Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-12-28 · Civilinė byla Nr. e2-2122-1009/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
e2-2122-1009/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01838-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2122-1009/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01838-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 57,66 Eur skolos, 14,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas už akių priimtinas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2011-02-09 AB „Telia Lietuva“ (buvusi - UAB „Omnitel“) ir atsakovas A. M. sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM957013, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2012-12-28 ieškovas ir pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido ieškovo naudai visas reikalavimo teises atsakovo įsiskolinimą, bei su juo susijusius mokėjimus. Ieškovas 2013-01-16 pranešimu atsakovą informavo apie reikalavimo perleidimą bei ragino atsiskaityti. Byloje duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, ar pareiškė ieškovui ar pradiniam kreditoriui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.

Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ suteikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, už teiktas paslaugas tinkamai neatsikaitė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 57,66 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,24 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2012-12-28 (reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo data) iki 2017-11-10.

CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014‑06-13, nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių, CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai).

Atsakovas ir pradinis kreditorius Sutarties 6.5 punkte susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. praleidęs mokėjimų terminus, Klientas, Omnitel reikalavimu, sumoka delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos. Ieškovas 2012‑12‑28 įgijęs reikalavimo teisę į atsakovo skolą, su atsakovu dėl palūkanų dydžio nesusitarė, o 2013-01-16 pranešime dėl reikalavimo perleidimo nurodė atsakovui sumokėti skolą, skolos išieškojimo išlaidas bei delspinigius. Tai patvirtina, kad atsakovui palūkanos nuo 2012-12-28 nebuvo ir negalėjo būti skaičiuojamos, nes kaip jau buvo minėta ankščiau pagal pirminės Sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą palūkanos už laiku nesumokėtą sumą negalėjo būti skaičiuojamos (Panevėžio apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-47-544/2017, e2A-285-212/2017; Klaipėdos apygardos nutartys civilinėse bylose Nr. e2A‑951-459/2017, e2A-904-796/2017, e2A-277-796/2017, e2A-915-513/2017). Ieškovas, kaip naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, t. y. UAB „Gelvora“ teisės į palūkanas neperėmė ir negalėjo perimti. Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu, įvertinęs, jog ieškovas, prašydamas priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, ieškinį šioje dalyje atmeta.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 82 proc. Ieškovas prašo priteisti 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta 82 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 12,15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 57,66 Eur (penkiasdešimt septynis eurus, 66 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,15 Eur (dvylika eurų, 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teisėja Sigita Kazlauskienė