Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimo A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu A. J. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. gegužės 2 d. 08.44 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas – 0,44 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...>vairuotojai. Šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio ir jo masto nustatymo faktas. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, tai yra transporto priemonių vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį.

8. Nagrinėjamu atveju institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu A. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilių neblaivumas. Institucija aplinkybę, jog A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, grindė alkotesterio rodmenimis bei paties pažeidėjo paaiškinimu, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro. 2022 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, jog 2022 m. gegužės 2 d. 08.44 val. A. J. buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, o 09.01 val. atlikus antrąjį patikrinimą – 0,44 promilės neblaivumas (ROIK Nr. 22166696082 bylos 6 lapas). Būtent mažiausias (0,44 promilės) neblaivumo laipsnis ir buvo inkriminuotas A. J. administracinio nusižengimo protokole suformuotame kaltinime.

9. A. J. iš karto po jo neblaivumo patikrinimo sutiko su alkotesterio rezultatais, tačiau, nepaisant to, po to, kai policijos pareigūnai surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ laboratoriją, kur jam buvo atliktas alkoholio koncentracijos nustatymo šlapime tyrimas, o dar vėliau į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur pridavė kraujo mėginį. Dar administracinio nusižengimo tyrimo metu A. J. pateikė institucijai „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 10.04 val. paimtame A. J. šlapimo mėginyje buvo rasta 0,08 promilių etanolio (ROIK Nr. 22166696082 bylos 12 lapas), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad A. J. kraujyje, kuris buvo paimtas 10.40 val., buvo rasta 0,35 promilės etilo alkoholio ((ROIK Nr. 22166696082 bylos 15 lapas). Nors apie šių duomenų pateikimą administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai ne teismo tvarka priimtame nutarime buvo pasisakyta, tačiau iš 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo turinio matyti, kad jų vertinimas, sprendžiant A. J. atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimą, atliktas nebuvo.

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad institucijos atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka A. J. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagrįsti, konstatavimu. Mano, kad šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi būtent vairuotojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, kurių nepaneigia A. J. pateikti duomenys – „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo apsektu, visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties, ir nepagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

14. Alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365“, kuriuo ir buvo patikrintas A. J. neblaivumas, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARFF-0060“ buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2022 m. liepos 20 d. (ROIK Nr. 22166696082 bylos 7 lapas). Taigi jo patikra galiojo ir analizuojamo pažeidimo padarymo dieną – 2022 m. gegužės 2 d. Tai leidžia konstatuoti, jog neblaivumo nustatymo testas A. J. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad patikrą atlikę pareigūnai pažeidė A. J. patikrinimo alkotesteriu procedūrą, byloje taip pat nėra. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių šia technine priemone atliktų A. J. neblaivumo patikrinimo rezultatai galėjo būti netikslūs, šiuo atveju nenustatyta, jų nenurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas.

15. Taigi, šiuo atveju nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės (pavyzdžiui, oras iš skrandžio (o ne iš plaučių) ar aplinkoje esantis alkoholio molekulėmis užterštas oras), priešingai nei apylinkės teismas, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais. Patikrinimo alkotesteriu rezultatų objektyvumo ir patikimumo šiuo atveju niekaip nepaneigia pažeidėjo pateikti duomenys – „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Nors A. J. jau po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pats savarankiškai nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ laboratoriją, kurioje jam buvo atliktas alkoholio koncentracijos šlapime tyrimas ir šlapime rasta tik 0,08 promilės etanolio, tačiau šlapimo tyrimo rezultatas nepatvirtina, kad A. J. patikrinimo alkotesteriu rezultatai yra nepatikimi ar turėtų būti vertinami kaip keliantys abejonių. Šlapime nustatytas etilo alkoholis tik patvirtina alkoholio vartojimo faktą, o apie asmens neblaivumą galima spręsti tik pagal kraujyje nustatytą etilo alkoholio koncentraciją (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-332-238/2017). Vertindamas rezultatus, kurie buvo gauti atlikus kraujo laboratorinį tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, apygardos teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad kraujo mėginys buvo paimtas tik praėjus 1 val. ir 56 min. nuo A. J. pirminio patikrinimo alkotesteriu bei 1 val. ir 39 min. nuo antrojo patikrinimo šia priemone. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis aukščiau nurodytu Taisyklių 29 straipsniu, asmuo nesutikdamas su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus mažesnę jo koncentraciją (kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju) bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 9 punktas).

16. Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad po beveik 2 valandų A. J. kraujyje etilo alkoholio kiekis sumažėjo ir jo pirminio patikrinimo alkotesteriu metu jo kraujyje galėjo būti 0,51 promilės etilo alkoholio, o antrojo patikrinimo metu – 0,44 promilės. Toks alkoholio koncentracijos sumažėjimas biologinėse A. J. organizmo terpėse neprieštarauja ir kitose analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose pripažįstamai ir apylinkės teismo paminėtai moksliškai patvirtintai Vidmarko formulei. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal šią formulę suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį įprastai metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. Nuo pirmojo A. J. patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo etilo alkoholio kiekis jo organizmo terpėse sumažėjo 0,16 promilėmis, kas patenka į Vidmarko formulės ribas. Pažymėtina, jog A. J. nenurodė turintis kokių nors sveikatos problemų ar kažkokių organizmo ypatumų, kurie leistų manyti, kad jo organizmas galėtų alkoholį šalinti daug lėčiau, nei nustatyta Vidmarko formulėje, dėl ko būtų galima daryti prielaidą, jog vairavimo metu A. J. kraujyje etilo alkoholio koncentracija alkotesterio patikros metu galėjo būti mažesnė nei 0,41 promilės, t. y. tokia, kuri administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neužtraukia. Taigi, šiuo atveju atlikto laboratorinio kraujo mėginio tyrimo rezultatai ne tik neprieštarauja patikros alkotesteriu rezultatams, bet ir juos patvirtina. Alkoholio koncentracijos organizmo terpėse mažėjimas taip pat patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį (kaip ir teigė pats pažeidėjas), kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas.

18. Sprendimo nutraukti A. J. administracinio nusižengimo teiseną pagrįstumo nepagrindžia ir kita apylinkės teismo akcentuota aplinkybė – o būtent tai, kad siekiant įvertinti jo neblaivumą, gydymo įstaigoje buvo atliktas ne tik kraujo laboratorinis tyrimas, bet ir medicininė apžiūra, surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad A. J. yra blaivus. Iš paminėto akto turinio matyti, kad išvada jame, jog tikrinamasis yra blaivus, buvo padaryta įvertinus pažeidėjo orientavimąsi laike, vietoje, savyje, jo dėmesio koncentraciją, mąstymo nuoseklumą, kalbą, mimikas, gestikuliavimą, tai, ar nuo jo sklinda alkoholio kvapas, o ne jo kraujo tyrimo rezultatus, juo labiau išanalizavus juo kontekste duomenų apie transporto priemonės vairavimo laiką. Pažymėtina ir tai, kad A. J. patikrinimų alkotesterių metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės normą, o gydymo įstaigoje – tik 0,35 promilės. Todėl akivaizdu, kad jo neblaivumas nebuvo toks, kuris galėtų įtakoti A. J. sąmoningumą, mąstymo procesus ir kitus požymius, kurie buvo vertinami atliekant medicininę apžiūrą. Apylinkės teismas akcentavo ir tai, kad tarnybiniame pranešime A. J. neblaivumą alkotesteriu patikrinęs policijos pareigūnas nenurodė, kad sustabdžius vairuotoją ir su juo bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tačiau ši aplinkybė nei viena savaime, nei vertinant ją kartu su kitais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis (tame tarpe ir „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada) nepaneigia alkotesterio rodmenų. Pažymėtina, jog pats A. J. pripažino alkoholinius gėrimus vartojęs iš vakaro, o sustabdytas ir patikrintas jo neblaivumas buvo tik ryte, nustatytas girtumo laipsnis neženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, taigi, visiškai natūralu, jog alkoholio kvapas nuo jo galėjo ir nesklisti, juo labiau, įvertinus tą faktą, kad jis galėjo imtis priemonių iš burnos sklindančio nemalonaus kvapo panaikinimui.

19. Grįsdamas savo sprendimą nutraukti A. J. administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas taip pat akcentavo tai, kad pažeidėjui nesutinkant su alkotesterio rodmenimis, pareigūnai ne tik, kad nenuvežė jo į gydymo įstaigą, bet ir nesuteikė informacijos, kur jis gali pasitikrinti. Tokie skundžiame nutarime nurodyti argumentai nėra pagrįsti administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei nesudaro ir negali sudaryti pagrindo abejoti A. J. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais ar konstatuoti, kad policijos pareigūnai pažeidė aptariamo įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nustatantį transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Visų pirma pastebėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniu skundu ginčijamame nutarime, A. J. sutiko su įvykio vietoje atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų neginčijo. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina tiek Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. J. sutinka su tikrinimo rezultatais ir kurį pažeidėjas pasirašė, tiek administracinio nusižengimo protokolo turinys, kuriame prie asmens paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių parašyta „alkoholio vartojau 2022 m. gegužės 1 d. išvakarėse, vartojome silpnus gėrimus. Labai gailiuosi dėl padaryto neatsakingumo“. Protokolas A. J. taip pat pasirašytas (ROIK Nr. 22166696082 bylos 4 lapas). Kita vertus, net jei A. J. ir būtų ginčijęs tikrinimo alkotesteriu rodmenis, policijos pareigūnai neprivalėjo pristatyti jo į gydymo įstaigą tam, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. Vadovaujantis jau paminėtomis Taisyklėmis, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą neblaiviu, privalo pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, tik tuo atveju, kai toks asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo (Taisyklių 3 punktas). O nagrinėjamo įvykio metu A. J. būklė buvo tinkama atlikti jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu. Taigi policijos pareigūnams nebuvus kliūčių patikrinti A. J. neblaivumą metrologiškai patikrinta specialia technine priemone, jie neturėjo pareigos jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininės apžiūros atlikimui. Juo labiau, kai pats pažeidėjas įvykio vietoje neginčijo alkotesterio rodmenų, jais nesistebėjo. Įvertinęs pastarąją aplinkybę, apygardos teismas taip pat abejoja A. J. pirmosios instancijos teismui duotų parodymų apie tai, kad policijos pareigūnai labai ilgai pildė dokumentus, o vėliau, teiraujantis, dar ir nesuteikė jam informacijos apie tai, kur atliekami kraujo tyrimai, teisingumu. Kita vertus, galiausiai, nors ir po valandos laiko, pažeidėjas vis tik nuvyko į tinkamą gydymo įstaigą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur pridavė kraujo mėginį ir jį ištyrus gauti rezultatai taip pat nebuvo palankūs A. J.. Manyti, kad, praėjus mažesniam laiko tarpui nuo A. J. patikrinimo alkotesteriu iki jo kraujo mėgino paėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje, kraujo tyrimo rezultatai galėjo būti palankesni A. J., šiuo atveju pagrindo nėra. Priešingai, įvertinus tai, kad skirtingu laiku ir būdais patikrinus jo neblaivumą buvo nustatyta alkoholio koncentracijos pažeidėjo organizmo terpėse mažėjimo tendencija, akivaizdu, jog, paėmus kraujo mėginį anksčiau nei 10.40 val. ir jį ištyrus, etilo alkoholio koncentracija A. J. kraujyje būtų nustatyta didesnė arba lygi 0,35 promilėms.

20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nesant abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors aplinkybės, taip pat nesant jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų alkotesteriu atliktų tikrinimų rezultatus, nepagrįstai nutarė pastaraisiais nesivadovauti, ir atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą, jog A. J. veikoje nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog A. J. vairuojant transporto priemonę jo neblaivumo laipsnis, nors ir nežymiai, bet viršijo 0,4 promilės, ką patvirtina tiek Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir paties A. J. paaiškinimai, jog alkoholį jis vartojo išvakarėse. Taigi, A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiais veiksmais jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką ir buvo pagrįstai nubaustas institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas, kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. nutarimas paliekamas galioti.

21. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Lino Songailos skundo apylinkės teismui, jis prašė, nepanaikinus institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo, sutrumpinti pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Pripažinęs, jog ne teismo tvarka priimtu nutarimu A. J. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir palikdamas jį galioti, apygardos teismas pasisako šiuo klausimu.

22. Kadangi pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (kai kartu netaikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), tenkintas nubaustojo atstovo prašymas sutrumpinti A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 6 mėnesių reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

23. Šioje byloje institucijos nutarime buvo pripažinta tik viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nors iš pradžių sutiko su pažeidimu, vėliau A. J. jau ginčijo vieną iš būtinųjų jam inkriminuoto nusižengimo požymių, kas reiškia, jog ši aplinkybė esamuoju laiku apskritai nebūtų pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Nors A. J. nustatytas girtumo laipsnis nebuvo ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 prom.), be to, dėl tokių jo veiksmų nebuvo padaryta žala kieno nors sveikatai ar turtui, apygardos teismas šių aplinkybių nelaiko ypatingai mažinančiomis veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog nubaustasis padarė šiurkštų pažeidimą – jis vairavo transporto priemonę darbo dienos ryte, kai eismas yra pakankamai intensyvus, kas reikalauja didesnio vairuotojų atsargumo.

24. Apygardos teismo nuomone, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir A. J. asmenybė. Nors jis dirba, turi vaikų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra teistas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo vien per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2022 m. vasario 2 d. jis buvo 29 kartus baustas administracine tvarka ir net 28 iš jo padarytų nusižengimų buvo susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nors minėtu laikotarpiu padaryti teisės pažeidimai savo pavojingumo pobūdžiu skiriasi nuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau svarbu įvertinti tai, kad jis buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Be to, išanalizavus teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, apygardos teismas nustatė, jog skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pažeidėjo atstovas neteisingai nurodė, jog už vairavimą, esant neblaiviam, A. J. yra baudžiamas pirmą kartą, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimu A. J. buvo nubaustas ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį 1 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,38 promilės girtumo laipsnis. Paminėtos aplinkybės rodo, kad A. J. išvadų nedaro, sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, taikomos sankcijos jam poveikio neturi, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui.

25. Skunde dėl institucijos nutarimo nubaustojo gynėjas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones A. J. reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, taip pat rūpinantis vaikų kelionėmis į būrelius, gydymo įstaigas ir pan. Įvertinus 2022 m. birželio 18 d. paaiškinime (b. l. 26) nurodytas aplinkybes, kad A. J. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (tuo pačiu ir jos savininkas), tai, kad ši bendrovė užsiima transporto pervežimo ir automobilių pardavimo bei gabenimo veikla iš Europos Sąjungos, taigi, jos veikla neatsiejamai susijusi su vairavimu ir tuo pačiu komandiruotėmis į Europos šalis, apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus A. J. teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams pažeidėjas nebegalės vienas pats toliau vykdyti bendrovės veiklos. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad A. J. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant bendrovės veiklą, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Kita vertus, akivaizdu, jog, net ir tenkinus prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių, nesiėmus jokių priemonių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat kurį laiką negalės vykdyti savo veiklos. Pažymėtina, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymas A. J. savaime nereiškia, jog minėta bendrovė apskritai turi nutraukti savo veiklą, dėl ko nubaustasis ir jo šeima prarastų iš to gaunamas pajamas – pažeidėjas, būdamas bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas, gali spręsti klausimą dėl papildomo asmens (asmenų) įdarbinimo. Be to, paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą ar užsiimti kitokio pobūdžio veikla, kur jo užimamos pareigos ar veiklos vykdymas nebūtų tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti.

26. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje pateiktų pažymų turinį, apygardos teismui nekyla abejonių ir dėl to, jog atėmus A. J. teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, jo vaikams, kurie į mokyklą bei būrelius iki šiol buvo vežiojami nuosavu automobiliu, bus sunkiau ir nepatogiau nuvykti į mokymosi bei papildomo lavinimo įstaigas. Tačiau ir ši aplinkybė negali būti priskiriama prie aplinkybių, vertinamų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Asmeniniai A. J. bei jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Šeiminės, kaip ir darbinės, aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą. Kadangi apie neigiamas pasekmes, kurios atsiranda dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, A. J. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, be to, jau kartą jas patyrė ir asmeniškai, jis privalo pilna apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios A. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

27. Skunde dėl institucijos nutarimo pažeidėjo atstovas taip pat nurodė, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, nustatytomis Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-147-337/2019, AN2-158-879/2019, kuriose pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustiems asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Susipažinęs su skunde nurodytose bylose priimtais sprendimais, apygardos teismas negali sutikti su tokia pozicija ir konstatuoja, kad jose nustatytos, nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, todėl jais remtis ir švelninti A. J. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 28 straipsnyje, pagrindo nėra. Abejose paminėtose Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose nebuvo nustatyta, jog nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarę asmenys praeityje būtų buvę bausti ar teisti už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam. Byloje Nr. AN2-158-879/2019 nustatyta, kad pažeidėjas per savo didelį vairavimo stažą apskritai buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vos kelis kartus.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą dalyje dėl A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino, kuris, kai netaikoma papildoma poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir taip nustatytas minimalus. Aptariama administracinio poveikio priemonė pažeidėjui buvo paskirta ir nustatytas jos terminas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, jos taikymas neprieštarauja nei proporcingumo principui, nei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.