Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. R. (A. R.) gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „G.“ atstovės V. P. (toliau – ir apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą B. D.–R. atsakomybei be užstato, nustačius 2 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 Eur), nustatant 6 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

Civilinės ieškovės S. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš ADB „G.“ civilinės ieškovės naudai priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš ADB „G.“ civilinės ieškovės naudai priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti A. R. paskirtos kardomosios priemonės bei daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai , išaiškintos laiduotojos teisės, laidavimo teisinės pasekmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis 2024 m. gegužės 13 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), priešais pastatą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB „S.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“, 99 punkto reikalavimus, numatančius, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“, 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, t. y. nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę ir atsitrenkė į priešais priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. D.. Eismo įvykio metu automobilyje „Mercedes-Benz“ važiavusiai keleivei V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio vairuotojai S. D. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo ADB „G.“ atstovės V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

16. Civilinė ieškovė S. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 49, 60-61, 62-74), kurią grindžia tuo, kad ji dėl įvykusio eismo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą (smegenų sukrėtimą, krūtinės vidinę hematomą, daugybines kūno hematomas), bet ir ilgalaikius emocinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu civilinė ieškovė S. D. paaiškino, kad iš draudimo bendrovės gavo 1 100 Eur kompensaciją, tačiau prašo papildomai priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes patirtų išgyvenimų intensyvumas ir pasekmės gerokai viršijo draudimo bendrovės įvertintą žalą. Savo civilinį ieškinį civilinė ieškovė patvirtino, pateikdama papildomus dokumentus, tokius, kaip ambulatorinių apsilankymų aprašymus, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą dėl asmens registravimo laikotarpių, bei paaiškinimus dėl patirtų išgyvenimų ir emocinės būklės.

17. Civilinė ieškovė V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 50, 130-131), kurią grindžia tuo, kad ji dėl įvykusio eismo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą (kairės pusės 10-ojo šonkaulio lūžį, blužnies kapsulės plyšimą bei daugybinius kūno sumušimus), bet ir ilgalaikius emocinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu civilinė ieškovė V. M. paaiškino, kad iš draudimo bendrovės gavo 3000 Eur kompensaciją, tačiau prašo papildomai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes patirtų išgyvenimų intensyvumas ir pasekmės gerokai viršijo draudimo bendrovės įvertintą žalą. Savo civilinį ieškinį civilinė ieškovė patvirtino paaiškinimu dėl patirtų išgyvenimų ir emocinės būklės.

18. Pirmosios instancijos teismas civilinių ieškovių S. D. bei V. M. civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš ADB „G.“ civilinės ieškovės S. D. naudai priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės V. M. naudai priteisė 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

19. Nagrinėjamu atveju civilinio atsakovo ADB „G.“ atstovė V. P. apeliaciniame skunde neginčija draudimo bendrovės prievolės atlyginti nukentėjusiųjų patirtas neturtines žalas, tačiau nesutinka su nukentėjusiosioms priteistų neturtinių žalų dydžiais – 2 000 Eur S. D. ir 2 500 Eur V. M., teigia, jog draudimo bendrovė yra atlyginusi patirtas neturtines žalas, išmokėdama S. D. 1 100 Eur, o V. M. 3 000 Eur. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, nukentėjusiųjų teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl nukentėjusiosioms priteistinų neturtinių žalų dydžių, išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniuose ieškiniuose, su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies.

20. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosioms S. D. ir V. M. kilusios pasekmės tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. R. veikimu, pasireiškusiu tuo, jog jis, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę ir atsitrenkė į priešais priešinga kryptimi važiavusį S. D. vairuojamą automobilį. Eismo įvykio metu automobilyje važiavusiai keleivei V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio vairuotojai S. D. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio tą pačią dieną nukentėjusioji S. D. savarankiškai nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai. Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad S. D. 2024 m. gegužės 13 d. 23.03 val. buvo diagnozuotas pilvo sienos sumušimas. Prie nusiskundimų nurodoma, kad ji susitrenkė į saugos diržą bei išsiskleidusią oro pagalvę, skauda dešinę krūtį, pilvo kairę bei apatinę dalis, klubus. Prie būklės įvertinimo informacijos nurodyta, kad pacientė sąmoninga, skausmas balais 6-8, <...>, stebimos masyvios besiformuojančios kraujosruvos dešinės krūties bei papilvės srityse, jautru kairėje bei apatinėje dalyje (2 t., b. l. 67-68); 2024 m. gegužės 15 d. 14.15 val. buvo diagnozuotas pilvo sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, intrakranijinis sužalojimas, skausmas, galvos skausmas. Prie pacientės nusiskundimų nurodoma, kad pradžioje buvo šonkaulių, dubens skausmas kryžkaulio srityje, vėliau prasidėjo galvos, nugaros, kaklo, krūtinės skausmas, kojų tirpimas, galvos svaigimas, pradėjo kosėti. Prie būklės įvertinimo informacijos nurodyta, kad stebimos ryškios hematomos: apima visą kairę krūtį, pilvo srities apačioje 36 x 13 cm, kairio klubo srityje 24 x 9 cm dydžio. Stebimos hematomos dešinio dilbio vidinėje pusėje apie 5 x 5,5 cm dydžio, nubrozdinimai kairio peties, šlaunų užpakalinėje pusėje. Palpacija kairėje pilvo pusėje skausminga. <...> (2 t., b. l. 65-66); 2024 m. gegužės 16 d. 17.30 val. buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas (2 t., b. l. 73-74).

22. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. nustatytos kraujosruvos dešinės krūties bei papilvės srityse. Specialisto teigimu, šie sužalojimai padaryti kontaktavus su kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio dalys, tame tarpe ir saugos diržas ar išsiskleidusi oro pagalvė. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienos autotraumos metu, galimai vienmomentiškai, t. y. beveik tuo pačiu metu, vienas po kito. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kuris iš sužalojimų buvo padarytas anksčiau, o kuris vėliau. Nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog sužalojimai padaryti iki kreipimosi į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių 2024 m. gegužės 13 d. 20.20 val. ir neatmetama galimybė, kad jų padarymo metu S. D. galėjo jausti fizinį skausmą (1 b. t., b. l. 96–99).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad netrukus po įvykio nukentėjusiąją V. M. greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2024 m. gegužės 13 d. 16.08 val. prie nusiskundimų nurodomas krūtinės ląstos skausmas iš priekio, po kairiuoju šonkaulių lanku, kairiame klube, nurodytas traumos mechanizmas – eismo įvykis, keleivė, galimai susitrenkė krūtinės ląstą į diržą arba į pagalvę (1 t., b. l. 82); 2024 m. gegužės 13 d. 16.24 val. V. M. diagnozuotas vieno šonkaulio lūžis, įtariamas X šonkaulio lūžis kairėje, kairio klubo sumušimas (1 t., b. l. 78).

24. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs kairiojo dešimto šonkaulio lūžiu ir poodine kraujosruva kairiojo klubo srityje. Nurodyta, kad šie sužalojimai padaryti vienos traumos metu skirtinguose traumavimo etapuose ir, kad jie buvo padaryti neužilgo iki apžiūros gydymo įstaigoje, t. y. 2024 m. gegužės 13 d. Specialisto išvadoje pažymima, jog kūno sumušimas su kairiojo dešimto šonkaulio lūžiu ir poodine kraujosruva kairiojo klubo srityje pagal sužalojimų pobūdį kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodyta, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Ekspertas pažymėjo, kad V. M. sužalojimo metu turėjo jausti fizinį skausmą (1 b. t., b. l. 86–88).

25. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją visų pirma įgyvendina pirmosios instancijos teismas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei kasacinio teismo formuojama praktika. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų praktikoje formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir taikytinomis kitose panašiose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 ir kt.). Taigi teigtina, kad įprastai nustatomų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos yra vertintinos kaip orientacinės, jos gali būti bei yra peržengiamos priklausomai nuo konkrečiu atveju byloje nustatomų reikšmingų aplinkybių.

27. Vertindama V. M. priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje nustatomų šios žalos dydžių, kai neatsargiu nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 1 dalyje, asmeniui yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas įprastai priteistinos neturtinės žalos dydžius rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, iš kurių naujausia priimta 2017 metais. Tačiau atsižvelgiant į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nuo 2018 metų pasikeitusias Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, šiuo metu sprendžiant analogiškus klausimus, neturtinių žalų dydžiai gali būti nustatomi ir didesni. Be to, galima rasti ir teismų praktikos pavyzdžių, kai asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra priteisiamos didesnės pinigų sumos nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, kurioje buvo prašoma mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį, buvo padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 8000 Eur, Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-928/2025 buvo padaryta išvada, kad nukentėjusioji dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 8000 Eur dydžio neturtinę žalą (5000 Eur buvo atlyginusi draudimo bendrovė, pirmosios instancijos teismas iš draudimo bendrovės papildomai priteisė 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinės instancijos teismas priteistą sumą padidino iki 3000 Eur) ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatyta V. M. patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška neviršija didžiausių sumų, kurios yra nustatomos tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiame nuosprendyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. M. civilinio ieškinio klausimą, nepažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, t. y. atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios patirtus fizinius išgyvenimus (patirtus skausmus, konstatuotą sveikatos sutrikdymą (V. M. konstatuotas kairės pusės 10-ojo šonkaulio lūžis ir daugybiniai kūno sumušimai), tiek aplinkybę, kad ji buvo hospitalizuota savaitei, o vėliau gydėsi namuose, tiek patirtus dvasinius išgyvenimus (ilgą laiką negalėjo savarankiškai judėti, jautė nuolatinį nerimą, stresą, baimę, gyvena viena ir neturi artimųjų šalyje, todėl jai teko priklausyti nuo kitų asmenų pagalbos, o buitinės ir kasdienės veiklos tapo apsunkintos), tiek ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nors duomenų, patvirtinančių ilgalaikius liekamuosius patirto sužalojimo reiškinius, byloje nėra, sužalojimo padarymo aplinkybės, jų pobūdis šiuo atveju yra pakankamas pagrindas priteisti nukentėjusiajai teismo nurodytą neturtinę žalą. Nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus bei kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, todėl jo mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

29. Vertindama S. D. priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, gydymo intensyvumas, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas ir pan. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020, 2K-80-697/2025 ir kt.). Didesnės pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti paprastai nustatomos tais atvejais, kai asmuo yra ilgai bei intensyviai gydomas stacionariai, jam būtinas chirurginis gydymas, atsiranda liekamieji reiškiniai, nustatomi dalyvumo lygio pokyčiai ir pan.

30. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad S. D. eismo įvykio metu buvo padarytos kraujosruvos dešinės krūties bei papilvės srityse, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog S. D. dėl eismo įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus – išgąstį, baimę, nerimą dėl savo gyvybės, sveikatos, ateities. Dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, nepatogumus, laikinai buvo nedarbinga, taip pat patyrė su eismo įvykiu susijusius išgyvenimus: nerimą, baimę vairuoti, saugumo jausmo praradimą. Vis tik, nors nukentėjusiosios patirti sužalojimai sukėlė jai nepatogumus, paveikė jos gyvenimo kokybę ir emocinę būklę, tačiau jie nelaikytini sunkiais. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusiajai atsirado kokie nors ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, baudžiamojoje byloje nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš civilinės atsakovės ADB „G.“ priteista 2 000 Eur dydžio neturtinė žala šiuo atveju neatitinka teisingumo, proporcingumo principo, formuojamos teismų praktikos panašiose bylose, todėl yra mažintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, sveikatos sutrikdymo pobūdį, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš civilinės atsakovės ADB „G.“ priteistina 400 Eur dydžio neturtinė žala.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad draudikas, apskaičiuodamas draudimo išmoką, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos finansų ministro Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įsakyme nurodomus rekomenduojamus neturtinės žalos dydžius. Teisėjų kolegija sutinka, jog šių rekomendacijų 4.1. punkte nurodyta, kad esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, rekomenduojamas neturtinės žalos atlyginimas iki 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – ir MMA), o 4.2.1. punkte nurodyta, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikata sutrikdoma iki 1 mėnesio, rekomenduojamas neturtinės žalos atlyginimas iki 4 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį jo nesaisto. Be to, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiosioms S. D. ir V. M. priteistos neturtinės žalos dydžiai minėtame įstatyme apibrėžtų išmokų sumų neviršija.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra keistinas, civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendį:

civilinės ieškovės S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš ADB „G.“ civilinės ieškovės naudai priteisti 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.