Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-889-460/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: e2A-889-460/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
Atsakovas: K. E.
Ieškovas: D. E.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-889-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00753-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės D. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, kreditinių prievolių vykdymo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo K. E. priešieškinį ieškovei D. E. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kreditinių prievolių vykdymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. E. ieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą su atsakovu K. E., dėl sutuoktinio kaltės; 2) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. E. ir asmeninės nuosavybės teise atsakovui K. E. po 1/2 dalį 0,0718 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 570 Eur; po 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 12 100 Eur; po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 250 Eur; po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 113 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį 0,0729 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 590 Eur, esančio (duomenys neskelbtini); 3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: televizorių – 300 Eur vertės, orkaitę – 300 Eur vertės, šaldytuvą – 300 Eur vertės, skalbimo mašiną – 250 Eur vertės, šaldiklį – 100 Eur vertės; 4) ieškovei iš atsakovo priteisti 968 Eur, t. y. 1/2 dalį namų valdos išlaikymo mokesčių (bendra suma metams – 1 936 Eur); 5) atsakovui K. E. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) su kreditore AB SEB banku pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas atsiskaitys solidariai; 9) po ištuokos palikti santuokinę pavardę „E.“; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno normalų santuokinį gyvenimą; 2019 m. pasiėmę banko paskolą nusipirko namą, kūrė planus ateičiai. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį vyko atsakovo klasės susitikimas, jame atsakovas sutiko savo pirmąją meilę, po to tarp jų prasidėjo nuolatinis bendravimas, o 2020 m. liepos 4 d. atsakovas pareiškė, kad nebenori gyventi „dvigubo“ gyvenimo, kad ieškovės nemyli ir niekada nemylėjo, kad visada mylėjo ir tebemyli kitą moterį. Ieškovės teigimu, atsakovas pareiškė, jog palieka ieškovei namą ir išmokės paskolą, tą patį vakarą atsakovas paliko bendrus namus. Ieškovės teigimu, santuoka iširo atsakovui išėjus gyventi pas kitą moterį. Ieškovė nurodė, kad dėl tokio atsakovo poelgio, neištikimybės ir patirto pažeminimo, patyrė įtampą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, susirgo (duomenys neskelbtini), lankėsi pas psichologą, vartojo medikamentus, nukentėjo jos savivertė. Mano, kad yra pakankamas pagrindas prašyti iš atsakovo priteisti 5 000 Eur patirtos dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sutuoktinio elgesys šeimoje jau žinomas viešai (interneto svetainėje „Facebook“ nuotraukose šalia sutuoktinio jo draugė, jos namų aplinka ir užfiksuotos jo gimtadienio šventimo akimirkos, žinutės, t. y. demonstruojami artimi jausmai jai). Atsakovas atvirai telefono skambučiais sūnui pradėjo ieškovę, kaip moterį ir vaikų motiną, žeminti bei grasinti susidorojimu. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniui buvo lojali, vykdė santuokines pareigas, buvo jam ištikima, rūpinosi namais. Ieškovės teigimu, šeima visiškai iširusi dėl atsakovo K. E. kaltės, nes iš esmės jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 4 d., kai atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį R. S., namą išlaiko viena, moka visus mokesčius: žemės mokestis, kuro granulės, elektra, namo apsauga. Atsakovas per pusantrų metų, kai paliko namus, visiškai nemoka jokių mokesčių, neprižiūri aplinkos ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl 1/2 dalis patirtų išlaidų turi būti priteista iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad santuokoje kaip bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę įsigijo 0,0718 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2019 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ir 0,0729 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2019 m. gegužės 30 d. mainų sutarties pagrindu. Santuokoje įgijo automobilį Volvo S80, 2004 m. gamybos, 2 000 Eur vertės, registruotą atsakovo vardu. Po santuokos nutraukimo santuokoje bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas turėtų būti padalytas lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/2 dalį, o automobilis Volvo S80 asmeninės nuosavybės teise priteistas atsakovui. Santuokoje kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įsigijo kilnojamąjį turtą: televizorių – 300 Eur vertės, orkaitę – 300 Eur vertės, šaldytuvą – 300 Eur vertės, skalbimo mašiną – 250 Eur vertės, šaldiklį – 100 Eur vertės. Nurodė, kad atsakovas dėl šio turto pretenzijų neturi ir neprieštaravo, jog jis atitektų ieškovei. Kadangi ieškovė neprašo piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį automobilį, todėl kilnojamieji daiktai po ištuokos turėtų likti ieškovei. Nurodė už namų valdos išlaikymą patirtas išlaidas: granulės šildymui kainavo 1 200 Eur, atsakovui tenka 1/2 dalis – 600 Eur; žolės roboto priežiūra sezonui – 120 Eur, atsakovui tenka 1/2 dalis – 60 Eur; vejos aeravimas – 100 Eur, atsakovui tenka 1/2 dalis – 50 Eur; namo užrašas (iš metalo) – 100 Eur, atsakovui tenka 1/2 dalis – 50 Eur; atliekų surinkimo mokestis – 120 Eur (metinis), atsakovui tenka 1/2 dalis – 60 Eur; namų valdos apsauga – 180 Eur metams, atsakovui tenka 1/2 dalis – 90 Eur; žemės mokestis – 16 Eur, atsakovui tenka 1/2 dalis – 8 Eur, sodų bendrijos mokestis – 101 Eur metams, atsakovui tenka 1/2 dalis – 50 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už vienerius metus ieškovei skolingas 968 Eur. Be to, nurodė, kad ji prižiūri namų valdos aplinką, tai taip pat prisideda prie didesnės turto vertės. Nurodė, kad atsakovas be ieškovės žinios išsivežė įrankius, skirtus naudoti namų ūkyje, todėl jam tenkanti kilnojamojo turto dalis yra didesnė nei ieškovės.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, jo reikalavimus patikslinęs, teismo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, sudarytą su ieškove, netaikant sutuoktinių taikinimo priemonių; 2) padalyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, kurio bendra vertė yra 77 590 Eur, tokia tvarka: automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., rinkos vertė – 2 000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui K. E.; ieškovei D. E. ir atsakovui K. E. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priteisti nekilnojamąjį turtą: 0,0718 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 74 000 Eur, ir 0,0729 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 590 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad po sprendimo, kuriuo bus nutraukta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka, įsiteisėjimo dienos ieškovė atsakovui sumokės – kompensaciją (per 12 mėn.) – 38 397,50 Eur; 4) padalijus sutuoktinių turtą pagal ieškovės reikalavimą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise viso atitektų turto už 38 397,50 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitektų turto už 38 397,50 Eur, įskaitant transporto priemonės vertę, t. y. padalijus turtą pagal ieškovės reikalavimą nebūtų pažeistas proporcingumo principas, atsakovo turtinė padėtis nepablogėtų; 5) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės AB SEB bankui pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidariosios K. E. ir D. E. prievolės – su kreditoriumi AB SEB banku ieškovei ir atsakovui atsiskaityti solidariai; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės susidariusią skolą dėl prievolės vykdymo – 1 227,40 Eur; 7) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: santuokinį auksinį žiedą (vyrišką) – 150 Eur vertės; šuns būdą (400 Eur) ir šuns lauko voljerą (500 Eur); dviratį (200 Eur); nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylą; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „E.“, atsakovui palikti pavardę „E.“; 9) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas turto vertintojo išlaidas – 300 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai kartu neveda bendro ūkio jau daugiau kaip metus laiko. Iš pradžių santuokoje gyveno darniai, tačiau ilgainiui prasidėjo tarpusavio nesusipratimai ir nepagarba vienas kitam. Atsakovo teigimu, dar 2019 m. jis buvo palikęs namus ir su ieškove gyveno skyriumi, jis gyveno antisanitarinėmis sąlygomis garaže, ieškovei, tai visiškai nerūpėjo. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. pradžioje turėjo galvos traumą, tačiau ieškovė visiškai nepalaikė sutuoktinio. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis jų santuokos iširimo priežastimis. Ieškovė nepateikė jokių jos teiginius, jog atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, pagrindžiančių įrodymų. Pateiktose ieškovės nuotraukose nėra užfiksuotas sutuoktinis su kita moterimi, taip pat nėra užfiksuotas sutuoktinio intymus susirašinėjimais su kita moterimi. Atsakovo manymu, santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, nes ji netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, taip pat netinkamai bendravo su atsakovu, reikšdama nuolatinius priekaištus ir grasinimus. Atsakovas nurodė, kad rūpinosi ieškove ir sudarė sąlygas jai tobulėti, rūpinosi namais, vaikais, kūrė bendrą turtą, skyrė lėšas (išvykdamas į reisą 6 savaitėms visada palikdavo jai pinigų – apie 500 Eur), ieškovės atlyginimas likdavo jos reikmėms. Atsakovas reiškia reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes būtent dėl ieškovės kaltės atsakovas paliko namus, nes ieškovė iki šiol slepia visas šeimos santaupas (nors pažadėjo, kad taupys senatvei ir ligoms gydyti), nesirūpino atsakovu kaip ligotu asmeniu. Atsakovas 2007 m., būdamas Prancūzijoje, patyrė sunkios formos (duomenys neskelbtini), buvo atlikta operacija, tačiau ieškovė nei atvyko, nei atsiuntė pinigų, kad atsakovas galėtų tinkamai gydytis ir grįžti namo, atsakovo vertinimu, tai rodo visišką abejingumą ir nerūpestingumą. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų. Atsakovas nurodė, kad tarp sutuoktinių dar 2010 m. buvo sudarytas tarpusavio žodinis susitarimas, jog ieškovė savo atlyginimą turi taupyti, siekiant, kad abu sutuoktiniai būtų apsirūpinę senatvėje. Pagal minėtą susitarimą ieškovė savo darbo užmokestį ir visas gaunamas pajamas kaups senatvei, atsakovas pagal šalių susitarimą visiškai dengdavo išlaidas, susijusias su būsto komunalinių išlaidų padengimu, draudimu, apsauga ir ieškovės maistu, taip pat būtinas ir buitines išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. jam paaiškėjo, jog ieškovė nuolat meluoja ir visiškai nesutaupė pinigų iš jos atlyginimo, o kokiems tikslams išleido pinigus neaišku. Teigia, kad ieškovė nesirūpino atsakovo sveikata, nepadėjo jam gydytis, nesilaikė žodinio susitarimo dėl santaupų kaupimo, todėl jis ir išėjo iš namų. Atsakovas nurodė, kad kadangi numatytos santaupos buvo skiriamos senatvei ir ligų išlaidoms ir šių piniginių lėšų atidėjimas truko apie 10 metų, o sumos atidėjimas svyruodavo iki 500 Eur per mėnesį, todėl ieškovė būtų sukaupusi mažiausiai apie 50 000 Eur. Atsakovas nuolat lankosi pas gydytojus, jam diagnozuota daug ligų, įvairios (duomenys neskelbtini) sutrikimo ir kitos ligos, atsakovui yra numatyta planinė (duomenys neskelbtini) operacija, atsakovas serga (duomenys neskelbtini). Atsakovui išduota darbingumo lygio pažyma, kuria nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, dėl sveikatos problemų sudėtinga ir judėti, leista dirbti tik 3 val. per dieną. Atsakovas nurodė, kad išsikėlė iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyveno pas draugą S. Ž. ((duomenys neskelbtini)), po pusantro mėnesio išvyko į reisą, grįžęs gyveno pas tą patį draugą. Po to, kai su pažįstama R. S. sudarė 2021 m. spalio 27 d. kambario panaudos sutartį, įsikėlė gyventi pas ją, kur gyvena iki šiol su savo šunimi, nes ieškovė pagrasino, kad šunį užmigdys ir neprižiūrės. Atsakovas nurodė, kad dar 2020 m. rudenį pardavė garažą už 2 000 Eur ir visus pinigus atidavė ieškovei.

5. Atsakovas priešieškinyje taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodyta rinkos verte, – kad kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įsigijo 0,0718 ha žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė – 1 570 Eur, pastatą – gyvenamąjį namą, vidutinė rinkos vertė – 12 100 Eur, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 250 Eur, kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 113 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir 0,0729 ha žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė – 1 590 Eur, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad santuokoje įgijo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gamybos, 2 000 Eur vertės, registruotas K. E. vardu. Atsakovas nurodė, kad su ieškove pardavė butą už 31 000 Eur ir įsigijo kitą nekilnojamą turtą – namą, dėl trūkstamos 30 000 Eur sumos paėmė kreditą iš AB SEB banko, iš atsakovo sąskaitos kas mėnesį išskaitoma 235,28 Eur. Atsakovui 2021 m. gruodžio 27 d. AB SEB bankui dar liko sumokėti 24 465,89 Eur. Atsakovo prievolė pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado santuokos metu, todėl yra laikoma bendra sutuoktinių prievole. Atsakovas nurodė, kad ieškovė finansiškai pradėjo prisidėti prie paskolos mokėjimo tik nuo 2021 m. gegužės 3 d., 3 mėnesius mokėjo po 100 Eur, pervedant į atsakovo banko sąskaitą, o nuo rugpjūčio mėnesio – po 117 Eur, ieškovė neprisidėjo prie mokėjimo nuo 2020 m. liepos mėnesio, o tai susidaro iš viso 1 227,40 Eur ieškovės skolą (10 x 235,28 Eur = 2 352,80 Eur / 2 = 1 176,40 Eur ir 3 x 17 = 51 Eur). Ieškovė pateikė duomenis, kad turto – namo, inžinerinių statinių ir žemės sklypų – vidutinė rinkos vertė yra 12 100 Eur, tačiau ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų. AB SEB banko turto vertintojai nekilnojamo turto rinkos vertę įvertino dar prieš įsigyjant turtą – 61 419 Eur. Pardavę butą ieškovė ir atsakovas gavo 31 000 Eur, paėmė iš banko 30 000 Eur kreditą ir įsigijo namą, į kurį atsakovas vidutiniškai investavo papildomai dar apie 30 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. atliktas nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas, pagal šią ataskaitą nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 74 000 Eur. Nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių dalytino nekilnojamojo turto vertė yra ne ieškovės nurodyta suma, o 74 000 Eur. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie name esančius namo pagerinimus. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis namo ir kito nekilnojamo turto – statinių, žemės sklypų, todėl ieškovė atsakovui turi sumokėti kompensaciją – 38 397,50 Eur per 12 mėn. Atsakovas neprašo asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamųjų daiktų: vestuvinio žiedo (moteriškas) – 150 Eur vertės, baldų – 2 000 Eur vertės, televizoriaus – 300 Eur vertės, orkaitės – 300 Eur vertės, šaldytuvo – 300 Eur vertės, skalbimo mašinos – 250 Eur vertės, šaldiklio – 100 Eur vertės, žoliapjovės – 3 000 Eur vertės, 2 televizorių ir namų kino – 1 200 Eur vertės, kavos virimo aparato – 500 Eur vertės, 1 000 Eur vertės statybinių įrankių, esančių garaže, ir kitų name esančių daiktų. Atsakovas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: santuokinį auksinį žiedą (vyrišką) – 150 Eur vertės; šuns būdą – 400 Eur ir lauko voljerą – 500 Eur; dviratį – 100 Eur; nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylą. Pažymi, kad ieškovei tenka didesnė turto dalis – apie 9 100 Eur, o atsakovui – 1 050 Eur, ir atsakovas neprašo kompensacijos už ieškovei atitenkančią didesnę (vertingesnę) kilnojamo turto dalį.

6. Atsakovas 2022 m. balandžio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-6116), be kita ko, nurodė, kad, siekdamas išvengti konfliktų dėl nekilnojamo turto valdymo ateityje, atsakovas prašo nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi 0,718 ha žemės sklypu (su statiniais, jūriniu konteineriu, šiltnamiu). Nustatoma, kad bendrai naudojamasi kitais statiniais: kiemo aikštele, tvora ir šuliniu, atskiru bendru priėjimu, susisiekimu su kiemo statiniais. Kaip bendraturčiai naudosis kiemo statiniais, abu bendraturčiai prižiūrės ir tvarkys kiemo statinius; 2) po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini) sutrikimai), atsakovas K. E. naudosis pirmo aukšto patalpa, pažymėta kadastro biure matininko parengtame plane indeksu 1-1 (18,08 kv.m), indeksu 1‑3 (4,87 kv.m), indeksu 1-4 (17,90 kv.m); 3) po santuokos nutraukimo ieškovė D. E. naudosis pastato antro aukšto pastogės patalpa, pažymėta kadastro biure matininko parengtame plane indeksu 1-7 (28,63 kv.m), indeksu 1-5 (2,15 kv.m), indeksu 1-6 (1,89 kv.m); po santuokos nutraukimo ieškovė D. E. ir atsakovas K. E. bendro naudojimosi patalpomis – patalpa, pažymėta kadastro biure matininko parengtame plane indeksu 1‑2 (3,05 kv.m), ir kiekvieno aukšto laiptinės dalimis ir rūsiu naudojasi bendrai.

7. 2022 m. kovo 18 d. pateikta atsakovo pažyma dėl ieškovės ir atsakovo daiktų sąrašo. 2022 m. kovo 21 d. pateikta ieškovės pažyma apie santuokoje įgytą dalytiną kilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

1) Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. E. ir atsakovo K. E. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. E. kaltės.

2) Po santuokos nutraukimo ieškovei D. E. palikti santuokinę pavardę „E.“, atsakovui K. E. – „E.“.

3) Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisti.

4) Priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5) Padalyti santuokoje įgytą turtą:

- po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. E. 1/2 dalį 0,0718 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 0,0729 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

- po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. E.: moterišką vestuvinį žiedą (150 Eur), virtuvės komplekto baldus (500 Eur), miegamojo lovos čiužinį (300 Eur), televizorių „Samsung“, pirktą prieš septynerius metus (500 Eur), šaldytuvą (300 Eur), skalbimo mašiną (250 Eur), šaldiklį (100 Eur), kavos virimo aparatą (250 Eur), prieškambario baldus (150 Eur), voljerą (450 Eur), šuns būdą (90 Eur), orkaitę (240 Eur), moterišką dviratį (100 Eur), svetainės minkštus kampus (100 Eur), svetainės stalą (70 Eur), indaują (200 Eur), televizoriaus staliuką (50 Eur), vonios spintelę – 1 vnt. (30 Eur), ąžuolo medienos lauko baldus (stalą ir 3 suolus) (300 Eur), medines sūpuokles (100 Eur) ir šiltnamį (200 Eur);

- po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. E. 1/2 dalį 0,0718 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 0,0729 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

- po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. E. kilnojamuosius daiktus: vyrišką vestuviniai žiedą (150 Eur), kompiuterio stalą (50 Eur), miegamojo kambario komodą (70 Eur), televizorių „Samsung“, pirktą įsigijus namą (600 Eur), namų kiną „JVC“ SP-THS (325 Eur), kompiuterį (450 Eur), mikserį (60 Eur), dulkių siurblį (100 Eur), sulčiaspaudę (150 Eur); vonios spintelę (30 Eur), benzininį pjūklą (55 Eur), trimerį (100 Eur), akumuliatorinį gręžtuvą (110 Eur), metalo pjovimo pjūklą – kampinį šlifuoklį (37,50 Eur), galąstuvą (37,50 Eur), siaurapjūklį (35 Eur), laistymo žarną (100 Eur), savaeigę žoliapjovę (125 Eur), elektrinį dažų purkštuką (35 Eur), automobilio poliravimo aparatą (30 Eur), akumuliatorinius suktuvus (107,50 Eur), šakų genėjimo žirkles (30 Eur), aliumines kopėčias (50 Eur), žoliapjovę robotą „Husqvarna“ (1 000 Eur), kiemo karutį (35 Eur), pelenų siurblį (30 Eur), šašlykinę (50 Eur), vyrišką dviratį (75 Eur), „kercherį“ (50 Eur), suvirinimo aparatą (100 Eur) ir jūrinį konteinerį (1 000 Eur);

- po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. E. transporto priemonę – automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gamybos.

6) Priteisti ieškovei D. E. iš atsakovo K. E. 1 373,75 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

7) Nustatyti 0,0718 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką po santuokos nutraukimo: 1) ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi 0,718 ha žemės sklypu su viešame registre nurodytais statiniais, kiemo aikštele, tvora, šuliniu, bendru praėjimu, susisiekimu su kiemo statiniais; abu bendraturčiai bendrai prižiūri ir tvarko kiemo statinius; 2) ieškovė D. E. naudojasi pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 (18,08 kv.m), 1-3 (4,87 kv.m), 1-4 (17,90 kv.m), pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimų byloje; 3) atsakovas K. E. naudojasi pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7 (28,63 kv.m), 1-5 (2,15 kv.m), 1-6 (1,89 kv.m), pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimų byloje; 4) ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksu 1‑2 (3,05 kv.m), pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimų byloje, taip pat bendrai naudojasi kiekvieno aukšto laiptinės dalimis bei rūsiu.

8) Įpareigoti ieškovę D. E. perduoti atsakovui K. E. patekimo į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), raktus.

9) Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo, už įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai D. E. ir K. E..

10) Priteisti atsakovui K. E. iš ieškovės D. E. 318,40 Eur kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą.

11) Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

9. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

9.1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas būtent atsakovas, nes jis tapo nelojalus sutuoktinei, paliko jų bendrus namus ir nedėjo jokių pastangų išsaugoti (atkurti) šeimos gyvenimą su ieškove, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Sutuoktiniai nuo 2020 m. liepos 4 d. bendro gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, atsakovo teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys jo sutuoktinei (ieškovei), buvo visiškai netikėtas (siurprizinis) ir, tikėtina, jai sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, dėl kurių iširo šalių santuoka, į santuokos trukmę (apie 33 metus), įvertinęs atsakovo kaltę, konstatavo, kad ieškovė turi teisę gauti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą ir, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažino, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9.2. Teismas, įvertinęs, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturėtų galimybės sumokėti priešingai ginčo pusei kompensacijos, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalijo lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po 1/2 dalį šio turto. Teismas pripažino, kad šioje byloje santuokoje įgytą turtą padalijus lygiomis dalimis, teisinga nustatyti ir naudojimosi nekilnojamojo turtu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Teismas pripažino, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka – kiekvienam iš bendraturčių nustatant atskiras (izoliuotas) namo patalpas atitinkamai pastato pirmame ir antrame aukšte ir nurodant bendrai naudojamas patalpas (laiptinę bei rūsį), yra ir protinga ir racionali. Kita vertus, teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad būtent ieškovė, likusi gyventi (duomenys neskelbtini), šiame name ir šiuo metu nepertraukiamai gyvena (tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta). Tuo tarpu atsakovas, šiuo metu gyvendamas (duomenys neskelbtini), nenurodė turintis realių ketinimų grįžti nuolat gyventi į bendrą šalių namą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pateikti duomenys apie atsakovo ligas ir sveikatos būklę taip pat neleidžia kategoriškai spręsti, jog atsakovas negalėtų pasinaudoti pastato antruoju aukštu. Teismas, atsižvelgdamas į šalių bendrus ketinimus ateityje parduoti bendrą turtą, ieškovės nuolatinį (nepertraukiamą) gyvenimą name, įvertinęs 2021 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenis, o taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, po santuokos nutraukimo nustatė teismo sprendime nurodytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

9.3. Pasisakydamas dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje šalys nurodo kiek skirtingas kilnojamųjų daiktų vertes, įvertinus tai, kad visi nurodyti kilnojamieji daiktai jau nėra nauji ir įvertinus šalių nurodytas daiktų vertes (jų skirtumus), pripažintina, jog ginčo šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų vertė yra lygi abiejų ginčo šalių nurodytų verčių vidurkiui. Teismas nustatė ir išvardijo santuokos nutraukimo byloje dalytinus ginčo šalių kilnojamuosius daiktus (visų kilnojamųjų daiktų vertė – 1 850 Eur), buitinę techniką (visos buitinės technikos vertė – 3 325 Eur), statybinius įrankius (visų statybinių įrankių vertė – 2 292,50 Eur), lauko daiktus (visų lauko baldų vertė – 2 140 Eur). Nustatyta, kad iš viso šalių dalytino kilnojamojo turto vertė sudaro 9 607,50 Eur (t. y., 1 850 Eur + 3 325 Eur + 2 292,50 Eur + 2 140 Eur). Teismas įvertino, kad ieškovė išdėstė prašymą priteisti konkretų santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (t. y., moterišką vestuvinį žiedą, virtuvės komplekto baldus, miegamojo lovos čiužinį, televizorių „Samsung“, šaldytuvą, skalbimo mašiną, šaldiklį, kavos virimo aparatą, prieškambario baldus, voljerą ir šuns būdą, orkaitę, moterišką dviratį). Atsakovas taip pat išdėstė reikalavimą priteisti šuns būdą ir voljerą, toks prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad su juo liko gyventi šeimoje augintas šuo. Teismas, spręsdamas dėl šių daiktų priteisimo, įvertino aplinkybę, kad atsakovas, 2020 m. liepos 4 d. išsikraustęs iš bendrų namų, po kurio laiko išsivežė ir šunį, dėl to padarė tikėtiną išvadą, jog per šį laikotarpį atsakovo šuniui buvo sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos naujoje vietoje, be to, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šuns būdą ir voljerą jau padovanojo savo sūnui (kuris įsigijo augintinį). Todėl, teismo vertinimu, tiek šuns būda, tiek voljeras priteistini ieškovei. Teismas nurodė ieškovei ir atsakovui priteistiną kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad ieškovei iš viso priteisiama kilnojamojo turto už 4 430 Eur, o atsakovui priteisiama kilnojamojo turto už 5 177,50 Eur (viso dalytino turto vertė sudaro 9 607,50 Eur). Vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu, kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 4 803,75 Eur (9 607,50 Eur / 2). Kadangi ieškovei tenka turto už 4 430 Eur, konstatuota, kad atsakovas turi ieškovei sumokėti 373,75 Eur kompensaciją. Teismo vertinimu, tokio dydžio kompensacija nėra labai didelė ir atsakovas, įvertinus jo gaunamas pajamas ir sveikatos būklę, turės galimybę ją sumokėti.

9.4. Teismas, spręsdamas dėl automobilio vertės, atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų nei apie pažymoje Nr. 2513 išvardytų automobilio remonto darbų atlikimą, nei apie tokių darbų apmokėjimą. Kadangi atsakovo nurodyta likutinė transporto priemonės vertė (189 Eur) grindžiama tik numatomų atlikti remonto darbų sąrašu, teismo vertinimu, tokia vertė neatitinka realumo kriterijų. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą transporto priemonių vertę, kuri, be kita ko, yra net mažesnė nei internetinėje erdvėje viešai prieinamuose skelbimuose nurodomų analogiškų transporto priemonių kainų vidurkis, nustatė, kad ginčo transporto priemonės vertė yra lygi 2 000 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė priteistina atsakovui, teismas nurodė, kad ieškovei taip pat priteistina piniginė pusės transporto priemonės vertės kompensacija 1 000 Eur (2 000 Eur / 2).

9.5. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl konstatavo, jog abi šalys turėjo pareigą rūpintis šiuo turtu ir jį išlaikyti, apmokėti pateiktas sąskaitas. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į visuotinai žinomą faktą, kad už bet kokį gyvenamąjį būstą yra mokami komunaliniai, šildymo bei administravimo mokesčiai, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie metinio namo draudimo mokesčio, kurio suma 118 Eur, sumokėjimą, nusprendė, kad ieškovei priteistina 909 Eur (968 Eur – (118 Eur / 2)) kompensacija už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą.

9.6. Teismas pripažino, kad kreditas pagal 2019 m. birželio 11 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti – bendram nekilnojamajam turtui, kuriame ginčo šalys gyveno, vedė bendrą ūkį, įsigyti, todėl prievolė laikytina solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Teismas nustatė, kad atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 1 227,40 Eur skolą dėl prievolės bankui pagal minėtą 2019 m. birželio 11 d. sudarytą kredito sutartį įvykdymo, ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutiko, tačiau priešingų apskaičiavimų ir duomenų tokiam reikalavimui paneigti neteikė, todėl teismas konstatavo, jog ieškovei kyla pareiga kompensuoti atsakovui 1 227,40 Eur sumą dėl prievolės bankui pagal minėtą kredito sutartį įvykdymo. Atlikus tarpusavio skolų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteista 318,40 Eur suma (1 227,40 Eur (skola už bendros prievolės bankui vykdymą) – 909 Eur (skola už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą)).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas K. E. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį prašo išdėstyti apeliaciniame skunde nurodomu būdu (prašomi pakeitimai paryškinti apelianto):

1) Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies;

2) Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. E. ir atsakovo K. E. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3) Po santuokos nutraukimo ieškovei D. E. palikti santuokinę pavardę „E.“, atsakovui K. E. – „E.“;

4) Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisti;

5) Padalyti santuokoje įgytą turtą:

– po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. E. 1/2 dalį 0,0718 ha žemės sklypo, 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalį inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 0,0729 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

– po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. E.: moterišką vestuvinį žiedą (150 Eur), miegamojo lovos čiužinį (300 Eur), televizorių „Samsung“, pirktą prieš septynerius metus (500 Eur), šaldytuvą (300 Eur), skalbimo mašiną (250 Eur), šaldiklį (100 Eur), kavos virimo aparatą (250 Eur), prieškambario baldus (150 Eur), voljerą (450 Eur), šuns būdą (90 Eur), orkaitę (240 Eur), moterišką dviratį (100 Eur), svetainės minkštus kampus (100 Eur), svetainės stalą (70 Eur), indaują (200 Eur), televizoriaus staliuką (50 Eur), vonios spintelę – 1 vnt. (30 Eur), ąžuolo medienos lauko baldus (stalą ir 3 suolus) (300 Eur), medinės sūpuokles (100 Eur) ir šiltnamį (200 Eur);

– po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. E. 1/2 dalį 0,0718 ha žemės sklypo, 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalį inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 0,0729 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

– po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. E. kilnojamuosius daiktus: vyrišką vestuviniai žiedą (150 Eur), kompiuterio stalą (50 Eur), miegamojo kambario komodą (70 Eur); televizorius „Samsung“, pirktą įsigijus namą (600 Eur), namų kiną „JVC“ SP-THS (325 Eur), kompiuterį (450 Eur), mikserį (60 Eur), dulkių siurblį (100 Eur), sulčiaspaudę (150 Eur), vonios spintelę (30 Eur), benzininį pjūklą (55 Eur), trimerį (100 Eur), akumuliatorinį gręžtuvą (110 Eur), metalo pjovimo pjūklą – kampinį šlifuoklį (37,50 Eur), galąstuvą (37,50 Eur), siaurapjūklį (35 Eur), laistymo žarną (100 Eur), savaeigę žoliapjovę (125 Eur), elektrinį dažų purkštuką (35 Eur), automobilio poliravimo aparatą (30 Eur), akumuliatorinius suktuvus (107,50 Eur), šakų genėjimo žirkles (30 Eur), aliumines kopėčias (50 Eur), kiemo karutį (35 Eur), pelenų siurblį (30 Eur), šašlykinę (50 Eur), vyrišką dviratį (75 Eur), „kercherį“ (50 Eur), suvirinimo aparatą (100 Eur);

6) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. E. transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, kurios likutinė vertė 189 Eur.

7) Priteisti Atsakovo K. E. naudai iš Ieškovės D. E. 1752,50 Eur kompensaciją už Ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą.

8) Nustatyti 0,0718 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir inžinerinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką po santuokos nutraukimo: 1) ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi 0,718 ha žemės sklypu su viešame registre nurodytais statiniais, kiemo aikštele, tvora, šuliniu, bendru praėjimu, susisiekimu su kiemo statiniais; abu bendraturčiai bendrai prižiūri ir tvarko kiemo statinius; 2) ieškovė D. E. naudojasi pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7 (28,63 kv.m); 1-5 (2,15 kv.m); 1-6 (1,89 kv.m), pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimu byloje; 3) atsakovas K. E. naudojasi pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1‑1 (18.08 kv.m); 1-3 (4,87 kv.m), pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimu byloje; 4) ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (3,05 kv. m.), 1-4 (17.90 kv.m), ir kiekvieno aukšto laiptinės dalimis šalys naudojasi bendrai. 4) pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimu byloje, taip pat bendrai naudojasi kiekvieno aukšto laiptinės dalimis bei rūsiu.

9) Įpareigoti ieškovę D. E. perduoti atsakovui K. E. patekimo į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), raktus.

10) Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo, už įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankas pagal 2019-06-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai D. E. ir K. E..

11) Priteisti atsakovui K. E. iš Ieškovės D. E. kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą - 667,29 Eur ir 202,50 Eur už transporto priemonės remontą.

12) Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

11. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

11.1. Atsakovo teigimu, dauguma ieškovės nurodytų aplinkybių, kurių visuma ieškovė grindė atsakovo kaltę dėl šalių santuokos nutraukimo, nebuvo įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai laikė jas nustatytomis. Atsakovo vertinimu, teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo draugystė su R. S. atsinaujino, jie nuolat ir nepertraukiamai bendravo kaip su vaikystės drauge ir to atsakovas neneigia. Atsakovo vertinimu, atsakovo neištikimybės faktas negali būti įrodinėjamas išimtinai tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra jokių akivaizdžių įrodymų, sudarančių prielaidas kalbėti apie tariamą atsakovo neištikimybę. Byloje nėra jokių jo fizinės neištikimybės įrodymų, jų negali būti dėl atsakovo sveikatos būklės. Jokių kitų detalių apie atsakovo neištikimybę teismas nenustatė. Atsakovas nurodo, kad anksčiau nuolat tiek atsakovas, tiek ieškovė bendravo ir lankėsi kartu pas R. S. namuose. Teismas turėjo įvertinti ieškovės susirašinėjimą su R. S., kuris patvirtina, kad buvo palaikomi draugiški santykiai. Atsakovo teigimu, kaltinimas dėl atsakovo galimų artimų santykių santuokos metu palaikymo su kitu asmeniu, kaltinimai vienas kito netinkamu elgesiu, prasidėjo prieš skyrybų procesą, o tai yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos pareigos pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30 straipsniai), galbūt ieškovei buvo našta prižiūrėti sergantį sutuoktinį. Teismas nevertino, kad atsakovas ne pirmą kartą buvo palikęs ieškovę (gyveno garaže ir 2019 m.), kad 2020 m. liepos 4 d. po išėjimo gyveno pas draugą S. Ž. kartu su šunimi, o pas R. S. apsigyveno pagal panaudos sutartį tik nuo 2021 m. spalio mėn. Ieškovė privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, nes nėra jokių akivaizdžių įrodymų dėl atsakovo neištikimybės. Atsakovo teigimu, liudytojų, šalių artimų giminaičių, parodymai dėl giminystės ryšių gali turėti subjektyvumo. Atsakovo teigimu, byloje yra duomenys, kad liudytojas A. E. (šalių sūnus), buvo priešiškuose santykiuose su atsakovu, su atsakovu nebendrauja ir turėjo pagrindą apkalbėti atsakovą, jau bandė apkalbėti be pagrindo 2021 m. spalio 21 d. kreipdamasis į policiją.

11.2. Atsakovas nurodo, kad rūpinosi ieškove ir sudarė sąlygas jai tobulėti, rūpinosi namais, vaikais, kūrė bendrą turtą, skyrė lėšas, tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad ieškovė savo atlyginimą turėjo taupyti, tačiau ieškovė netaupė, tokia buvo abiejų šalių skyrybų priežastis. Atsakovas prieštarauja dėl savo kaltės ir teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl šeimos iširimo nėra ieškovės kaltės. Atsakovo įsitikinimu, vienas iš pagrindinių santuoką sugriovusių veiksnių buvo ieškovės godumas, atsakovo tinkamos priežiūros nebuvimas ir nekaupimas senatvei pinigų, sutuoktinio prašymų ignoravimas. Atsakovo vertinimu, teismas, visiškai nenagrinėjęs atsakovo pateiktų argumentų dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, absoliučiai netyrė ieškovės elgesio santuokos metu, todėl padarė akivaizdžiai neteisėtas išvadas dėl išimtinai atsakovo, kaip sutuoktinio, tariamai netinkamo elgesio.

11.3. Teismas, konstatuodamas ieškovės patirtą neturtinę žalą, vertino ieškovės pateiktus vienkartinius ambulatorinius apsilankymus, kaip reikšmingus sveikatos sutrikimus, neva susijusius su skyrybomis, bet jie išduoti ieškovei jau praėjus daug laiko po šalių skyrybų.

11.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl teismo nustatytos naudojimosi tvarkos, nurodo, kad nustatyta naudojimosi tvarka neabejotinai prieštarauja atsakovo interesams, yra naudinga tik ieškovei, nors ji turi nuosavybės teise kitą nekilnojamąjį turtą, šios tvarkos įgyvendinimas realiai yra neįmanomas ir tai paaiškėjo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo teigimu, sprendimo dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų būti keičiama, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę. Atsakovas prašė teismo atsižvelgti, kad negali naudotis namo antru aukštu dėl sveikatos sutrikimų.

11.5. Atsakovo teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė dalies šalių kilnojamo turto padalijimo klausimus: 1) atsakovui be jokio pagrindo priteisė jūrinį konteinerį (1 000 Eur) ir žoliapjovę robotą „Husqvarna“ (1 000 Eur); 2) ieškovei priteisė nedalytiną daiktą – bendrą virtuvės komplektą su virtuvine plautuve (500 Eur vertės), o iš atsakovo priteisė ieškovei per didelę kompensaciją. Teismas, nenurodymas motyvų, parinko atsakovo net neprašomus kilnojamus daiktus. Atsakovo teigimu, jūrinis konteineris yra nedalytinas daiktas, nes sudaro namo vertę, yra kiemo statinys ir priklauso kaip nekilnojamo turto pagalbinė patalpa daiktams susidėti; jis negali būti atskirtas nuo namo, jį išgabenant, be žalos ir papildomų didelių išlaidų. Atsakovo vertinimu, jam be pagrindo priteistas šis jūrinis konteineris, priteisiant ieškovei kompensaciją teismas turėtų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, padidinant priteistiną kompensaciją jūrinio konteinerio išmontavimo iš teritorijos išlaidų dydžiu, kadangi šie nuostoliai yra tiesiogiai susiję su šio daikto įsigijimu, dėl jo išmontavimo atsakovas patirs papildomų nuostolių; jūrinis konteineris yra skirtas konkrečiam būstui ir atsakovas negali jo transportuoti, tai būtų ekonomiškai nuostolinga. Atsakovui priteista žoliapjovė robotas buvo įsigytas kartu su namu, tai taip pat nedalytinas daiktas, nes negali būti atskirtas nuo namo be žalos ir papildomų didelių išlaidų. Atsakovo teigimu, virtuvės baldų komplektas (500 Eur) su plautuve yra bendro naudojimo nedalyti daiktai. Atsakovas nurodo, kad reikalavimas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, padidinant priteistiną kompensaciją jūrinio konteinerio ir žoliapjovės roboto išmontavimo išlaidų dydžiu (1 000 Eur) turėtų būti visiškai patenkintas. Teismas, priteisdamas ieškovei šuns būdą, nurodė per mažą jos vertę – 90 Eur, taip pat nepagrįstai šuns būdą ir voljerą priteisė ieškovei, nepatikrinęs ieškovės prieštaringų teiginių.

11.6. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės padidinimą, priešingai nei teigiama priešieškinyje dėl automobilio likutinės vertės. Teismas netinkamai įvertino automobilio Volvo S80 vertę, automobilis turi daug trūkumų, apskritai yra neeksploatuojamas dėl netinkamos techninės būklės. Vertinami skelbimų įrodymai negali patvirtinti automobilio tikrosos vertės. Teismui pateikti duomenys dėl atliktų transporto priemonės remonto darbų ir vertės. Atsakovas prašo priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją už transporto priemonės remonto išlaidas – 405,30 Eur, po 1/2 – 202,50 Eur.

11.7. Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo už bendro turto priežiūrą priteisimo, nepagrįstai apskaičiavo 1 936 Eur sumą ir nepagrįstai apskaičiavo atsakovui tenkančią 968 Eur sumą, nes, atsakovo įsitikinimu, įvertinus visus pagrindžiančius duomenis už vienerius metus, perskaičiavus pagrįstas namo valdos išlaikymo išlaidas, atsakovui tenka – 560,11 Eur kompensacija už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą.

11.8. Atsakovo nuomone, turtiniai klausimai turėtų būti išsprendžiami tokiu būdu: atėmus neatsiejamų nuo turto daiktų 2 500 Eur sumą, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kuria naudosis abi šalys (2 500 Eur po 1/2 abiem šalims). Ieškovei iš viso priteisiama kilnojamojo turto už 4 430 Eur, o atsakovui turėtų būti priteisiama kilnojamojo turto už 2 177,50 Eur. Kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 4 803,75 Eur (1/2 dalis 9 607,50 Eur). Atsakovo vertinimu, reikia atimti nedalytiną turtą – 2 500 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovei tektų turto už 5 430 Eur, ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 1 752,50 Eur kompensaciją. Be to, atlikus tarpusavio skolų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 667,29 Eur skola už bendros prievolės bankui vykdymą – (1 227,40 Eur – 560,11 Eur (skola už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą)).

11.9. Atsakovas teikia naujus įrodymus ir nurodo, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes paaiškėjo tik birželio mėn., kai padidėjo paskolos palūkanų norma, todėl dėl palūkanų padidėjimo padidėjo paskolos įmokos suma.

12. Ieškovė D. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovė teigia, kad ji sutuoktinio kaltę įrodė ne tik susirašinėjimo žinutėmis, nuotraukomis, liudytojų parodymais, bet ir esančia faktine atsakovo buvimo vieta. Visus dvejus metus atsakovas gyvena pas R. S. ir to atsakovo vardu jį atstovavusi atstovė nepaneigė. Ieškovė nurodo, kad ji neneigė, jog jie buvo bendraklasiai, bet kad judviejų santuoka iširo būtent dėl minėtos moters yra patvirtinęs ir atsakovas (savo tiesioginiu prisipažinimu ieškovei), ir patvirtino liudytojai. Savo argumentus patvirtinančių, ar šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, atsakovas nepateikė. Ieškovės vertinimu, S. Ž. paaiškinimas nelaikytinas pagrįstu įrodymu, nes minėtas asmuo teisme nedalyvavo ir nėra jokių patikimų įrodymų, jog tai būtent šio asmens ranka surašytas paaiškinimas. Pateikta atsakovo panaudos sutartis su R. S. taip pat abejotina ir kelia neaiškumų dėl jos pagrįstumo. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai įvertino visus su byla susijusius ir šalių į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė teigia, kad visada rūpinosi sutuoktinio sveikata, tad ir jo savijauta santuokoje buvo gera.

12.2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė pažymos dėl darbo apribojimo veiksnių, o pagal jo pateiktus medicininius dokumentus jam jokie specialūs poreikiai nenustatyti. Neįgalumas nustatytas dėl (duomenys neskelbtini) ligų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo teiginiai tik deklaratyvaus pobūdžio, iki šiol jis dirba tą patį darbą (tolimųjų reisų vairuotoju). Tokie duomenys nėra paneigti. Paneigdama apeliacinio skundo teiginius dėl sveikatos būklės, ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų ar medicinos dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, jog atsakovas turi judesių sutrikimą ir jam reikalinga kito asmens pagalba.

Atsiliepimas

12.3. Ieškovė nurodo, kad apeliantas ne tik atsiliepime į ieškinį / priešieškinį, vėliau ir patikslintu priešieškiniu, priešingai, nei teigia apeliaciniame skunde, pripažino, jog visą tą laiką naudojasi automobiliu ir neginčijo jo vertės, t. y. reikalavimuose pats pripažino, paryškindamas automobilio 2 000 Eur rinkos vertę. Viso proceso metu jo atstovė taip pat palaikė ir neginčijo šio vertinimo. Tik apeliaciniame skunde atsakovas kelia naują reikalavimą, nurodydamas likutinę automobilio vertę 189 Eur ir prašo priteisti iš ieškovės 202,50 Eur jo remonto išlaidas. Šis reikalavimas teismo procese nebuvo nagrinėjamas ir ieškovė nėra pasisakiusi dėl jo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2020 m. liepos 4 d. iš namų išvyko tvarkingu automobiliu, be to, atsakovas šio savo reikalavimo jokiai rašytiniais įrodymais nepagrindė. 2021 m. liepos 19 d. pateikta sąmata, kurioje nurodyti automobilio remonto darbai, nepagrįsta jokiais mokėjimų dokumentais.

Šalies argumentai

12.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad perskaičiavus atsakovui tenka 560,11 Eur kompensacija už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad šio apskaičiavimo atsakovas nepagrindė, be to, teismo sprendimas priimtas praėjus dvejiems metams, tiek laiko atsakovas nebuvo ne tik šeimoje, bet ir namų valdoje, viso proceso metu ieškovė teikė mokėjimo dokumentus ir įvairius kitus turto išlaikymą pagrindžiančius dokumentus, o teismas juos įvertino ir pasisakė teismo sprendime.

12.5. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai kelia reikalavimą perdalyti kilnojamuosius daiktus – jūrinį konteinerį 1 000 Eur, žoliapjovę robotą „Husqvarna“ (1 000 Eur), atsakovo samprotavimu, nustatant jų sumą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kuria naudosis abi šalys, po 1/2 dalį abiem šalims, ir priteisiant iš ieškovės atitinkamą skirtumą, mokėtiną atsakovui. Ieškovė su šia atsakovo pozicijai kategoriškai nesutinka ir pažymi tai, kad proceso šalys yra nurodžiusios, jog nekilnojamąjį turtą parduos, tad kyla klausimas, kaip tada bus padalytas minimas kilnojamasis turtas.

12.6. Ieškovė nurodo, kad teismas teisingai padalijo kilnojamuosius daiktus, be to, ir proceso metu atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl naudojimosi jais. Dalį kilnojamųjų daiktų atsakovas jau buvo išsivežęs be ieškovės žinios, tad juos taip pat teismas priskyrė apeliantui.

12.7. Ieškovė kategoriškai nesutinka su apelianto reikalavimu pakeisti ir nustatyti jo prašomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką ir prašo palikti teismo sprendime nustatytą tvarką. Ieškovė nurodo, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka atitinka dabartinę naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka – ieškovė nuolat gyvena namų valdoje, prižiūri ir išlaiko šį turtą, o atsakovas nuo 2020 m. liepos 4 d. nėra buvęs šioje namų valdoje, neprižiūri jos. Jokių įrodymų, kad atsakovas negali tuo turtu naudotis byloje nėra pateikta, tik deklaratyvūs teiginiai dėl jo sveikatos būklės neatitinka į bylą pateiktų įrodymų. Ieškovė nurodo, kad dauguma pateiktų medicinos dokumentų yra rekomendacinio pobūdžio.

12.8. Ieškovė nesutinka su prašoma 667,29 Eur pinigine kompensacija, nes, ieškovės vertinimu, ji netiksli ir nepagrįsta įrodymais.

12.9. Ieškovė nurodo, kad atsakovas niekada neteikė informacijos apie kredito sutarties sąlygų pasikeitimus ar mokėjimus, nes jokio bendravimo tarp šalių nėra. Tik su apeliaciniu skundu atsakovas teikia papildomus įrodymus ir kelia reikalavimus. Ieškovė tik su apeliaciniu skundu gavusi informaciją, susijusią su kredito sutarties sąlygų pasikeitimu, nedelsiant atliko mokėjimą ir jį prideda teismui, nors teismo sprendimas dar apskundimo procese. Pateikti papildomi banko mokėjimai yra atlikti 2022 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. ir galėjo būti pateikti dar proceso metu. Ieškovė prašo atmesti naujai pateiktus mokėjimus, nes įsiteisėjus teismo sprendimui ji būtų pati bendradarbiavusi su kreditoriumi ir vykdytų 1/2 dalį jai tenkančio kreditinio įsipareigojimo.

13. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

16. Dėl naujų įrodymų

17. Atsakovas K. E. kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – duomenis apie banko paskolos įmokų padidėjimą – ir prašo juos pridėti prie bylos. Apeliantas nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo dėl jų aktualumo, todėl atsakovas negalėjo jų pateikti anksčiau pirmosios instancijos teisme, nes tik birželio mėnesį buvo padidinta EURIBOR paskolos palūkanų norma nuo 1,058 proc. iki 3,008 proc., todėl paskolos įmoka (buvusi 235,28 Eur, po 1/2 dalį – 117,79 Eur) dėl palūkanų padidėjimo padidėjo iki 246,26 Eur, t. y. šiuo metu kiekvienai šaliai reikia mokėti po – 123,13 Eur. Apelianto teigimu, tai reikšmingos aplinkybės, nes ateityje banko palūkanos tik didės ir didins kaštus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė poziciją, kad nesutinka su atsakovo pateiktų naujų įrodymų pridėjimu prie bylos, taip pat pateikė naujus įrodymus apie tai, kad iš apelianto gautos informacijos pagrindu, atliko mokėjimus.

18. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

19. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje, 2022 m. birželio 15 d. byloje priimtas teismo sprendimas. Iš apelianto pateiktų nuotraukose užfiksuotų 235,28 Eur sumų mokėjimo datų (2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. gegužės 25 d.) matyti, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovas, byloje reikšdamas apibrėžtą reikalavimą dėl konkrečios 1 227,40 Eur dydžio skolos dėl prievolės bankui pagal 2019 m. birželio 11 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo, detalizavo tą pačią 235,28 Eur paskolos įmokos sumą. Pats apeliantas nurodo, kad paskolos įmoka padidėjo tik birželio mėnesį. Apelianto pateiktose nuotraukose užfiksuoti 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. liepos 25 d. lėšų pervedimai atlikti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgtina į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas neskundžia ir neprašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad po santuokos nutraukimo, už įsipareigojimų kreditorei AB SEB bankui pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai D. E. ir K. E.. Ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti rašiniai įrodymai taip pat susiję su lėšų pervedimais, atliktais jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliaciniu skundu atsakovas K. E. nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir prašo apelianto skundžiamą teismo sprendimo dalį pakeisti apelianto nurodomu būdu. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nustatytos kaltės dėl santuokos iširimo ir atitinkamai neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, dėl sudaryto sutuoktinių turto balanso ir apskaičiuotų kompensacijų dydžio.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

21. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir prašo pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto teigimu, jo neištikimybės faktas santuokos metu įrodinėjamas tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto byloje esančius įrodymus, suteikė vieniems įrodymams, tokiems kaip ieškovės ir jos artimųjų žodiniai paaiškinimai, didesnę įrodomąją reikšmę, taip pat nenagrinėjo atsakovo pateiktų argumentų dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, netyrė ieškovės elgesio santuokos metu, nesprendė atsakovo reikalavimo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta prezumpcija, kad santuoka pripažįstama iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

24. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris, ieškovės teigimu, klasės susitikime atnaujinęs pažintį su moterimi, buvusia jo pirmąją meile, tapo nelojalus ieškovei ir netikėtai paliko jų šeimą ir ėmė kurti gyvenimą su kita moterimi. Atsakovas su šia ieškovės pozicija nesutiko ir teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi atsakovo sveikatos būklei, nevykdė sutuoktinių susitarimo kaupti lėšas senatvei (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo nebegyvena nuo 2020 m. liepos 4 d. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad atsakovas 2020 m. liepos 4 d. išėjo iš namų, tačiau šalys nurodė skirtingas tokios aplinkybės priežastis.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovo argumentų, kuriais atsakovas grindė ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino, jog atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginių dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

27. Apeliantas apeliaciniame skunde, kaip vieną iš pagrindinių santuoką sugriovusių veiksnių, akcentuoja ieškovės godumą ir nekaupimą pinigų senatvei. Nustatyta, kad nors priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog tarp šalių 2010 m. buvo žodinis susitarimas, kad ieškovė savo atlyginimą turėjo taupyti, siekiant, jog abu sutuoktiniai būtų apsirūpinę senatvėje, o, atsakovo teigimu, 2020 m. liepos 4 d. paaiškėjo, kad ieškovė nesilaikė ieškovės ir atsakovo žodinio susitarimo ir pinigų netaupė ir tokia buvo abiejų šalių skyrybų priežastis, tačiau byloje ieškovė tokių aplinkybių nepatvirtino ir jas neigė. Ieškovė atsiliepime į patikslintą atsakovo priešieškinį nurodė, kad atsakovo paliekamų pinigų sumos mėnesiui nepakakdavo pragyventi net ir sudėjus su ieškovės gaunamomis pajamomis. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomo žodinio susitarimo buvimą, susitarimo turinį, sąlygas ar pretenzijas 2020 m. liepos 4 d. dėl tokio atsakovo nurodomo susitarimo nesilaikymo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovės nuo 2010 m. gautą darbo užmokesčio dydį ir atsakovo pradiniame ir patikslintame priešieškiniuose nurodomus teiginius dėl atidėjimo sumos dydžio (iki 500 Eur per mėnesį) taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo nurodomo žodinio susitarimo turinio.

28. Apeliaciniame skunde atsakovas, kaip dar vieną iš pagrindinių santuoką sugriovusių veiksnių ir ieškovės kaltės pagrindų, akcentuoja atsakovo tinkamos priežiūros nebuvimą, sutuoktinio prašymų ignoravimą, tačiau tokius duomenis patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešieškinyje atsakovas, teigdamas, kad sutuoktinė juo niekada nesirūpino, nurodė 2007 m. užsienyje įvykusį jo sveikatos sutrikimą ir teigė, kad sutuoktinė juo užsienyje nepasirūpino. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tuo metu prižiūrėjo nepilnamečiu vaikus, negalėjo nuvykti, nurodė, kad palaikė ryšį su draudimo kompanija, gydytojais ir grįžęs į Lietuvą atsakovas buvo prižiūrimas gydymo įstaigoje. Matyti, kad po to sutuoktiniai kartu gyveno dar 13 metų, 2019 m. sutuoktiniai kartu ėmė paskolą gyvenamajam namui ir nekilnojamajam turtui įsigyti, tokį bendrą turtą įsigijo. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovo teiginiai, jog jis 2019 m. buvo palikęs namus ir gyveno garaže, deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė netinkamai bendravo su atsakovu ir nuolat priekaištavo, tačiau įvertinus kartu su atsakovo priešieškiniu pateikto šalių susirašinėjimo ir apeliaciniame skunde atsakovo akcentuojamo susirašinėjimo duomenis, matyti, kad susirašinėjimas vyko po to, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai ir šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, taip pat ėmė spręsti turto padalijimo klausimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, konkrečiai pragrindžiančių teiginius, kad ieškovė akivaizdžiai pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos ir moralinės paramos kitam sutuoktiniui ir šeimai teikimo pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

29. Apeliantas akcentuoja, kad atsakovo neištikimybės faktas negali būti įrodinėjamas išimtinai tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais ir nurodo, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, sudarančių prielaidas pripažinti atsakovo neištikimybę. Apeliantas neneigia bendravimo su R. S. fakto, tačiau nurodo, kad abi šalys su R. S. draugiškus santykius palaikė daugelį metų. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kartu su augintiniu gyvena būtent R. S. sodyboje, tačiau nurodo, kad pas R. S. gyvena kaip nuomininkas. Byloje pateikta 2020 m. spalio 27 d. panaudos sutartis, sudaryta tarp R. S. ir K. E., dėl neatlygintino naudojimosi kambariu.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių argumentus ir spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, įvertino tiek šalių (ieškovės ir atsakovo per atstovą) pateiktus paaiškinimus, tiek ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įvertino byloje esančių įrodymų visumą (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad 2021 m. birželio 16 d. atsakovui adresuotus procesinius dokumentus priėmė R. S., pasirašydama kaip sugyventinė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktino kaltės, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės, nes jis tapo nelojalus sutuoktinei, paliko jų bendrus namus ir nedėjo jokių pastangų išsaugoti (atkurti) šeimos gyvenimą su ieškove, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir atsakovo kitokia nuomonė dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teises normas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos skundžiamame teismo sprendime. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai pripažinta iširusia dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

31. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei D. E. iš atsakovo K. E. priteistas 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde atsakovas, prašydamas pripažinti, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodydamas, kaip turėtų būti pakeista ir išdėstyta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nebenurodo dalies dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo priteisimo, t. y. atsakovas iš esmės nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei turėtų būti panaikinta.

32. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie vienkartinius ambulatorinius apsilankymus, nors jie išduoti ieškovei jau praėjus daug laiko po šalių skyrybų. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė nuo 2020 m. liepos 9 d., t. y. iš karto po to, kai atsakovas 2020 m. liepos 4 d. išvyko iš šeimos namų gyventi atskirai, ir vėliau kreipėsi pagalbos dėl skyrybų metu patiriamų išgyvenimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė apelianto nurodomu 2021 m. balandžio 26 d. medicinos dokumentu, kuriame nurodyta diagnozė, apelianto vertinimu, nesusijusi su skyrybomis. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2020 m. spalio 1 d. medicinos dokumentas dėl ambulatorinio apsilankymo ieškovei išduotas jau praėjus daug laiko po šalių skyrybų. Įvertinus atsakovo 2022 m. kovo 2 d. į bylą pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. spalio 1 d. ieškovė sužinojo apie atsakovo gyvenamąją vietą pas R. S., ir kartu su atsakovo prašymu pateikto ieškovės susirašinėjimo nurodytą dieną duomenis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. spalio 1 d. medicinos dokumento duomenis dėl ieškovei diagnozuotos emocinio šoko ir streso būsenos pripažino reikšmingais ir juos vertino, spręsdamas klausimą dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos.

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, buvo teisinis pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą. Apeliantas nenurodė konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nepagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustatyta teisinio pagrindo pakeisti (panaikinti) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo

34. Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-6116) prašė teismo nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje santuokoje įgytą turtą padalijus lygiomis dalimis teisinga nustatyti ir naudojimosi nekilnojamojo turtu tvarką, ji galėtų būti reikalinga ir aktuali, kol šalys išspręs visus klausimus, susijusius su šio turtu pardavimu ir atsikaitymu su jų kreditoriumi.

35. Apeliaciniame skunde atsakovas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Apelianto teigimu, skundžiamame teismo sprendime nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra naudinga tik ieškovei, prieštarauja atsakovo interesams ir turėtų būti keičiama, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su šiuo apelianto reikalavimu kategoriškai nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytą tvarką. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta kita naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos dalis, t. y. naudojimosi 0,718 ha žemės sklypu su viešame registre nurodytais statiniais, kiemo aikštele, tvora, šuliniu, bendru praėjimu, susisiekimu su kiemo statiniais tvarka, apeliaciniu skundu neapskųsta, todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

36. Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodydamas po santuokos nutraukimo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, prašė nustatyti, kad atsakovas naudosis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis kadastro biure matininko parengtame plane indeksu 1‑1 (18,08 kv.m), indeksu 1-3 (4,87 kv.m) ir indeksu 1-4 (17,90 kv.m); ieškovė naudosis pastato antro aukšto pastogės patalpa, pažymėta kadastro biure matininko parengtame plane indeksu 1-7, (28,63 kv.m), indeksu 1-5 (2,15 kv.m), indeksu 1-6 (1,89 kv.m); ieškovė ir atsakovas bendro naudojimosi patalpomis – patalpa, pažymėta kadastro biure matininko parengtame plane indeksu 1-2 (3,05 kv. m), ir kiekvieno aukšto laiptinės dalimis bei rūsiu naudojasi bendrai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei prašė atsakovas, nustatė, kad atsakovui tenka naudotis antro aukšto pastogės patalpos (pažymėtos indeksais 1-7, 1-5 ir 1-6), o ieškovei tenka naudotis pirmo aukšto patalpos (pažymėtos indeksais 1-1, 1-3 ir 1-4).

37. Apeliantas nurodo, kad negali naudotis namo antru aukštu dėl sveikatos sutrikimų, dėl sveikatos problemų jam sudėtinga judėti, lipti laiptais į antrą aukštą, dėl to jis negalės naudotis savo turtu dėl sveikatos problemų. Vertinant šiuos apelianto argumentus iš byloje esančių atsakovo medicinos dokumentų nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, jam anksčiau, taip pat ir 2022 m. kovo 21 d. nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2024 m. vasario 27 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Nors apeliantas nurodo, kad yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, tačiau iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 18 d. rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos priemonių nustatyta, kad techninės priemonės ir kito asmens pagalba nurodytos kaip rekomendacinio pobūdžio priemonės / pagalba, kurie padidintų mobilumo, savarankiškumo galimybes, palengvintų kasdienę veiklą. Iš byloje esančio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. STS-858 duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovui K. E., pagal vertinti pateiktus medicinos dokumentus, specialieji poreikiai nenustatyti. Įvertinusi nurodytus aktualius duomenis ir byloje esančius kitus atsakovo medicinos dokumentų duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pateikti duomenys apie atsakovo ligas ir sveikatos būklę neleidžia kategoriškai konstatuoti, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu objektyviai negali naudotis pastato antru aukštu.

38. Apeliantas nurodo, kad ieškovė turi nuosavybės teise kitą nekilnojamąjį turtą. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. E. nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal 2021 m. gruodžio 30 d. testamentą liudijimo pagrindu priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Reikšminga pažymėti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, jog nurodytas gyvenamojo namo bendras plotas yra 65,23 kv.m (gyvenamasis plotas – 37,96 kv.m), be to, 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui. Tuo tarpu ginčo šalims priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 80,92 kv.m (gyvenamasis plotas – 64,61 kv.m). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktinę aplinkybę, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra ginčo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė yra likusi jame gyventi ir nepertraukiamai gyvena.

39. Nors apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad antrame aukšte nėra dušo ir virtuvės patalpų, tačiau, pirma, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas naudotinas gyvenamojo namo patalpas nurodė paties atsakovo 2022 m. balandžio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytu būdu, taip pat būtent atsakovo nurodytu būdu nustatė bendro naudojimo patalpas, t. y. nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksu 1‑2 (3,05 kv.m) pagal matininkės B. Z. 2019 m. gegužės 3 d. parengtą planą, esantį kadastro matavimų byloje, taip pat bendrai naudojasi kiekvieno aukšto laiptinės dalimis bei rūsiu. Antra, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad būtent ieškovė yra likusi gyventi šiame name ir šiuo metu jame nuolat gyvena, o atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir nenurodė turintis realių ketinimų grįžti nuolat gyventi į ginčo gyvenamąją namą, taip pat atsižvelgė į šalių bendrus ketinimus ateityje parduoti bendrą turtą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir daro išvadą, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta nepagrįstai. Kaip pažymėta ir skundžiamame teismo sprendime, nustatyta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka šalių sutarimu ar pasikeitus faktinėms aplinkybėms ateityje gali būti keičiama (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

40. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė šalių dalies kilnojamo turto padalijimo klausimus ir iš atsakovo priteisė ieškovei per didelę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamą turtą, todėl ši sprendimo dalis peržiūrėtina apeliacine tvarka. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 373,75 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą ir reiškia prašymą priteisti 1 752,50 Eur kompensaciją atsakovo K. E. naudai iš ieškovės D. E. už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą.

41. Apeliantas akcentuoja, kad buvo išdėstęs prašymą ir visą laiką nuosekliai teismo prašė priteisti konkretų santuokoje įgytą kilnojamą turtą: santuokinį auksinį žiedą (vyrišką) – 150 Eur vertės, šuns būdą (400 Eur) ir lauko voljerą (500 Eur), dviratį (100 Eur) ir nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylą (0 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas, nenurodymas motyvų, parinko net atsakovo neprašomus kilnojamus daiktus. Apelianto teigimu, atsakovui be jokio pagrindo priteistas jūrinis konteineris (1 000 Eur) ir žoliapjovė robotas „Husqvarna“ (1 000 Eur vertės). Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas ieškovei priteisė nedalytiną daiktą – bendrą virtuvės komplektą su virtuvine plautuve (500 Eur vertės). Apeliaciniame skunde, prašydamas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį atsakovo nurodomu būdu, apeliantas ieškovei priteistino kilnojamojo turto sąraše nebenurodo virtuvės baldų komplekto (500 Eur), taip pat atsakovui priteistino kilnojamojo turto sąraše nebenurodo žoliapjovės roboto „Husqvarna“ (1 000 Eur vertės) ir jūrinio konteinerio (1 000 Eur).

42. Pažymėtina, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, be kita ko, ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje šalys buvo įpareigotos pateikti turimų daiktų sąrašą ir nurodyti, kam atitenka daiktai, o kam išmokama kompensacija. Byloje 2022 m. kovo 18 d. atsakovas ir 2022 m. kovo 21 d. ieškovė pateikė sudarytas pažymas apie santuokoje įgytą dalytiną kilnojamąjį turtą.

44. Apeliantas, nurodydamas, kad jam be pagrindo priteistas jūrinis konteineris (1 000 Eur vertės) ir žoliapjovė robotas „Husqvarna“ (1 000 Eur vertės), nurodo, kad tikslinga atsakovui priteisti kompensaciją – 1 000 Eur, iš ieškovės, t. y. remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismo prašoma nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, padidinant priteistiną kompensaciją jūrinio konteinerio išgabenimo išlaidų dydžiu ir žoliapjovės roboto išmontavimo išlaidų dydžiu (1 000 Eur), kadangi, apelianto teigimu, šie nuostoliai yra tiesiogiai susiję su minėto konteinerio ir žoliapjovės roboto išmontavimu. Pažymėtina, kad tokie reikalavimai ir argumentai nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Taip pat pastebėtina, kad atsakovo pozicija prieštaringa. Apeliantas, viena vertus, teigia, kad nurodyti kilnojamieji daiktai yra nedalytini kaip vieningo objekto – namų valdos dalis, antra vertus, apeliantas prašo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, padidinant priteistiną kompensaciją tenkančią kompensaciją nurodytų daiktų išgabenimo / išmontavimo išlaidų dydžiu.

45. Apeliantas teigia, kad jūrinis konteineris yra fiksuotas kaip kiemo statinys, taigi patenka į bendrą nekilnojamo turto vertę. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 20 d. Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje pateiktos kelios nuotraukos, kurioje užfiksuotas jūrinis konteineris ir nurodyta, kad užfiksuoti „kiemo statinių ir sklypo fragmentai“. Tačiau pažymėtina, kad Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje esančiame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai yra „aikštelė b1“ ir „šulinys k1, kanalizacijos šuliniai k2, k3“. Taigi viešajame registre jūrinis konteineris nėra nurodytas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – kiemo statinys.

46. Vertinant apelianto argumentus, pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog jūrinis konteineris yra skirtas konkrečiam būstui, kad jo transportavimas būtų ekonomiškai nuostolingas, nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog žoliapjovė robotas negali būti atskirtas nuo namų valdos be žalos ir papildomų didelių išlaidų, o norint sumontuoti žoliapjovę robotą naujame žemės sklype faktiškai reikės papildomų išlaidų, kurias sudaro apie 200 Eur kaina už medžiagas ir už laidų paklojimą specialistui reikės mokėti papildomai apie 150–250 Eur, nepateikė tokius teiginius ir nurodomų išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Taigi apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomos prašomos 1 000 Eur kompensacijos sumą ir objektyvų reikalingumą (CPK 178 straipsnis).

47. Antra, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas, atstovaujamas advokatės, išreiškė individualiais motyvais grindžiamas savo pozicijas, jog ateityje turi siekį bendrą nekilnojamąjį turtą parduoti, ir atsiskaičius su kreditoriumi (banku), pasidalyti iš pardavimo gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią šalių išreikštą poziciją dėl galimo turto pardavimo ateityje ir į tai atsižvelgė priimdamas skundžiamą teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi 0,0718 ha žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir inžineriniais – kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarka po santuokos nutraukimo. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi tvarką, be kita ko, ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi 0,718 ha žemės sklypu su viešame registre nurodytais statiniais, kiemo aikštele, tvora, šuliniu, bendru praėjimu, susisiekimu su kiemo statiniais; abu bendraturčiai bendrai prižiūri ir tvarko kiemo statinius. Šios teismo sprendimu nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos dalies apeliantas apeliaciniu skundu neskundžia. Atsakovas nurodo, kad jūrinis konteineris naudojamas kaip ūkinis pastatas laikyti ūkio reikmenis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteisti ir kiti kilnojamieji daiktai (technika ir ūkio darbams naudojami daiktai). Iš to, kas nurodyta, matyti, kad nurodytų daiktų išgabenimas / išmontavimas nėra vienintelis naudojimosi ir disponavimo atsakovui priteistais daiktais būdas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudojimosi ir disponavimo nurodytu turtu būdas priklauso nuo atsakovo valios, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad jūrinis konteineris ir žoliapjovė robotas „Husqvarna“ atsakovui priteisti nepagrįstai, o apelianto argumentai, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, turėtų būti atsižvelgiama į jūrinio konteinerio ir žoliapjovės roboto išgabenimo / išmontavimo išlaidas atmestini kaip nepagrįsti.

48. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei virtuvės baldų komplektą (500 Eur) su plautuve, nors tai bendro naudojimo nedalyti daiktai. Nustatyta, kad teismui tiek ieškovės 2022 m. kovo 21 d., tiek atsakovo 2022 m. kovo 18 d. pateiktose pažymose virtuvės komplekto baldai (500 Eur vertės) nurodyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantys kilnojamieji daiktai. Ieškovė 2022 m. kovo 21 d. teismui pateiktoje pažymoje pareiškė prašymą jai asmeninės nuosavybės teise priteisti virtuvės komplekto baldus (500 Eur), atsakovas 2022 m. kovo 18 d. pateiktoje pažymoje prašymo dėl virtuvės komplekto baldų priteisimo ar padalijimo būdo nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, įvertino tai, kad atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl, be kita ko, ir šio ieškovės prašomo priteisti kilnojamojo turto. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad 500 Eur vertės virtuvės komplekto baldai su plautuve ieškovei priteisti nepagrįstai.

49. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei šuns būdą, nurodė per mažą jos vertę – 90 Eur. Apeliantas akcentuoja liudytojos P. M. parodymus, kad už šuns būdą buvo mokėta 150 Eur. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 18 d. teismui pateiktoje pažymoje atsakovas nurodė 150 Eur šuns būdos vertę, o ieškovė 2022 m. kovo 21 d. teismui pateiktoje pažymoje nurodė 30 Eur šuns būdos vertę, pažymėdama, kad naujo daikto vertė buvo 150 Eur. Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kilnojamųjų daiktų verčių, įvertino tai, jog visi šalių nurodyti kilnojamieji daiktai nėra nauji, įvertino šalių nurodytas daiktų vertes ir jų skirtumus, ir pripažino, kad ginčo šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų vertė yra lygi abiejų ginčo šalių nurodytų verčių vidurkiui. Teisėjų kolegija pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl, įvertinus apelianto argumentus, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad kilnojamojo daikto – šuns būdos vertė nustatyta neteisingai.

50. Vertinant apelianto argumentus, kad jis byloje nuosekliai reiškė reikalavimus, jog jam, auginančiam šunį, reikalinga tiek šuns būda, tiek voljeras, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nei išsikraustydamas iš šeimos namų, nei vėliau nurodytų daiktų nepasiėmė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo prašymo motyvų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo argumentus, jog su juo liko gyventi šeimoje augintas šuo, tačiau padarė tikėtiną išvadą, kad, atsakovui išsikrausčius iš šeimos namų 2020 m. liepos 4 d. ir po kurio laiko išsivežus ir šunį, per šį laikotarpį šuniui buvo sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos naujoje vietoje. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytus nenaudojamus daiktus padovanojo anūkės šeimai, įsigijusiai augintinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir elgesį dėl nurodytų daiktų poreikio, pagrįstai šuns būdą ir voljerą priteisė ieškovei.

51. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog automobilio Volvo S80 vertė yra 2 000 Eur, ir nurodo, kad automobilis turi daug trūkumų. Apeliaciniame skunde atsakovas, pasisakydamas dėl kilnojamojo turto padalijimo, prašo priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją už 405,30 Eur transporto priemonės (automobilio Volvo S80) remonto išlaidas, t. y. po 1/2 dalį – 202,50 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė akcentuoja, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, nurodydamas likutinę automobilio vertę 189 Eur ir prašo priteisti iš ieškovės 202,50 Eur remonto išlaidas, šis reikalavimas teismo procese nebuvo nagrinėjamas ir ieškovė nėra dėl jo pasisakiusi. Pirma, pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, įvertinus atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus, sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad nurodytas reikalavimas yra naujas, dėl to apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas argumentais, jog automobilį jau teko remontuoti ir jam reikalingas remontas, iš esmės grindė teiginius, jog automobilio vertė yra mažesnė.

52. Vertinant apelianto argumentus dėl netinkamai nustatytos automobilio vertės ir argumentus, kad įrodymai apie skelbimuose nurodomas automobilių vertes negali patvirtinti tikrosios automobilio kainos, pastebėtina, kad pats atsakovas patikslintame priešieškinyje automobilio vertę nurodė 2 000 Eur. Apeliantas, remdamasis byloje esančiame 2022 m. balandžio 4 d. defektavimo akte nurodyta reikalingų darbų kaina – 1 811 Eur, teigia, kad likutinė automobilio vertė yra 189 Eur. Nors apeliantas nurodo, kad automobilį remontuoti netikslinga ir telieka jį perduoti kaip metalo laužą, tačiau nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė yra visiškai nevažiuojanti ir atsakovas ją perdavė į metalo laužą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovo nurodyta likutinė transporto priemonės vertė (189 Eur) neatitinka realumo kriterijų, ir pagrįstai vertino visumą kitų bylos duomenų. Darytina išvada, kad bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo transporto priemonės vertė nustatyta nepagrįstai, neįvertinus bylos duomenų visumos.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir visapusiškai įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei D. E. iš atsakovo K. E. priteista 1 373,75 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

Dėl įsiskolinimo už bendro turto priežiūrą priteisimo

54. Nustatyta, kad skundžiamame teismo sprendime, atlikus tarpusavio skolų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės nustatyta priteistina 318,40 Eur kompensacijos už bendros prievolės bankui vykdymą suma buvo nustatyta į ieškovės 1 227,40 Eur skolą atsakovui už bendros prievolės bankui įvykdymą įskaičius 909 Eur atsakovo skolą ieškovei už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą. Atsakovas apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteistą 318,40 Eur kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą, ją padidinant iki 667,29 Eur. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovo įsiskolinimo už bendro turto priežiūrą apskaičiavimu.

55. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis. Nustatyta, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 968 Eur, t. y. 1/2 dalį namų valdos išlaikymo mokesčių, kurių bendra suma per metus – 1 936 Eur. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai apskaičiavo 1 936 Eur bendrą sumą ir atsakovui tenkančią 968 Eur sumą. Apelianto vertinimu, perskaičiavus pagrįstas namo valdos išlaikymo išlaidas, atsakovui tenka 560,11 Eur skolos suma, o tai sudaro pagrindą, atlikus tarpusavio skolų įskaitymą, padidinti atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą.

56. Nustatyta, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog namą išlaiko viena, moka visus mokesčius, ieškovė teigė, kad atsakovas mokesčių nemoka, neprižiūri aplinkos ir žemės sklypo. Nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimams pagrįsti teikė rašytinius įrodymus – kvitus, banko sąskaitos išrašus, PVM sąskaitas faktūras. Į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė patyrė išlaidas atsiskaityti už žemės mokestį, atliekų surinkimą, namų valdos apsaugą metams, sodų bendrijos mokestį. Apeliantas šių išlaidų neginčija. Vertinant apelianto argumentus, kad dėl žoliapjovės roboto priežiūros pateikti duomenys tik dėl 80 Eur sumos, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje esančią PVM sąskaitą faktūrą, susijusią su maitinimo bloko ir laido (182 Eur) įgijimu. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė, kad buvo atlikti vejos skarifikavimo darbai (100 Eur). Nors apeliantas teigia, kad nėra dokumentų, pagrindžiančių ieškovės nurodomas išlaidas namo užrašui (iš metalo), tačiau atsakovas neginčija aplinkybės, kad toks užrašas įrengtas, tai matyti ir iš byloje esančios nuotraukos, todėl nenustatyta pagrindo abejoti, kad išlaidos dėl šalių gyvenamojo namo buvo patirtos. Ieškovė kasos kvitais grindė išlaidas medžio granulėms (kietajam kurui), reikalingoms šildyti namą. Nors apeliantas pažymi, kad 2021 m. spalio 8 d. kvite, kuriame nurodyta 418,60 Eur suma, nenurodyta, kokios prekės perkamos, tačiau įvertinus metų laiką, išlaidų dydį, tai, kad namas šildomas granulėmis, taip pat tai, jog kiti kasos kvitai pagrindžia, jog medžio granulės buvo perkamos ir vėliau (2022 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra dėl 272,50 Eur; kvitas 2022 m. balandžio 7 d. 62,85 Eur), pagrindo abejoti pateiktais rašytiniais įrodymais nenustatyta. Taip pat įvertintinos ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pečiui veikti ir namui šildyti reikalinga elektra. Ieškovės į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovės atsiskaitymus ir su elektros tiekėju.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti pagrįstomis ieškovės nurodytas bendro turto išlaikymo išlaidas ir pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 1/2 dalies išlaidų (t. y. 968 Eur) priteisimo iš atsakovo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovo pateiktus duomenis apie atsakovo sumokėtą 118 Eur draudimo įmokų už gyvenamąjį namą sumą ir 1/2 dalimi šios sumos sumažino apskaičiuotą iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą sumą (t. y. iki 909 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistinos kompensacijos ieškovei už bendro turto išlaikymo išlaidas dydį, atmestini kaip nepasigrįsti.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, atlikus tarpusavio skolų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteista 318,40 Eur kompensacija už bendros prievolės bankui vykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

61. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. E. iš atsakovo K. E. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėMilda Skersienė