Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-05-07 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 3 mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą pagrindinėje mokykloje, teistumas išnykęs; 2) 2008-02-05 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 3) 2008-07-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2008-02-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 10 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Visi šie požymiai kaltinamojo M. Ž. veiksmuose nustatyti tinkamai.

Kaltinamojo M. Ž. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo broliui į galvą, taip padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir viršugalvio muštinę žaizdą, dėl to nesunkiai sutrikdė brolio sveikatą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą kartu su M. Ž. gyvenantis brolis T. F. pripažįstamas M. Ž. šeimos nariu.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad M. Ž. nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, sveikata sutrikdyta nesunkiai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, emocinio nesusivaldymo, pykčio proveržio ir nesaikingo alkoholio vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 39), Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos charakterizuojamas kaip dažnai vartojantis alkoholinius gėrimus, išgėręs konfliktiškas ir agresyvus, seniūnijoje svarstytas ir baustas nebuvo (b. l. 45), nėra duomenų, kad kaltinamasis M. Ž. nusikaltimo darymo metu galėjo būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, teistas tris kartus, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (b. l. 42); į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Ž. prisipažino esąs kaltas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtina – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad buitinis konfliktas įvyko tarp brolių, į tai, kad šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis yra susitaikę ir nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, į tai, kad M. Ž. kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, į tai, kad teismo skiriami įpareigojimai bausmės metu turi poveikį M. Ž. elgesiui – jis juos vykdo, M. Ž. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į M. Ž. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, M. Ž. nustatytina ši pareiga: pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir ši baudžiamojo poveikio priemonė: nemokami darbai, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius po 40 val. per mėnesį neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Teismo manymu M. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir pareiga bus pakankamai efektyvios norint sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu jis bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis M. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2017-05-22, 15 val. 20 min., paleistas 2017-05-23, 14 val. 59 min. Bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-22 iki 2017-05-23 (1 diena) (b. l. 22-24, 30).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 53,03 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 58-61). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalą patyrė dėl tyčinės M. Ž. nusikalstamos veikos, turtinė žala neatlyginta, todėl pareikštas civilinis ieškinys 53,03 Eur sumai tenkintinas visiškai ir iš M. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 53,03 Eur suma.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir 4 (keturis) mėnesius po 40 val. per mėnesį neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

M. Ž. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017-05-22 iki 2017-05-23 (1 diena).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, priteisti 53,03 Eur (penkiasdešimt tris eurus tris centus) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. 217300010002484333.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.