- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-890-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31674-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- T. L.
- Ieškovas
- Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“, atstovaujamos mažosios bendrijos „Tavix“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“, atstovaujamos mažosios bendrijos „Tavix“ (bankroto administratorius), ieškinį atsakovei T. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. civilinėje byloje pagal ieškovės Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“, atstovaujamos MB „Tavix“ (bankroto administratorius), ieškinį atsakovei T. L. dėl žalos atlyginimo priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės T. L. ieškovės Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“ naudai 13 529,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 529,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas iš atsakovės T. L. priteisė valstybės naudai 320,24 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 755,94 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Šalies argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. gruodžio 3 d. atsakovė T. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti, klausimą spręsti iš esmės – nagrinėti bylą iš naujo ir atmesti ieškovės prašymą dėl lėšų iš atsakovės priteisimo arba sprendimą pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė atsakovei T. L. 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems teismo nutartyje, ištaisyti. Vienu iš apeliacinio skundo trūkumų teismas laikė tai, kad atsakovė nebuvo pateikusi žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų, taip pat motyvuoto prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti bei jokių įrodymų dėl jos gaunamų pajamų ir turtinės padėties.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. sausio 19 d. atsakovė pateikė prašymą visiškai arba iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovę T. L. atleido iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo iki 2022 m. vasario 7 d. sumokėti 152 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atleidimo (visiškai ar iš dalies), pateikė 2021 metų sausio, birželio ir gruodžio mėnesių banko sąskaitos duomenų (sąskaitoje esančių sumų) fragmentus. Pažymėjo, kad minėti atsakovės pateikti duomenys neatspindi faktinės atsakovės finansinės padėties, jie neinformatyvūs, nenuoseklūs.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad atsakovės minimu laikotarpiu pajamos vidutiniškai sudarė apie 950,79 Eur (su mokesčiais) per mėnesį (darbovietė – Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika). Taip pat nustatė, kad atsakovė aukščiau nurodytu laikotarpiu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gaudavo fiksuotą kas mėnesį 289,80 Eur išmoką. Teismo vertinimu, atsakovės gaunamos mėnesio pajamos nėra didelės, tačiau atsižvelgiant į 2021 m. IV ketvirčio šalyje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį – 642 Eur, jos yra trečdaliu didesnės.
8. Teismas sprendė, kad aptarti duomenys apie atsakovės gaunamas pajamas patvirtina, jog atsakovei apeliacinio skundo padavimo metu būtų sudėtinga sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įpareigota šiuo metu sumokėti visą žyminį mokestį, atsakovės galimybė apginti savo pažeistas teises teisme galėtų būti reikšmingai suvaržyta ir apribota. Todėl, siekiant užtikrinti atsakovei teisę į teisminę gynybą (apeliaciją), teismas atleido atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies, įpareigojo ją sumokėti pusę žyminio mokesčio – 152 Eur ir pateikti teismui patvirtinančius įrodymus iki 2022 m. vasario 7 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė T. L. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties prašo dar kartą nagrinėti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nenustačius pagrindų dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą mokėtino žyminio mokesčio dalį (152 Eur), nustatyti realia datą žyminio mokesčio sumokėjimui ir patvirtinančių įrodymų pateikimui. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas nustatė ne kiek iš tiesų atsakovė gavo lėšų už 2021 m., o kiek priskaičiuota. Mano, kad norint nustatyti teisingumą, reikėtų skaičiuoti kiek iš tiesų gavo atsakovė lėšų. Tą galima nustatyti remiantis atsakovės pateiktais banko sąskaitų fragmentais.
9.2. Atsakovė gauna mažiau už nustatytą minimalią mėnesinę algą – 642 Eur. Be to, 2021 m. gavo pensijos nuo 189 Eur iki 202 Eur. 2022 m. sausio mėn. atsakovė gavo tik 222,51 Eur pensijos ir 50 Eur avanso, iš viso – 272,51 Eur, kurių neužteko buto nuomai apmokėti. 2022 m. vasario 10 d. atsakovė gaus 400 Eur atlyginimo, vasario 20 d. gaus jau didesnę pensiją – 222,51 Eur, iš kurių turės apmokėti 400 Eur nuomos mokestį (už sausio ir vasario mėn.), 222 Eur liks pragyvenimui.
9.3. Kartu nurodo, kad neprašo skundo dėl žyminio mokesčio dydžio, gali sutikti su teismo nutartimi dėl nustatyto mokėtino žyminio mokesčio dydžio, tačiau nesutinka su teismo sprendimu žyminį mokestį sumokėti iki 2022 m. vasario 7 d., nes iki 2022 m. vasario 11 d. neturi jokių pinigų ir laukia atlyginimo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė Visuomeninės organizacija „Vaikai - visuomenės dalis“, atstovaujama bankroto administartorės mažosios bendrijos „Tavix“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
10.1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje konstatuotų faktinių aplinkybių bei neginčija administratoriaus byloje pateiktų įrodymų teisėtumo. Atskirajame skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįsti argumentai. Pateikti duomenys neatspindi faktinės atsakovės finansinės padėties.
10.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta, visapusiška, priimta tinkamai įvertinus faktines bei teisines bylos aplinkybes. Tai, kad atsakovės netenkina pirmosios instancijos teismo nutartis, nereiškia, kad jos prašymas buvo neteisingai išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantę (atsakovę) T. L. atleido nuo pusės (ne viso) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.
13. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
14. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
15. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
16. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens (nagrinėjamu atveju – asmenų), atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, turto areštu, priteistomis sumomis, pensiniu amžiumi, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą ieškovo turtą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kuo daugiau tokios rašytinės informacijos teismui yra pateikiama, tuo asmens turtinė padėtis įvertinama tiksliau. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).
17. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos (152 Eur), o nuo kitos – pusės žyminio mokesčio sumos mokėjimo ją atleido. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji galėtų būti atleista nuo dar didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliantės gaunamas pajamas, nes vertino pajamas su mokesčiais (jų neatskaičiavęs), kad apeliantės gaunamos pajamos yra mažesnės už minimalios mėnesinės algos dydį. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas iš Valstybinio socialinio fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gaudavo apie 950,79 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį ir fiksuotą kas mėnesį 289,80 Eur išmoką. Apeliantės gaunamas pajamas pirmosios instancijos teismas lygino su 2021 m. IV ketvirtyje nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu – 642 Eur. Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydis taip pat yra skelbiamas su mokesčiais. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės gaunamos pajamos yra didesnės už minimalios mėnesinės algos dydį.
19. Pažymėtina, kad byloje yra tik duomenys apie gaunamas pajamas, tačiau apeliantė nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį (banko sąskaitos išrašų (ne fragmentų), nekilnojamojo turto išrašų, nuomos sutarties (įspareigojimo mokėti po 200 Eur kas mėnesį už buto nuomą ir pan.), kurie leistų objektyviai daryti išvadą, kad jai būtų per didelė finansinė našta sumokėti ir kitą pusę žyminio mokesčio.
20. Nurodytų motyvų pagrindu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę iki 2022 m. vasario 7 d. sumokėti 152 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus teismui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atskirajame skunde apeliantė, be kitų argumentų, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminį mokestį sumokėti galėtų sumokėti tik po 2022 m. vasario 11 d., nes iki šio termino ji neturi jokių pinigų ir laukia atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinis terminas apeliantei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį yra pasibaigęs, nenustatyta, kad apeliantė būtų sumokėjusi žyminio mokesčio dalį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 24 d. nutarties reikalavimui įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis), išaiškinant, kad duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį teikiami pirmosios instancijos teismui. Nustatytu terminu trūkumo nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės T. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei T. L. terminą iki 2022 m. balandžio 4 d. įskaitytinai sumokėti 152 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio dalį. Duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį reikia pateikti pirmosios instancijos teismui.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.