Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-770-854/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2A-770-854/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28679-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Giedrė Čėsnienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-35020-854/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28679-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.), dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinė skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 933,46 Eur negrąžinto kredito dalį, 91,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipimosi į teismą dienos, 23,78 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 933,46 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 264,00 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,20 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. gegužės 15 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 275,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (29,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą). Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1. Ieškovė su atsakovu 2019 m. vasario 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K100519979 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 266,24 Eur palūkanų, kurių metinė palūkanų norma 23,78 proc., taip pat 125,35 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021-02-14.

1.2. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2019-09-18 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

1.3. Nutraukusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu, ieškovė įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.

1.4. Atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieškovei bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovas toliau naudojasi kreditu, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos.

1.5. Atsakovas taip pat turi sumokėti tarpininkavimo mokestį, kuris susideda iš dviejų dalių: 1) 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintinos įmokos sumos; 2) 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus pirmame punkte nurodytą sumą, bet ne daugiau kaip 30 Eur. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 5.4 punktą, kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, antrajai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei ir nuolaida nebetaikoma. Tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis buvo nurodytas Sutarties specialiosiose sąlygose, atsakovui individualiai buvo pateikta visa informacija.

1.6. Be to, pagal Sutarties 6.1 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnį, atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti ir kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo M. S. 933,46 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 91,06 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. rugsėjo 26 d., 114,91 Eur tarpininkavimo mokestį, 23,78 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (933,46 Eur) nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 146,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 243,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovas prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku nevykdė, todėl patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė 933,46 Eur negrąžintą kreditą.

5. Tesimas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovei 23,78 proc. dydžio metines palūkanas, priteisė 91,06 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat patenkino ieškovės reikalavimą priteisti 23,78 proc. dydžio metines pelno palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

6. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 7,20 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos.

7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 264,00 Eur tarpininkavimo mokestį pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis - pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuota 125,35 Eur suma, kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta sutarčių specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai). Antra dalis - pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą paskaičiuota 138,65 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida. Teismas sprendė, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Kvalifikavęs ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio antrąją dalį bauda, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 138,65 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovui jo prašymu iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą, kurios laikytinos netesybomis, ir padarė išvadą, kad už sutarties pažeidimą atsakovui pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

8. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs dvi eilines įmokas, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 114,91 Eur tarpininkavimo mokesčio (125,35 Eur – 10,44 Eur).

9. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės procesines 5 proc. dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį paskaičiavo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo už akių dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl dalies tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantas nurodė, kad padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

10.2. Kredito kaina apskaičiuota preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja ieškovei už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole.

10.3. Apeliantas pažymėjo, kad prieš suteikdamas vartojimo kreditą atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą, Sutartyje aiškiai nurodė, iš ko susideda bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis ir kada kyla pareiga jį mokėti.

10.4. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą jiems pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis dėl dalies tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. vasario 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K100519979, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 000 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

15. Į bylą pateiktų Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

16. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 9,90 proc.); ir 2) 5.3.2 punktas, pagal kurį tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt ) eurų.

17. Nagrinėjamoje byloje, neperžengiant apeliacijos ribų, pasisakoma dėl ieškovės teisės gauti visą jos atsakovui priskaitytą tarpininkavimo mokestį ar tik jo dalį.

Dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, skaičiuojamos kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus

18. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

19. Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu.

20. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

21. Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog priešingas nei nutarties 21 punkte išdėstytas aptariamų Sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

23. Pirmosios instancijos teismas, padaręs iš esmės teisingas išvadas, savo iniciatyva nepripažino negaliojančiomis bei nesąžiningomis Sutarties sąlygų, susijusių su papildomo tarpininkavimo mokesčio (sąlyginės nuolaidos dalies) apskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdant pareigas mokėti įmokas pagal grafiką.

24. Teisėjų kolegija, vykdydama pareigą, nurodytą nutarties 18 punkte, konstatuoja, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.14 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios Sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis), todėl negali būti taikomos, o vadovaujantis jomis pareikšti reikalavimai atsakovui atmestini.

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

27. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies (išskaičius mokesčio dalį su nuolaida – 125,35 Eur) atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl reiškia neproporcingai didelę, be to, imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią, atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

29. Procedūriniu sąžiningumo aspektu atliekant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimą aktuali CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

30. Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, jeigu sutarčių sąlygos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, jos vertintinos kaip neatitinkančios skaidrumo reikalavimo. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-96/14, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

31. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 125,35 Eur. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą (125,35 Eur per 24 mėn, t.y. 17x5,22Eur + 7x5,23 Eur). Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta.

32. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui, todėl laikytina nesąžininga.

Dėl ieškovės teisės gauti iš atsakovo Sutartyje nurodytą tarpininkavimo mokestį su nuolaida

33. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

34. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 125,35 Eur. Kaip minėta nutarties 31 punkte, tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką.

35. Esant šioms aplinkybėms, net ir pripažinus nesąžiningomis Sutarties sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, apeliantė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t.y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, šalių aiškiai aptartas tarpininkavimo mokesčio dydis (125,35 Eur) atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

36. Minėta 125,35 Eur suma buvo išdalinta 24 mėnesiams ir įtraukta į atsakovui pateiktą mokėjimo grafiką, pavadinant preliminariu tarpininkavimo mokesčiu, kaip dalis bendros kas mėnesį mokėtinos įmokos sumos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra sumokėjęs dvi kasmėnesines įmokas, taigi du kartus sumokėjo po 5,22 Eur tarpininkavimo mokesčio. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovei priklausančio tarpininkavimo mokesčio (125,35 Eur) pagrįstai atėmė 10,44 Eur (5,22 Eur x 2) sumą, kurią atsakovas yra ieškovei sumokėjęs.

Dėl bylos baigties

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo už akių motyvuose ex officio sprendė klausimą dėl Sutarties sąlygų teisėtumo ir pripažino, kad Sutarties sąlygos dėl dalies tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningos, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje, t.y. nepripažino jų negaliojančiomis. Todėl teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis papildytina, atsižvelgus į byloje jau padarytas išvadas dėl tarpininkavimo mokesčio, t.y. pripažįstant nesąžiningomis Sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio, viršijančio aiškiai suderėtą dydį (125,35 Eur), apibrėžimu ir paskaičiavimu.

39. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas iš esmės nepakeistas, papildant jį vienu sakiniu, kaip nurodyta nutarties 38 punkte.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti 2019 m. spalio 30 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį sakiniu: „Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis Vartojimo kredito sutarties Nr. K100519979 sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio, viršijančio 125,35 Eur, apibrėžimu ir paskaičiavimu“.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėRita KisielienėDanutė Kutrienė