- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-129-879/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03561-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- M. M.
- Kategorijos
- 20.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 22 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, visiškai jas sudedant, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 83 parų areštas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu M. M. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 4 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, iš M. M. išieškota konfiskuotino turto vertė – 940 EUR valstybės naudai.
Iš M. M. priteista 65,95 EUR proceso išlaidų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. M. 2021 m. vasario 3 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
1. 2021 m. balandžio 30 d. gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos pagal BK 243 straipsnį M. M. atžvilgiu nutraukimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį; 2) pripažinti M. M. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti 60 parų arešto bausmę; 3) pripažinti M. M. kaltu pagal BK 243 straipsnį paskiriant jam 30 parų arešto bausmę; Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti 20 parų arešto bausmę; 4) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu paskiriant M. M. 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi prie paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 50 parų arešto bausmę ir paskirti M. M. galutinę 110 parų arešto bausmę.
1.1. Anot prokurorės skundo, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo M. M. padarytoje veikoje nenustatyta BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. M. M. veiką kvalifikavo tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
1.2. Nors skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principu non bis in idem baudžiamoji bylą pagal BK 243 straipsnį M. M. atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl pritaikytos administracinės atsakomybės M. M. už kelių transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.
1.3. Skundu atkreipiamas dėmesys, jog už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti bei būnant neblaiviam nuteistasis baustas tris kartus, todėl M. M. turi būti nubaustas už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą pagal BK 243 straipsnį.
1.4. Prokurorės teigimu, pripažinus M. M. kaltu pagal BK 243 straipsnį, jis būtų nuteistas už dvi atskiras neteisėtas veikas – administracinį teisės pažeidimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kurios skiriasi tiek savo objektyviais, tiek subjektyviais požymiais. Priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas šios veikos (BK 243 straipsnis ir ANK 242 straipsnis) viena kitos neapima. M. M. veiksmai atitinka skirtingų rūsių pažeidimus, todėl turi būti taikomos skirtingų teisės šakų normos.
1.5. Skundu pažymima, jog teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo dar tik formuojama, tačiau kaip vieną iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę, už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) pateikia veikos sistemingumą, rodantį aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. K-7-59/2012, kasacinė nutartis Nr. 2K-254-511/2018). Veiksmų sistemingumas siejamas su jų pasikartojimu, todėl administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio su baudžiamąja atsakomybe pagal BK 243 straipsnį, nurodant, jog nagrinėjamoje byloje administracinės ir baudžiamosios atsakomybių taikymas pažeistų non bis in idem principą iš esmės panaikina galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui nevykdančiam baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones.
2. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras T. D. prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylos aplinkybių formaliai nurodydamas, kad asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka už tai, kuo jis kaltinamas baudžiamojoje byloje, todėl būtų pažeistas dvigubo nubaudimo principas priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Esminė aplinkybė sprendžiant M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 243 straipsnį yra tai, kad jis sustabdytas vairuojantis automobilį, kai jo neblaivumas buvo 2.39 promilės. Taigi, neabejotinai galima konstatuoti piktybiškumą M. M. elgesyje, todėl jo veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
3. Nuteistojo gynėja advokatė prašė netenkinti prokurorės apeliacinio skundo, pirmos instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
1. Apeliacinis skundas atmetamas.
2. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
3. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad M. M., kuris būdamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-01-23 teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-122-373/2018 nuteistas pagal BK 281 str. 7 d. 58 MGL dydžio bauda bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, taip pat būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2018-03-13 pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis Nr. U-02/2-96, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones teismo nustatytu laikotarpiu nuo 2018-02-09 iki 2021-02-09, t.y. 2020-07-17, apie 00.02 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, jis būdamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-22 nuosprendžiu Nr. 1-1536-958/2020 nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d. 30 parų arešto bausme bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2021-01-19 raštu Nr. 3S-407 supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones teismo nustatytu laikotarpiu nuo 2020-07-17 iki 2024-01-17, t.y. 2021 m. vasario 3 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla pagal BK 243 straipsnį nutraukta pagrįstai.
Dėl BK 243 straipsnio taikymo
4. BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020)
5. Apeliaciniame skunde, ginčijant bylos nutraukimą pagal BK 243 straipsnį, pateikti argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – specifiškumo, išskiriant ir tai, kad šis uždraudimas M. M. buvo skirtas pirmiau, tačiau tai jam nesukliudė daryti analogiškų teisės pažeidimų.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo pareigos patikrinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai)
7. Taigi tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.
8. Pritartina skundo argumentams, jog teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).
9. Paminėtina, jog kasacinės instancijos teismas be to yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.
10. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek M. M. nubaudimai pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tai, kad M. M. 2020 m. liepos 17 d., apie 00.02 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir 2021 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
11. Taigi, visiškai pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise M. M. buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes M. M. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę M. M. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės faktu.
12. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras T. D. nurodė, kad neabejotinai nustatyta, jog įvykio metu M. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Tuo tarpu, atsakomybė už vairavimą, esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti ar kai teisė atimta, numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, o asmens neblaivumas, tokiu atveju turi būti daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,50 promilės. Šiuo atveju M. M. neblaivumas bylai aktualiu įvykio metu buvo 2,39 promilės, taigi anot prokuroro, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už šiuos veiksmus, jo atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.
13. Teisėjų kolegija sutinka tik su tuo motyvu, jog taikant ANK 424 straipsnio 3 dalį, asmens neblaivumas, turi būti daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,50 promilės. Nagrinėjamu atveju, M. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais M. M. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, tokiu būdu šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tačiau šiuo atveju, kai M. M. nustatytas 2,39 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą normą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuteistojo veiksmų pavojingumas nesilaikant teismo nustatytų draudimų, be kita ko ir įrodo, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o ne administracinio nusižengimo požymiai.
14. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje kai pažeidėjui nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veikos įforminimas pažeidimą prilyginant administraciniam nusižengimui, o ne nusikaltimui, gali būti vertintinas kaip valstybės (pareigūnų) klaida. Būtent kompetentingos institucijos turi pareigą savo veiklą vykdyti taip, kad jų veiksmai ir sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Jeigu kompetentingos institucijos stokoja išteklių teisėtiems sprendimams priimti, tokia situacija vertintina kaip valstybės klaida, o valstybės klaidos, negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita.
Dėl non bis in idem principo taikymo
15. Prokurorės skunde teigiama, kad teismas, be kita ko, netinkamai vadovavosi non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą) principu, nes ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje nustatytų veikų sudėtys ir šių veikų objektas iš esmės skiriasi; ANK 424 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o BK 243 straipsnis nustato atsakomybę už pavojingą veiką, nukreiptą prieš teisingumą.
16. Atsakant į šią skundo dalį, paminėta, kad draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai)
18. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).
20. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad ANK 424 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad, kaip jau pirmiau minėta, Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtinta garantija, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK.
21. Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek M. M. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tas pats faktas – kad M. M. 2020 m. liepos 17 d., apie 00.02 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)s m., ir 2021 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise M. M. buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes M. M. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas yra tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę M. M. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės faktu.
22. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį M. M. pradėtas 2021 m. vasario 3 d.(1 t., b. l. 1-2), t. y. 2021 m. vasario 3 d. nutarimui (2 t., b. l. 28-29) administraciniame procese dar neįsiteisėjus; apie šį M. M. nubaudimą ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma. Minėtas nutarimas administracinėje byloje laikomas įsiteisėjusiu ir nebegali būti skundžiamas.
23. Iš bylos taip pat matyti, kad naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie nepažeidžiant non bis in idem principo leistų spręsti dėl M. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas. Vadinasi, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas.
24. Skunde nenurodoma, kad pagal ANK 424 straipsnį M. M. nubaustas dėl įstatymo taikymo klaidos. Tuo tarpu iš bylos matyti faktiškai susiklosčiusi neleistina situacija, kai esant tapatiems esminiams veikos požymiams, dviem atskirais procesais siekiama asmens atsakomybės pagal ANK ir BK, taip „apsidraudžiant“, kad kurios nors iš jų asmuo neišvengs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021)
25. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, vadovaudamasis Konvencijos 7 protokolo 4 straipsniu, analogiškai, kaip tai nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, baudžiamasis procesas M. M. dėl veikos pagal BK 243 straipsnį nutrauktas pagrįstai, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė non bis in idem principo pažeidimą.
Dėl paskirtos bausmės
26. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
27. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas du kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko jis BK 27 straipsnio tvarka laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, nedirbantis.
28. Be to, skirdamas bausmę M. M. apylinkės teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdamas recidyvistu.
29. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą - padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jam motyvuotai skirta bausmė - areštas (BK 49 str.).
30. Nors atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės ir nėra išsakomi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog nuosprendis šioje byloje priimtas pagrįstai, pažymi, kad bausmės klausimas išspręstas taip pat tinkamai. Žemesnės instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Tokia teismo paskirta bausmė yra proporcinga M. M. veiksmams, nelaikytina per griežta ar netinkama.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (12.36Mr) PT-4352, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (2 t. b. l. 62). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos M. M. išlaidos sudaro 113,94 Eur. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
32. Įvertinus tai, kad M. M. niekur nedirba, nėra duomenų apie kitokias jo pajamas ar turimą turtą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš M. M. nepriteisiamos.
33. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinį skundą atmesti.