Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, pareiškėjų J. B. ir A. B. atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, suinteresuotiems asmenims G. S., J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų J. B. ir A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliams G. J., A. S., L. P., M. B., V. D., L. N., B. T., G. K., A. R. Ž. , J. P., R. V., UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Swedbank lizingas“, AB, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, UAB Šiaulių banko lizingas, UAB „Vitės valdos“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lesto“, UAB „KRATC“, AB TEO LT, UAB „Valentino langai“, M. S., G. S., G. G., R. Č., A. U., J. J., R. P., M. R., T. Š., UAB „Gelvora“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad suinteresuoto asmens informacinės sistemos 2015-09-08 duomenimis, pareiškėjai mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui neturi. Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis valstybės naudai J. B. atžvilgiu užvesta viena vykdomoji byla - Antstolio G. K. kontoroje dėl 115,00 Eur išieškojimo Valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0154/14/01028. A. B. atžvilgiu antstolių kontorose užvestos vykdomosios bylos dėl išieškojime, kuriose ieškovas Valstybė arba Valstybė atstovaujama VMI prie FM: antstolis G. J. dėl 23,17 Eur išieškojimo Valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01316, antstolis G. J. dėl 2,74 Eur išieškojimo Valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/01684, antstolis G. J. dėl 250,64 Eur išieškojimo Valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0091/10/02074, antstolis G. J. dėl 152,92 Eur išieškojimo Valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00745. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinimo klausimą teismo prašo spręsti savo nuožiūra, bei bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (I tomas, b.l. 25, 26).

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ informavo teismą, kad 2013-01-03 UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-03, kuria AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į A. B. įsiskolinimą pagal kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-030296-RK (vykdomasis raštas Nr. 2-7282-122/2010) (I tomas, b.l. 151).

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys antstoliai G. J., A. S., L. P., M. B., V. D., L. N., B. T., G. K., A. R. Ž., J. P., R. V., UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Swedbank lizingas“, AB, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, UAB Šiaulių banko lizingas, UAB „Vitės valdos“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lesto“, UAB „KRATC“, AB TEO LT, UAB „Valentino langai“ atstovai, M. S., G. G., R. Č., A. U., R. P., R. M., T. Š., apie posėdį jie informuoti tinkamai, teisme gauti suinteresuotų asmenų UAB „Gelvora“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „General Financing“, prašymai nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Dėl pareiškėjų mokumo

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Išanalizavus pareiškėjų pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjai pateikdami teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendros skolinių įsipareigojimų sumos teismui nenurodė bei nepateikė. Vadovaujantis pareiškėjų pateiktais duomenimis, pareiškėjos J. B. mėnesinės pajamos yra apie 1500,00 Eur per mėnesį (pareiškėja dirba manikiūrininke pagal individualios veiklos verslo liudijimą). Tuo tarpu pagal byloje esančius įrodymus pareiškėjas nuo 2015-07-30 buvo įregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Pareiškėjas A. B. yra darbingo amžiaus, tačiau kurį laiką nedirbo, įsidarbino jau tik nagrinėjant bylą teisme. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kiek laiko jis nedirbo, kokios buvo to priežastys, kokias pareiškėjas dėjo pastangas susirasti darbą, kas sąlygotų pareiškėjų didesnes galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Bylos duomenimis pareiškėjai negrąžino nei dalies skolų, su kreditoriais nebendradarbiauja, nededa jokių pastangų bent iš dalies sumažinti savo kreditorinius įsiskolinimus. Pažymėtina, kad pareiškėjų pastangos susirasti geriau apmokamą darbą ir taip padidinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais yra laikomos kaip vienas iš pagrindų vertinant pareiškėjų sąžiningumą. 2015-10-15 į bylą pateikta darbo sutartis, iš kurios nustatyta, kad 2015-10-13 pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) krovėju, numatytas darbo užmokestis už faktiškai išdirbtą laiką, taikant ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį (I tomas, b.l. 174).

Tuo atveju, jeigu teismas priimtų nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jis privalėtų nustatyti pareiškėjams terminą pateikti plano projektą (FABĮ 3 dalies 5 punktas). Vieni iš pagrindinių reikalavimų planui – nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 12 punktas). Atsižvelgiant į šias įstatymo normas matyti, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi/-iais. Svarbu pastebėti tai, jog jokių staiga nemokumą lėmusių priežasčių neatsirado. Nors pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai yra dideli, tačiau pareiškėjas per visą laiką iki bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui bei nagrinėjant bylą teisme iki 2015-10-13 nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad gautų savo patirtį ir gebėjimus atitinkantį darbo užmokestį, o tai faktiškai rodo jo nenorą vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjos J. B. gaunamos mėnesinės pajamos yra pakankamai didelės, tačiau pareiškėjai augina nepilnametį vaiką, jiems reikalingos lėšos pragyvenimui, ir vien pareiškėjos gaunamų pajamų atsižvelgiant į pareiškėjų kreditorinius įsipareigojimus, galimai neužtektų atsiskaityti su šalių kreditoriais. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, dėl ko negalėtų susirasti gerai apmokamo darbo, kadangi pagal dabar nuo 2015-10-13 dirbamą darbo sutartį jo mėnesinės pajamos bus minimalios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas A. B. faktiškai (objektyviai) neturi galimybės gauti atitinkamo dydžio pajamos, kurios sudėjus kartu su sutuoktinės pajamomis būtų pakankamos dengti įsiskolinimus kreditoriams.

Dėl pareiškėjų sąžiningumo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų nebuvimo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Be to, privalo būti konstatuojamas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.); kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad AB SEB bankas ir pareiškėjai sudarė 2007-09-17 kreditavimo sutartį Nr. 0450718014414-57, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 84925,38 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad 2007-11-28 su AB SEB banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718015249-57, tačiau šios kredito sutarties į bylą nepateikia. Pareiškėjai nurodo, kad už gautas ir papildomai pasiskolintas lėšas įsigijo du butus adresu (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimas UAB „General Financing“ susidarė pagal 2008-10-06 suteiktą 4344,30 Eur kreditą, kuris kaip nurodo pareiškėjai buvo panaudotas nekilnojamųjų daiktų gerinimui. 2010-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu už akių buvo nutarta ieškovės BUAB „Robana“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. B. 8221,75 Eur žalos atlyginimo ieškovei BUAB „Robana“. Sprendimu už akių buvo nustatyta, kad UAB „Robana“ pagal lizingo sutartį gavo naudoti automobilį VW Passat, kuris nėra grąžintas lizingo bendrovei ir kurio likutinė vertė yra 8221,75 Eur. Tokio dydžio „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „Robana“ bankroto byloje. Byloje nustatyta, jog nėra pateikta duomenų, kad atsakovas A. B. (UAB „Robana“ vadovas) šį automobilį perdavė bankroto administratoriui, tuo padarė žalą, kurią pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį privalo atlyginti (I tomas, b.l. 13, 14). 2011-02-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta BUAB „Robana“ administruojamos bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ ir atsakovo A. B. civilinėje byloje Nr. 2-718-622/2011 pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas A. B. sutinka su 20374,83 Eur skola ieškovei BUAB „Robana“ ir įsipareigojo dalimis sumokėti skolą ieškovei (I tomas, b.l. 15, 16). 2012-06-06 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu nutarta ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. B. 3736,87 Eur nuostolių dėl atsakovui pardavus automobilį VW Passat, kurį lizingo sutartimi buvo įsigijusi UAB „Robana“, už mažesnį nei jo likutinė vertė (I tomas, b.l. 17-19). Pareiškėjo 293,61 Eur skola AB „VST“ yra susidariusi 2008-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-12573-730/2008. 2010-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš atsakovo buvo priteista 772,43 Eur skola „Swedbank“, AB pagal pareiškėjui išduotą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-030296-RK. 2010-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu ieškovei A. U. buvo priteista iš atsakovo A. B. 3996,76 Eur sumokėto avanso ir baudos už įsipareigojimo parduoti butą adresu (duomenys neskelbtini) nevykdymą. 2010-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių priteista solidariai iš atsakovų A. B. ir J. B. 1128,77 Eur UAB „Vitės valdos“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-16 nutartimi Nr. 2-4717-897/2012 nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą esantį (duomenys neskelbtini). 2013-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas A. B., laikotarpyje nuo 2012-01-16 iki 2012-01-17 iš ieškovės R. P. pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ieškovės vardu išduotą mokėjimo kortelę ir per kelis kartus nuo šios kortelės sąskaitos nuėmė 666,12 Eur, be to atsakovas iš ieškovės pasiskolino 2231,23 Eur, kurių ieškovei negrąžino. 2012-09-07 ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimo protokolą, kuriame nurodė, kad atsakovas per 3 mėnesių laikotarpį, mokant dalimis po 984,71 Eur, t.y. iki 2012-12-07, pinigus perves į ieškovės banko sąskaitą, tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė. 2013-04-22 sprendimu už akių Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė ieškovei R. P. 2231,23 Eur skolos iš atsakovo A. B.. Įsiskolinimai antstoliams yra atsiradę jiems vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjų. 2012-03-26 A. B. (įtariamasis) ir „Swedbank lizingas“, AB (žalą patyręs asmuo) pasirašė susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo šalys susitarė, kad A. B. atlygina „Swedbank lizingas“, AB turtinę žalą, kurios dydis yra 8791,68 Eur, likusios 5895,48 Eur sumos grąžinimas yra užtikrinamas A. B. „Swedbank lizingas“, AB naudai išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Šalys atsižvelgdamos į tai, kad buvo susitarta dėl žalos atlyginimo, į tai, kad susitaikė, bei tai, kad yra pagrindo manyti, kad naujų nusikalstamų veikų A. B. nepadarys ateityje, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00459-09. 2011-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 10 MGL, t.y. 376,51 Eur bauda (I tomas, b.l. 62-64). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino įrodyta, kad kaltinamasi A. B. suklastojo tikrus dokumentus: juridinio asmens paraišką autolizingui, lizingo sutarties Nr. LT061691 specialiąsias sąlygas, bendrąsias sąlygas, įmokų grafiką Nr. LT061691, įmokų grafiką Nr. LT061691, susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT061691/PPS, preliminarią išvadą dėl transporto priemonės vertės LT-2007/253, turto priėmimo-perdavimo aktą, iš šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t.y. pateikė UAB „Hansa Lizingas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank lizingas“, AB) darbuotojui. Teismas konstatavo, kad tokia kaltinamojo A. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. 2012-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę, priklausiusią R. P. finansinėms operacijoms inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. 2010-02-11 pareiškėjai su suinteresuotu asmeniu G. S. sudarė buto adresu (duomenys neskelbtini) preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, kuria pareiškėjai įsipareigojo parduoti, o G. S. įsipareigojo nupirkti butą adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties įvykdymo užtikrinimui G. S. sumokėjo pareiškėjams 11584,80 Eur (sutarties 3.2 punktas) (I tomas, b.l. 108-110). 2010-03-23 notarine sutartimi pareiškėjai patvirtino, kad jie iš viso gavo iš G. S. 17377,20 Eur, kurie turėjo būti įskaitomi į buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo kainą (sutarties 1 dalis) (I tomas, b.l. 115). 2010-07-12 A. B. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-09-01 sumokėti G. S. 9267,84 Eur (I tomas, b.l. 116). 2010-03-23 A. B. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-10-01 sumokėti G. S. 17377,20 Eur (I tomas, b.l. 117). Šių vekselių pagrindu 2010-09-08 ir 2010-10-07 Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolų išieškojimo pagal A. B. pasirašytus vekselius (I tomas, b.l. 118, 119). 2015-11-12 pareiškėjai į bylą pateikė duomenis, kad Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-1359-163/2015, kurioje yra pareikštas AB SEB banko 92423,26 Eur reikalavimas pareiškėjai J. B., trečiuoju asmeniu byloje įtrauktas A. B. (II tomas, b.l. 5). Ieškinyje nurodyta, kad 2007-09-17 AB SEB bankas bei pareiškėjai sudarė kredito sutartį Nr. 0450718014414-57, pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 84925,38 Eur kreditas, 2007-11-28 AB SEB bankas bei pareiškėjai sudarė kredito sutartį Nr. 0450718015249-57, pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 75489,23 Eur kreditas. 2007-10-22 sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, kurio pagrindu ieškovo naudai įkeistas nekilnojamas turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini), 2007-12-11 sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, kurio pagrindu ieškovo naudai įkeistas nekilnojamas turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini). AB SEB bankas ieškinyje nurodo, kad kadangi pareiškėjai savo prievolių ieškovui tinkamai nevykdė, ieškovas kredito sutartis nutraukė ir iniciavo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną (2015-06-25) likusi skola pagal abi kredito sutartis yra 92423,26 Eur.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio l dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, be kita ko, nustato pagrindą kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis Civilinio kodekso ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (Civilinio kodekso 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (Civilinio kodekso 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t.y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti, jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.

Kaip minėta anksčiau, FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad jų nemokumą sukėlė pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje, sprogęs nekilnojamojo turto kainų „burbulas“. Pažymi, kad garantuoti įmonės UAB „Robana“ klientams prievolių įvykdymą, pareiškėjas būdamas vienintelis įmonės akcininkas, yra ne kartą laidavęs už įmonės prievoles. UAB „Robana“ iškėlus bankroto bylą, vėliau ją likvidavus, likusios skolos yra išieškomos iš pareiškėjo. Nurodo, kad pareiškėjams nepavykus parduoti rekonstruotų ir įrengtų butų siekiant sumažinti galimus nuostolius ir praradimus (Klaipėdos miesto apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, potencialiam pirkėjui nepavyko įsigyti parduoto turto už 57924,00 Eur), jie parduoti iš varžytynių ir ženkliai mažesne kaina, nei pirkti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai turi 32 kreditorius, todėl būtina įvertinti kokiomis aplinkybėmis atsirado įsiskolinimai visiems kreditoriams, kokiems tikslams buvo imamos paskolos, sudaromos kreditavimo sutartys ar prisiimami kiti finansiniai įsipareigojimai. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjų elgesį, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog pareiškėjų nemokumas yra sąlygotas pareiškėjų neteisėtų veiksmų bei neatsakingo skolinimosi, neįvertinant savo finansinių galimybių. Pareiškėjas A. B. sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms elgdamasis nesąžiningai - pasirašydamas sau nenaudingus laidavimo už įmonės UAB „Robana“ sandorius ir nevykdydamas įstatyme numatytos pareigos kaip UAB „Robana“ direktorius grąžinti pagal lizingo sutartį su „Swedbank lizingas“, UAB gauto naudoti automobilio nei bankroto administratoriui, nei lizingo bendrovei, ko pasekoje jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančio turto pasisavinimo ir/ar iššvaistymo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjui ir „Swedbank lizingas“, UAB susitaikius bei A. B. įsipareigojus atlyginti „Swedbank lizingas“, UAB patirtą 30355,90 Eur žalą. 2011-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje dėl dokumentų klastojimo, jam paskirta 10 MGL, t.y. 376,51 Eur bauda (I tomas, b.l. 63, 64). Pareiškėjo A. B. neteisėti veiksmai nustatyti ir 2013-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas A. B., laikotarpyje nuo 2012-01-16 iki 2012-01-17 iš ieškovės R. P. pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ieškovės vardu išduotą mokėjimo kortelę ir per kelis kartus nuo šios kortelės sąskaitos nuėmė 666,12 Eur, be to atsakovas iš ieškovės pasiskolino 2231,23 Eur, kurių ieškovei negrąžino. 2012-09-07 ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimo protokolą dėl žalos grąžinimo dalimis, tačiau pareiškėjas susitarimo nesilaikė, dėl ko nukentėjusioji kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo. Pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir pagal 2008-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-12573-730/2008 dėl žalos priteisimo AB „VST“ (dabartinis pavadinimas AB LESTO) nustatytas aplinkybės, kad pareiškėjas atliko įstatymo draudžiamus veiksmus - papildomo laido pagalba, apeinant apskaitos prietaisą, elektros energiją bute vartojo be apskaitos, t.y. pareiškėjas sąmoningai atliko įstatymo uždraustus veiksmus. Pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir tuo atveju, kai su A. U. 2009-02-13 buvo sudaręs preliminarią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, bei paėmė iš jos 1998,38 Eur (6900,00 Lt) dydžio avansą, iš anksto žinodamas, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti negalės, nes minėtas butas yra įkeistas. Taip pareiškėjas suklaidino pirkėją, gavo avansą, kurio negrąžino. Pirkėja kreipėsi į teismą ir 2010-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu už akių pirkėjos patirtą žalą priteisė. Pareiškėjų pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad dėl nekilnojamojo daikto – buto adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta preliminari sutartis, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, potencialiam pirkėjui nepavyko įsigyti parduodamo turto. Pažymėtina, kad preliminarioje sutartyje susitarta, kad turtas turėjo būti parduotas ne vėliau kaip iki 2010-02-10 (2010-02-11 preliminarios sutarties 2.2 punktas), būsima pirkėja G. S. siuntė pareiškėjams kvietimus sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl arešto šiam turtui taikymo buvo priimta tik 2010-03-16 (I tomas, b.l. 108, 120). Pareiškėjai, žinodami, kad jiems priklausantis turtas yra areštuotas ir jo parduoti jie negalės, sumokėtos 11584,80 Eur (40000,00 Lt) sumos suinteresuotam asmeniui negrąžino, bet pareiškėjas pasirašydamas 2010-03-23 ir 2010-07-12 vekselius iš G. S. paėmė bendrą 26645,04 Eur (92000 Lt) sumą, kurios G. S. negrąžino (I tomas, b.l. 108-120). Suinteresuotas asmuo UAB „General Finansing“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas, sudaręs sutartis su bendrove, nuo sudarymo momento jų tinkamai nevykdė, nemokėjo grafike numatytų įmokų. Kreditorius pažymėjo, kad iš pateikto 2008-01-10 įvykusio UAB „Robana“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 08/01/10 matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas UAB „Robana“ direktoriumi ir jam paskirtas 1042,63 Eur (3600,00 Lt) mėnesinis darbo užmokestis. Sutiktina su kreditoriaus nuomone, kad sudaręs sandorius su UAB „General Financing“, pareiškėjas dirbo, gavo pakankamai pajamų, tačiau nebuvo sąžiningas vykdydamas prievoles, piktybiškai nemokėjo įmokų pagal mokėjimų grafiką. Pareiškėjas nebendradarbiavo su UAB „General Financing“, dėl to kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o vėliau perdavė vykdomąjį dokumentą priverstiniam išieškojimui. Pažymėtina, kad kreditorius R. Č. atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, jog 2011-12-30 pareiškėjas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti kreditoriui 10679,44 Eur (36874 Lt) iki 2012-02-28 (I tomas, b.l. 89, 90). Pažymi, kad pareiškime pareiškėjai nurodo, kad jiems priklausę butai buvo parduodami iš varžytynių. Pareiškime pareiškėjai nurodo, kad 2012-02-23 pareiškėjai buvo informuoti apie pradinę turto kainą varžytynėse. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjai jau kurį laiką turėjo kreditorinių įsipareigojimų bei finansinių sunkumų juos vykdant, ir 2011-12-30 pareiškėjas pasirašydamas vekselį, turėjo suvokti, kad sąmoningai didina savo finansinius įsipareigojimus bei klaidina kreditorius apie savo finansinę padėtį.

Civilinio 1.5 straipsnis įtvirtina pareigą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymėtina, jog pareiškėjas dirbo kvalifikuotą vadovaujantį darbą, turi įmonės vadovo patirtį, todėl elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydamas lizingo, vartojimo kredito sutartis, įsipareigodamas parduoti jam priklausantį turtą pagal preliminarią sutartį, išduodamas būsimai buto adresu Jūros g. 9-3, Klaipėda, pirkėjai vekselius didelėms sumoms, 2011-12-30 išduodamas vekselį R. Č., sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo bei savo sutuoktinės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nenurodo priežasčių, dėl kurių buvo būtina prisiimti kokius nors kreditorinius įsipareigojimus (liga, nelaimė, staigus nenumatytų išlaidų poreikis). Pareiškėjas elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydamas skolinimosi sandorius, neatlygintinai laiduodamas už jam priklausančios įmonės sandorius, pasirašydamas taikos sutartį su BUAB „Robana“, išduodamas vekselius G. S. ir su sutuoktine paimdamas iš jos dideles pinigų sumas, bei žadėdamas perleisti butą, kuris yra areštuotas, 2011-12-30 išduodamas vekselį R. Č. jau turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų, sunkina savo ir savo sutuoktinės finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jie realiai negalės vykdyti ir tai žinodami, patys sau sukėlė nemokumą, dėl ko pareiškėjų elgesys negali būti pripažintinas sąžiningu. Manytina, kad pareiškėjai per sąlyginai trumpą laikotarpį (2007-2011 m.) prisiimdami didelį kiekį skolinių įsipareigojimų, nesiejo savo išlaidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti, sudarydami preliminarias sutartis dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ir jų tinkamai nevykdydami bei paimdami iš būsimų pirkėjų A. U. bei G. S. pinigines sumas bei jų negrąžindami elgėsi nesąžiningai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Vienas iš tokių pagrindų yra, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistas 2011-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį dėl dokumentų klastojimo. Jo neteisėti veiksmai dėl automobilio negrąžinimo konstatuoti ir 2010-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu už akių. 2012-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę, priklausiusią R. P. finansinėms operacijoms inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Pareiškėjo neteisėti veiksmai konstatuoti ir 2008-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje 2-12573-730/2008 dėl žalos priteisimo AB „VST“.

Nors pareiškėjo nusikalstamos veikos ir neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant teismas atsisako asmeniui iškelti bankroto bylą, tačiau atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, kad pareiškėjų bendra skolos suma padidėjo ir dėl pareiškėjo A. B. kaltų ir nusikalstamų veiksmų. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu.

Pareiškėjų gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1800 Eur (apie 1500 Eur uždirba pareiškėja, apie 300 Eur pareiškėjas), o būtiniesiems poreikiams tenkinti jie nurodo, kad reikės apie 968,33 Eur (į šią sumą įeina 300 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui). Pažymėtina, jog pareiškime nėra jokių duomenų apie, tai kur šeima šiuo metu gyvena ir kiek išleidžia gyvenamojo būsto išlaikymui. Pagrindinę dalį metinių pareiškėjų planuojamų gauti pinigų sudaro išlaidos drabužiams kiekvieną mėnesį. Kaip jau minėta, bankroto proceso metu reikia itin atidžiai vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles, kad nebūtų pažeista teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Šiuo atveju manytina, jog pareiškėjai turėtų susimažinti savo būtiniesiems poreikiams skirtų išlaidų sumą ir stengtis kuo didesne dalimi savo gaunamų pajamų atsiskaityti su kreditoriais. Iš teismui nurodyto būtinųjų išlaidų paskaičiavimo nėra aišku kur pareiškėjai gyvena, kiek išlaidų skiria pragyvenimui (komunalinių paslaugų apmokėjimui, buto nuomai). Pareiškėjas nenurodė, kad ketina keisti darbą, papildomai gauti pajamų, kelti kvalifikaciją, kad galėtų gauti daugiau pajamų, kurios leistų kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas įsidarbino tik pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paduodami pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjai savo gyvenamąją vietą nurodė jiems nebepriklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir tik kreditoriams nurodžius, kad pareiškėjai galimai per jiems pažįstamą pirkėją perpirko jiems priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu ten tebegyvena, nuo 2015-11-05 pateikdamas teismui dokumentus pareiškėjas nurodė naują savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kreditorių į bylą pateikti socialinio tinklalapio „Facebook“ pareiškėjų paskyrų duomenys apie pareiškėjų gyvenimo būdą (keliones į užsienį) duoda pagrindą numanyti, kad pareiškėjai galimai gauna didesnes pajamas, negu nurodo pateiktame pareiškime. Neatskleisdami duomenų apie visas gaunamas pajamas, tikslią gyvenamąją vietą bei jai skiriamų išlaidų dydį, pareiškėjai taip pat elgiasi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu.

Byloje esantys duomenys apie pareiškėjų skolų atsiradimo pagrindą, skolininkų elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jie sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, galimai tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pareiškėjai tapo nemokūs dėl savo kaltų ir nesąžiningų veiksmų, kurių galėjo išvengti, jeigu būtų elgęsi sąžiningai ir rūpestingai. Nors pareiškėjų turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių terminai yra suėję ir viršija 25 MMA, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniams asmenims, kurie savo nesąžiningais veiksmais patys sau sukėlė nemokumą. Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima konstatuoti, kad pareiškėjai faktiškai (objektyviai) neturi galimybės šias skolas padengti, kad pareiškėjas negali susirasti gerai apmokamo darbo ir kartu su sutuoktine vykdyti prievoles kreditoriams, kad pareiškėjai būtų stengęsi bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, iš savo gaunamų pajamų būtų padengę bent dalį skolų. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad planuoja ateityje gauti didesnes pajamas, dėti visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pareiškėjai nėra sąžiningi fiziniai asmenys Fizinių asmenų bankroto įstatyme 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jiems iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjų A. B. ir J. B. pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo netenkinti – atsisakyti iškelti pareiškėjams A. B. ir J. B. fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, atnaujinti 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi sustabdytą A. B. ir J. B. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.