Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-07 · Administracinė byla Nr. I-4762-596/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
I-4762-596/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03294-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4762-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03294-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. (J.) J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teigia, kad Lukiškių TI-K, išbraukęs pareiškėją iš linkusių užpulti sąrašo ir netaikydamas sustiprintos individualios priežiūros, nepagrįstai izoliavo jį nuo kitų nuteistųjų. Nurodo, jog 2018 m. balandžio 24 d. Psichologinės tarnybos pažyma Nr. 108-36 pareiškėjo sustiprinta priežiūra buvo nutraukta, o Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. N-81 jis buvo išbrauktas iš linkusių užpulti nuteistųjų įskaitos. Tačiau pareiškėją konvojuojant į Laivės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LVAL) 2018 m. birželio 4 d., jo asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15 buvo įrašyta „linkęs užsipulti“, dėl ko konvojaus automobilyje, laikino sulaikymo kameroje ir LVAL kameroje buvo atskirtas nuo kitų nuteistųjų, laikomas vienas. Grįžtant konvojumi iš LVAL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 8 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983/15 vėlgi buvo pažymėta „sustiprinta priežiūra“, LVAL motyvuojant, kad buvo vadovaujamasi Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos pažyma-rekomendacija. 2018 m. birželio 8 d. grįžus į Lukiškių TI-K, pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje vėl buvo atskirtas nuo kitų nuteistųjų ir laikomas vienas. Pažymi, kad 2018 m. birželio 18 d. pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K į LVAL, jis buvo konvojuojamas kartu su kitais nuteistaisiais, nes 2018 m. birželio 18 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15 nebuvo nurodyta sustiprinta individuali priežiūra. 2018 m. birželio 27 d. išvykstant iš LVAL, pareiškėjo asmens bylos pažymoje buvo įrašyta „individuali sustiprinta apsauga“.

Teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų, t. y. apribotos galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais, buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas, jautė psichologinį spaudimą, pablogėjo miego kokybė ir sukilo agresija, dėl ko pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Psichologinę tarnybą (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių ir kalėjimą, taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 straipsnis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymi, kad 2018 m. balandžio 24 d. pateiktoje Psichologinės tarnybos rekomendacijoje Nr. 108-36 nurodyta, jog pareiškėjui buvo tikslinga nutraukti sustiprintą individualią priežiūrą, todėl Lukiškių direktoriaus TI-K 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. N-81 pareiškėjas buvo išbrauktas iš linkusių užpulti nuteistųjų įskaitos.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas dėl grasinimų save žaloti pakartotinai yra įrašytas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą. Teigia, kad asmens autoagresyvaus elgesio prevencija neigiamos įtakos pareiškėjo asmeninei gerovei neturi, priešingai, personalas, užtikrindamas laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą, atsižvelgia į suimtųjų ir (ar) nuteistųjų asmenų individualias savybes. Nurodo, jog, vadovaujantis Psichologinės tarnybos pažyma-rekomendacija Nr. 108-75, 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui buvo atnaujinta sustiprinta priežiūra.

Pažymi, kad taikant asmens sustiprintą priežiūrą, kalinimo, laikymo sąlygos nėra pabloginamos ir tai nėra papildoma bausmė ar nuobauda. Mano, jog Lukiškių TI-K teisės aktų bei pareiškėjo teisių nepažeidė, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami argumentai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo (b. l. 23–26).

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nesutinka su jame pateiktais argumentais, pažymėdamas, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai nagrinėjamu atveju vadovaujasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu. Teigia, jog nors Lukiškių TI-K nurodė, kad šiuo metu pareiškėjui taikoma individuali sustiprinta priežiūra, tačiau nepateikė priežasčių, kurios provokuoja pareiškėjo pranešimus dėl savęs žalojimosi. Paaiškina, jog tik po to, kai pareiškėjas kreipiasi į administraciją su raštu dėl savęs žalojimo, yra sureaguojama į jo teisių pažeidimus, pvz., neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Mano, jog jo reikalaujama atlyginti neturtinė žala turėtų būti priteista iš konkrečių Lukiškių TI-K pareigūnų, atsakingų už pareiškėjo teisių pažeidimus (b. l. 53–55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad, Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 24 d. nutraukus jo sustiprintą individualią priežiūrą ir 2018 m. gegužės 16 d. priėmus įsakymą išbraukti iš linkusių užpulti sąrašo, konvojaus automobilyje ir laikino sulaikymo patalpoje nepagrįstai buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. buvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą. Kadangi pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. Lukiškių TI-K savęs nežalojo, 2018 m. balandžio 23 d. buvo atliktas suicidinės rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjui priežiūros ypatumų taikyti nebūtina. Todėl, remiantis 2018 m. balandžio 24 d. Psichologinės tarnybos pateikta pažyma Nr. 108-36, pareiškėjui sustiprinta individuali priežiūra Lukiškių TI-K buvo nutraukta (b. l. 9, 11).

Lukiškių TI-K direktorius, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau ir – Instrukcija), 140 straipsniu, atsižvelgdamas į Drausmės komisijos sprendimą (2018 m. gegužės 9 d. protokolas Nr. 31-19), 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. N-81 išbraukė pareiškėją iš linkusių užpulti nuteistųjų įskaitos (b. l. 27).

Iš byloje esančių pareiškėjo asmens bylos pažymų matyti, jog pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K į LVAL, 2018 m. birželio 4 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15 padaryta žyma „linkęs užsipulti“ (b. l. 6), jam grįžtant iš LVAL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 0983/15 padaryta žyma „sustiprinta priežiūra“ (b. l. 7). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15, pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K į LVAL, žymų „linkęs užsipulti“ ar „sustiprinta priežiūra“ nėra (b. l. 5), tačiau pareiškėjui grįžtant iš LVAL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 0983/15 padaryta žyma „sustiprinta priežiūra“ (b. l. 4).

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, inter alia (lot. be kita ko), nustato Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Instrukcija (1 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą ir priežiūros ypatumus reglamentuoja Instrukcijos 135–141 punktai, o sustiprintą individualią suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, priežiūrą – Instrukcijos 142–147 punktai.

Instrukcijos 135 straipsnyje nustatyta, kad suimtajam arba nuteistajam užpuolus laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, suimtąjį ar kitus asmenis, bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis arba nuteistasis, kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius, suimtasis arba nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji ir nuteistieji, įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose. Suimtojo arba nuteistojo kameros kortelėje raudonu rašikliu padaromas įrašas „Linkęs užpulti“ (137 p.).

Pagal Instrukcijos 139 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems užpulti, taikomi šie papildomi režimo reikalavimai: 1) gali būti nesuteikiama teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus; 2) draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų; 3) įpareigojimas ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius).

Remiantis Instrukcijos 140 punktu, suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, Drausmės komisija jį pateikia pasirašyti laisvės atėmimo vietos direktoriui. Tarnybinis pranešimas, išrašas iš posėdžio protokolo ir išrašas iš direktoriaus įsakymo (arba įsakymo ir protokolo kopijos) saugomos suimtojo arba nuteistojo asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinami suimtieji ir nuteistieji, išbraukti iš įskaitos.

Instrukcijos 142 punkte nurodyta, jog turėdamas informacijos, kad suimtasis ar nuteistasis susižalojo ar bandė (bandys) tai padaryti arba bandė (bandys) nusižudyti, laisvės atėmimo vietos pareigūnas nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kas gali ją patvirtinti. Atsižvelgęs į pareigūnų pateiktus tarnybinius pranešimus, psichologo rekomendacijas, laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas arba jo pavedimu Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas kiekvieną dieną, prieš poilsio ir švenčių dienas – paskutinę darbo dieną, rengdamas Priežiūros paros žiniaraštį, įsakymo dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo projektą, sudaro suimtųjų arba nuteistųjų, kurių priežiūra bus sustiprinta, sąrašą. Šis sąrašas išdėstomas įsakymo dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo projekte arba pridedamas prie Priežiūros paros žiniaraščio (143 p.). Pagal Instrukcijos 144 punktą, suimtųjų arba nuteistųjų, kurių priežiūra sustiprinama, sąrašas tikslinamas rengiant Priežiūros paros žiniaraštį ar įsakymo dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo projektą. Sąraše privaloma nurodyti suimtojo arba nuteistojo, kurio priežiūra sustiprinama, vardą ir pavardę, gyvenamąją ir darbo vietą, taikomas sustiprintos priežiūros priemones, jų intensyvumą.

Instrukcijos 145 punkte nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių priežiūra sustiprinama, taikomos šios sustiprintos individualios priežiūros priemonės: 1) gyvenamoji vieta ir darbo vieta paskiriama, atsižvelgiant į sustiprintos individualios priežiūros galimybes; 2) laisvės atėmimo vietų pareigūnai suimtuosius ir nuteistuosius, kurių priežiūra sustiprinama, gali papildomai tikrinti jų gyvenamosiose, darbo ir lankymosi vietose. Tokių patikrinimų periodiškumą nustato tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos direktorius Priežiūros paros žiniaraštyje ar įsakyme dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo.

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog suimtojo (nuteistojo) įrašymas į linkusiųjų užpulti įskaitą, taip pat sustiprintos individualios suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, priežiūros taikymas suimtajam (nuteistajam) lemia tam tikrų suimtojo (nuteistojo) teisių ir asmeninių laisvių suvaržymą (apribojimą).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui sustiprinta individuali priežiūra Lukiškių TI-K nutraukta 2018 m. balandžio 23 d., o iš linkusių užpulti įskaitos jis išbrauktas 2018 m. gegužės 16 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui, remiantis Psichologinės tarnybos pažyma-rekomendacija Nr. 108-75, sustiprinta priežiūra yra atnaujinta (b. l. 43). Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. nebuvo įtrauktas į nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, kurių priežiūra sustiprinama, sąrašą, o nuo 2018 m. gegužės 16 d. yra išbrauktas iš linkusių užpulti įskaitos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad 2018 m. birželio 4 d. konvojuojant pareiškėją iš Lukiškių TI-K į LVAL, 2018 m. birželio 8 d. – iš LVAL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 27 d. – iš LVAL į Lukiškių TI-K asmens bylos pažymoje buvo žyma „linkęs užpulti“ arba „sustiprinta priežiūra“, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jis buvo konvojuojamas ir laikino sulaikymo patalpoje laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, atsakovės atstovui šių pareiškėjo argumentų nepaneigus (atsiliepime netgi nepateikus jokių paaiškinimų šiuo klausimu), darytina išvada, jog pareiškėjas minėtomis dienomis konvojuojant jį iš Lukiškių TI-K į LVAL ir atgal bei laikant laikino sulaikymo patalpoje nepagrįstai buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Remiantis išdėstytu, galima teigti, kad pareiškėjas dėl minėtų nustatytų aplinkybių galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių apribojimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei, asmens bylos pažymoje nesant žymų „linkęs užpulti“ arba „sustiprinta priežiūra“, būtų buvęs konvojuotas ir laikomas laikino sulaikymo patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017, 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2869-438/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1925-556/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-552/2018). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo itin trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio jis būtų sukėlęs žalos pareiškėjo fizinei sveikatai (b. l. 28–41).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015) bei nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje, nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2469-624/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, jo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagal CK 6.250 straipsnį ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti konvojuojamam ir laikomam laikino sulaikymo patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. (J.) J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo J. (J.) J. teisė būti konvojuojamam ir laikomam laikino sulaikymo patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė