamos šalių bendru susitarimu bet kokiomis ryšio priemonėmis;

1.5. Ieškovo komandiruočių metu vaiko mama (atsakovė) privalo užtikrinti ir sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu telefonu arba internetu (naudojantis programa, suteikiančia galimybę bendrauti tiesiogiai realiu laiku, pvz. Skype, Messenger, WatsApp, Viber ir kt.) prieš tai suteikiant tėvui tikslius kontaktinius duomenis. Bendravimo trukmė ne ilgesnė nei 1,5 valandos per dieną, bendravimo pradžia - nuo 18.30 val. bet ne ilgiau kaip iki 20.00 val.;

2. Bendravimo tvarka iki kol vaikas A. V. lankys ikimokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą:

2.1 Kiekvienos savaitės trečiadienį - ketvirtadienį vaiko tėvas ieškovas V. V. iki 18.00 val. pasiima dukterį iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos (arba iš gyvenamosios vietos) ir ketvirtadienį iki 8.00 val. atveža dukterį į ikimokyklinę ugdymo įstaigą (arba iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą);

2.2. Kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) ieškovas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją penktadienį iki 18.00 val. iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos (arba iš gyvenamosios vietos) ir atveža dukterį jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

2.3. Jei vaikas suserga ir nelanko ikimokyklinės ugdymo ir lavinimo įstaigos, neatsižvelgiama į nustatytą ieškovui bendravimo tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais. Vaikui susirgus, vaiko mama – atsakovė nedelsiant telefonu informuoja ieškovą ir sudaro galimybę jam lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje ne ilgiau nei 2 valandas per dieną ligos metu;

2.4. Jei vaikas suserga lankymosi pas ieškovą metu, ieškovas nedelsiant telefonu informuoja vaiko mamą - atsakovę ir kreipiasi į gydymo įstaigą;

2.5. Vasaros sezono metu (birželio - rugpjūčio mėnesiais) ieškovas V. V. atostogauja su dukra 18 kalendorinių dienų. ieškovas pasiima dukterį pirmąją savo atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę savo atostogų dieną iki 18.00 val. Apie suteiktas atostogas ieškovas informuoja atsakovę iš anksto, kai tik bus žinoma atostogų data. Atsakovė privalo paruošti ir perduoti ieškovui dukters A. V. būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, asmens dokumentus, reikalingus atostogoms. Jei vaiko tėvų atostogos sutampa, tai prioritetas praleisti atostogas su dukra suteikiamas atsakovei vaiko mamai N. M.. Apie suteiktas atostogas atsakovė informuoja ieškovą iš anksto, kai tik bus žinoma atostogų data;

2.6. Ieškovas numatytu laiku negalėdamas pasiimti dukros, privalo ne vėliau kaip prieš 1 dieną bet kokiomis ryšio priemonėmis informuoti atsakovę. Jeigu tėvas išvyksta ilgesniam laikui ir negali nustatytu laiku pasiimti dukros bei laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, jis privalo informuoti mamą išvykimo dieną bet kokiomis ryšio priemonėmis bei nurodyti planuojamą grįžimo datą dėl tolimesnio bendravimo su dukra pagal numatytą tvarką

3. Bendravimo tvarka, kai nepilnametis vaikas A. V. pradės lankyti mokyklinę ugdymo ir lavinimo įstaigą.

3.1. Bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais:

3.1.1. Kiekvienos savaitės pirmadienį vaiko tėvas ieškovas V. V. iki 18.00 val. (laikas gali keistis atsižvelgiant į popamokinę veiklą) pasiima dukterį išjos gyvenamosios vietos ir antradienį ryte (atsižvelgiant į pamokų pradžią) palydi dukterį į mokyklinę ugdymo įstaigą;

3.1.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį vaiko tėvas ieškovas V. V. iki 18.00 val. (laikas gali keistis atsižvelgiant į popamokinę veiklą) pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir ketvirtadienį ryte (atsižvelgiant į pamokų pradžią) palydi dukterį į mokyklinę ugdymo įstaigą;

3.1.3. Kas antrą savaitgalį ieškovas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją penktadienį iki 18.00 val. (laikas gali keistis atsižvelgiant į popamokinę veiklą) išjos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 19.00 val.;

3.1.4. Atsakovė netrukdo bendrauti nepilnametei dukrai su ieškovo artimaisiais, privalo informuoti ieškovą apie ugdymo vietose ( mokykloje, būreliuose) organizuojamas ir vykstančias šventes, netrukdo juose dalyvauti ieškovui.

3.2. Bendravimo tvarka švenčių dienomis.

3.2.1. Per oficialias šventines nedarbo dienas tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20.00 val.;

3.2.2. Dukters A. V. gimimo dieną, kovo 7-ją, dukra su tėvu praleidžia rotacijos principu: lyginiais metais metais (2022, 2024 ir t.t.) – su ieškovu, nelyginiais (2021, 2023 ir t.t.)– su atsakove. Tėvas dukrą pasiima atitinkamų metų kovo 7-ją 10.00 val. ryto (jei tai nedarbo diena) arba iš karto iš ugdymo įstaigos, grąžina dukrą į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val.

3.2.3. Kiekvieną Tėvo dieną ir ieškovo V. V. gimimo dieną (gruodžio 13 d.), jei šios dienos yra savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas V. V. pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val.;

3.2.4. Jei ieškovo V. V. gimimo diena (gruodžio 13 d.) yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17.00 val. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.;

3.2.5. Kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės N. M. gimimo dieną (birželio 12 d.) nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais su dukra bendrauja mama N. M..

4. Bendravimo tvarka vaiko atostogų metu:

4.1. Vaiko mokymosi atostogų metu pirmąją dalį pusę mokymosi atostogų duktė praleidžia su ieškovu V. V.. Antrąją mokymosi atostogų dalį A. V. praleidžia su atsakove N. M.. Tėvas pasiima dukterį pirmąją dukters atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios dalies mokymosi atostogų dieną 20.00 val. Atsakovė privalo paruošti ir perduoti ieškovui dukters A. V. būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, asmens dokumentus, reikalingus atostogoms. Jei vaiko tėvų atostogos sutampa, tai prioritetas praleisti atostogas su dukra suteikiamas vaiko mamai N. M.;

4.2. Jei vaikas suserga ir nelanko mokyklinės ugdymo ir lavinimo įstaigos, neatsižvelgiama į nustatytą tėvui bendravimo tvarką darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vaikui susirgus, vaiko mama nedelsiant telefonu informuoja vaiko tėvą ir sudaro galimybes vaiko tėvui lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ne ilgiau nei 2 valandas per dieną ligos metu. Jei vaikas suserga lankymosi pas tėvą metu, vaiko tėvas nedelsiant telefonu informuoja vaiko mamą ir kreipiasi į gydymo įstaigą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio, tiek priešieškinio padavimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia neteisėti atsakovės veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą iš esmės dėl bendravimo tvarkos konkretumo. Tuo metu atsakovė leido su vaiku bendrauti, tačiau kėlė sąlygas. Ieškovo teisių pažeidimas buvo labiau hipotetinis. Taip pat svarbi atsakovės pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis. Atsakovė iš esmės sutiko su didesne dalimi ieškovo ieškinio reikalavimų, bet principingai laikėsi nuomonės, kad jos pateikta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus. Taip pat svarbus atsakovės elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį ir pateikė savo bendravimo su vaiku tvarką. Šiuo atveju šalys pateikė savo siūlomas bendravimo tarp dukros ir ieškovo V. V. detalizuotas tvarkas, kurios iš esmės daug kur sutampa, yra tik nežymūs skirtumai. Šalys principingai laikėsi savo reikalavimų, jokios įtakos nepadarė ir mediacijos procesas.

Jei proceso dalyvių veiksmai pagal įtaką išlaidų dydžiui byloje buvo skirtingi, yra pagrindas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir išlaidas paskirstyti atitinkamai pagal jas lėmusius faktorius.

Šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai skyrėsi labai nežymiai, kad ieškinys ir priešieškinys yra tenkinami iš dalies, šalims bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo V. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V. sekančią tvarką.