- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-332-238/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09368-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo N. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 2 d., apie 11.30 val., Kaune, Ringaudų k., Šakių pl., vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,43 promilių) girtumo laipsnis, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Tai, kad praėjus 1 valandai 18 minučių po to, kai N. L. buvo nustatyta 0,43 promilės neblaivumas, paimtame N. L. šlapime rasta 0,55 promilės etilo alkoholio rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra nepatikimi ir keliantys abejonių, o tokiais įrodymais asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaltė negali būti grindžiama.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad nagrinėjant N. L. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme buvo labiausiai akcentuojamas faktas, kad pareigūnai, kurie nustatė N. L. lengvą, t. y., 0,43 promilių, neblaivumo laipsnį, pažeidė alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją, t. y. neišlaukė rekomenduojamo 15 min. laikotarpio. Kaip matyti iš surinktos pirminės bylos medžiagos, N. L. neigė prieš vairavimą gėrusi alkoholinių gėrimų ar naudojusi kitokias medžiagas, kurios galėtų iškreipti matavimo rezultatus, ši aplinkybė nepaminėta ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. N. L. burnos gaiviklių ir kvepalų naudojimo versiją iškėlė vėliau, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Be to, kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo nutarime, eksperimentas, kuris pateiktas į bylą, buvo atliekamas pažeidžiant „Alcotest Drager 7410“ prietaiso naudojimo instrukciją. Akcentuotina, kad N. L. policijos pareigūnai neblaivumą nustatė ne „Alcotest Drager 7410“, o „Alcotest 6810“ pagalba, ir tai negali būti traktuojama kaip tinkamas įrodymas byloje.Skunde taip pat nurodoma, kad N. L. į gydymo įstaigą buvo pristatyta 2016 m. gruodžio 2 d., 11.58 val., tačiau dėl jos kaltės, t. y. vengimo lipti iš transporto priemonės ir siekiant pratęsti laiką, kad organizme esantis alkoholis natūraliai eliminuotųsi iš organizmo, jos apžiūra buvo pradėta tik 12.50 val., t. y. praėjus 1 val. 18 min. nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šios aplinkybės, kad N. L. sąmoningai ilgino laiką, kadangi ji pati yra policijos pareigūnė, fiksuoja neblaivių vairuotojų pažeidimus ir žino, kaip yra nustatinėjamas neblaivumas ir kiek laiko reikia jo eliminacijai iš organizmo. Būdama suinteresuota pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje ji turėjo stengtis kuo greičiau patekti į gydymo įstaigą, o ne bandyti išvengti šios procedūros. Teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nurodė, kad praėjus 1 val. 18 min. po to, kai N. L. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, paimtame N. L. šlapime rasta 0,55 promilės etilo alkoholio rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra nepatikimi ir keliantys abejonių, o tokiais įrodymais asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaltė negali būti grindžiama. Tačiau tokia išvada nėra teisinga, kadangi, kaip ir paminėta tame pačiame nutarime bei byloje esančiuose dokumentuose, šlapime nustatytas etilo alkoholis tik patvirtina alkoholio vartojimo faktą, o apie asmens neblaivumą galima spręsti tik pagal kraujyje nustatytą etilo alkoholio koncentraciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, N. L. kraujo mėginį duoti atsisakė, pirminiame medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 772 nurodyta, kad N. L. medikams neteikė informacijos apie alkoholio vartojimo faktą, kadangi turi pasitarti su advokatu. Gydytoja, apžiūrėjusi N. L., toje pačioje išvadoje nurodė, kad nuo tiriamosios sklido saldus kvapas. Policijos pareigūnai, pažeidėjai nesutikus su alkotesterio parodymais, siekdami pašalinti šią abejonę, kaip įmanoma greičiau pristatė ją į gydymo įstaigą, tačiau N. L. sąmoningai nepasinaudojo jai suteikta teise ir vilkino laiką iki neblaivumo nustatymo procedūros. Teismo posėdžio metu apklausiami pareigūnai teigė, jog prieš naudojant alkotesterį, N. L. neminėjo, jog būtų vartojusi alkoholio ar kitų priemonių, kurios galėtų iškreipti prietaiso parodymus, o „Alcotest 6810“ instrukcijoje paminėta, jog pavartojus alkoholio ar kitokių priemonių, kurių naudojimo versiją vėliau iškėlė pažeidėja, reiktų palaukti bent 15 min. Šiuo atveju teismas, priimdamas nutarimą, daugiausia dėmesio skyrė N. L. advokato ginamiesiems teiginiams, o ne pateiktų neginčijamų įrodymų vertinimui ir analizavimui. Skundžiamame nutarime visiškai nepasisakyta apie N. L. elgesį nuvykus į Priklausomybės ligų centrą, nors visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai vienareikšmiškai nurodė, jog ji nenorėjo lipti iš pareigūnų transporto priemonės ir eiti į gydymo įstaigą pasitikrinti. Pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK KPV atstovė pateikė automobilio, kuriuo buvo vežama N. L., Vieningos pajėgų valdymo sistemos išrašą, kuris tik patvirtina aplinkybę, jog ne dėl pareigūnų kaltės buvo užtęstas laikas iki pažeidėjos neblaivumo nustatymo, o ji pati šia savo teise sąmoningai nepasinaudojo.Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą palikti galioti.