- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-447-791/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02775-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičieė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. K. 2019 m. sausio 19 d. apie 20.00 val. Alytaus r. sav., Alovės sen., pagrindiniame kelyje ties Alytaus šilu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio.
Kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino. Parodė, jog 2019 m. sausio 19 d. jis nuvažiavo pas E. B. į namus ir jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 406“ paėmė E. B. ir A. J.. Visi į miestą. Važiuojant pasibaigė kuras, todėl jis sustojo kelkraštyje, ir išlipęs iš mašinos laukė pagalbos. Sustojo „Opel“ markės automobilis, kurį vairavo iš veido pažįstamas žmogus, jis paklausė, ar reikia pagalbos. Tuomet jis nuvežė jį iki degalinės „Stateta“. Degalinėje jis (kaltinamasis) prisipylė kuro ir sutiko draugą R. Z., kuris pasiūlė išgerti. Su R. Z. dviese išgėrė 0,35 l degtinės, gal 38 laipsnių stiprumo. Gerdami užtruko 15–20 minučių. Tuomet jis telefonu susirašė su drauge V. S. ir susitarė, kad ji parvairuos jo automobilį. T. B. vairuojamu automobiliu pasiėmė draugę ir grįžo į vietą, kur paliko savo automobilį. Viskas užtruko iki pusės valandos. Privažiavę pamatė stovintį pareigūnų automobilį. Policijos pareigūnai paprašė jo ir jo draugės pateikti vairuotojo pažymėjimus. Pareigūnams jis (kaltinamasis) sakė, kad automobilį „Peugeot 406“ atvairavo jis, tačiau prašė draugės jį parvairuoti, nes jis išgėrė. Pareigūnai, patikrinę jį alkoholio kiekio matuokliu, nustatė virš dviejų promilių neblaivumą. Nurodė, jog jeigu būtų vairavęs neblaivus, galėjo į tą vietą nebegrįžti, nebūtų sustojęs prie pareigūnų, būtų tiesiog pravažiavęs, nes važiuojant matė policijos pareigūnų automobilį, tačiau jis atsivežė blaivią vairuotoją, kuri turėjo parvairuoti automobilį, todėl nesupranta, kodėl yra kaltinamas. Pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. sausio 20 d., praėjus parai po įvykio. Tuomet nurodė, kad automobilį vairavo draugė, nes norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų. Nežino, kodėl sausio mėnesio apklausoje nenurodė visų aplinkybių, kurias dabar nurodo. Balandžio mėnesį įvykusioje apklausoje pasakė viską kaip buvo. Jis ir V. S. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, kartu gyvena apie 5–6 mėnesius. Susipažino 2018 m. gruodžio mėnesį, o kažkur nuo vasario mėnesio pradėjo kartu gyventi. Šiuo metu jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pašalpos negauna, su V. S. jie pragyvena iš santaupų, jei reikia padeda tėvai.
D. K. apklaustas įtariamuoju 2019 m. sausio 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 20.00 val. Alytaus r. sav., Alovės sen., Medukštos k., su savo drauge V. S., E. B. ir (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežino) sėdėjo jo transporto priemonėje „Peugot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo kelkraštyje, variklis buvo išjungtas. Tuo metu privažiavo kitas automobilis, galimai „Opel“ markės, sidabrinės spalvos. Minėtą automobilį vairavo vaikinas, kuris paklausė ar jiems nereikalinga pagalba. Jis atsakė, kad reikalinga, nes pasibaigė kuras. Vaikinas jį (kaltinamąjį) ir jo draugę V. S. nuvežė iki degalinės „Stateta“, kur jis į bakelį įsipylė kuro, tuomet parvežė atgal iki jo (kaltinamojo) automobilio ir nuvažiavo. Prie jo automobilio buvo privažiavęs policijos ekipažas. Pareigūnas jo ir V. S. pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimus, bei paklausė ar jis vairavo automobilį. Jis (kaltinamasis) atsakė, kad ne, bei nurodė, kad transporto priemonę vairavo draugė V. S.. Nežino ką policijos pareigūnams pasakė V. S.. Po to, kai pareigūnai patikrino jį alkoholio kiekio matuokliu, jį sulaikė. Dėl įvykio savo kaltės neprisipažįsta visiškai, nes automobilį vairavo V. S.. V. S. įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 118–119).
2019 m. balandžio 2 d. įtariamojo apklausos metu D. K. parodė, jog 2019 m. sausio 19 d. apie 19.00 val. jis su savo automobiliu „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas draugą E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, nes pastarasis prašė pavežti iki miesto. Jam atvažiavus, E. B. ir šio draugas A. J. įsėdo į jo automobilį ir visi vyko link Alytaus miesto. Važiuojant pasibaigė kuras, todėl jis sustojo šalikelėje ir išlipęs iš automobilio stovėjo. Tuomet prie jo sustojo „Opel“ markės automobilis. Minėtą automobilį vairavo jam iš matymo pažįstamas T. B., kuris paklausė, ar nereikia pagalbos. Jis T. B. atsakė, kad pasibaigė kuras ir paprašė nuvežti iki degalinės ,,Stateta“. Nuvykus į degalinę ,T. B. laukė savo automobilyje, o jis nuėjo įsipilti kuro. Degalinėje jis sutiko savo draugą R. Z., kuris jam pasiūlė išgerti alkoholio – degtinės, kadangi turėjo automobilyje. Jis sutiko ir su R. Z. nuėjo už degalinės, kur abu maždaug per 15 minučių išgėrė nedidelį degtinės butelį, parūkė iš išsiskirstė, jis grįžo pas T. B.. Tuomet paskambino V. S. ir paprašė parvairuoti jo automobilį. Jie su T. B. išvažiavo iš degalinės ir sustoję maždaug 15 minučių palaukė V. S., tuomet visi nuvyko atgal prie jo mašinos. Ten jau rado policijos pareigūnus, kurie paklausė, kas vairavo mašiną. Jis pasakė, kad mašiną vairavo draugė, nes tuo metu buvo išgėręs. Savo automobilį iki tos vietos, kur baigėsi kuras, vairavo blaivus, išgėrė tik degalinėje su minėtu draugu (1 t., b. l. 122-123).
Liudytojas A. P. parodė, jog yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūnas. Paaiškino, jog 2019 m. sausio 19 d. iš Alytaus AVPK budėtojo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad nuo Sodų iki pirmojo Alytaus automobiliu „Peugeot“ važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Išvažiavus iš pirmo Alytaus, važiuojant link Volungės sodų buvo rastas netvarkingai kelkraštyje pastatytas automobilis, kurio priekinėje ir galinėje sėdynėse sėdėjo du keleiviai, nuo kurių sklido alkoholio kvapas, vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Keleiviai paaiškino, jog automobilis priklauso D. K., ir jis jį vairavo. Keleiviai nurodė, jog kartu su D. K. jie negėrė, tačiau jis taip pat buvo išgėręs, jiems jautėsi alkoholio kvapas. Jie vyko iš sodų bendrijos, pakeliui baigėsi kuras ir sustojo, o D. K. su pakeleivingu automobiliu išvyko į degalinę degalų. Apklausinėjant keleivius, po 20–30 minučių pakeleivingu automobiliu grįžo ir D. K. su kartu su savo drauge bei asmeniu, kuris juos paėmė. Minėtas asmuo paaiškino, kad važiavo link Alytaus ir pamatė sustojusį automobilį, todėl sustojo pasiūlyti pagalbos. Paaiškėjus, kad D. K. baigėsi degalai, asmuo geranoriškai sutiko pavežti iki degalinės užsipilti degalų ir parvežti atgal. Asmuo nurodė, kad nuo D. K. sklido alkoholio kvapas ir jis buvo vienas, draugės nebuvo. Atrodė, kad D. K. su minėtu jį pavežusiu asmeniu yra pažįstami. D. K. draugė nurodė, kad ji vairavo automobilį. Ją apklausiant kilo abejonių, kadangi ji pradėjo nenuosekliai pasakoti aplinkybes, jaudinosi. Pasakius, kad jai reikės pasirašyti už savo žodžius ir atsakyti už melagingus parodymus, ji pasakė, kad vairavo ne ji ir paaiškino, kad jai paskambino D. K. ir paprašė jos pasakyti, kad vairavo ji, nes jis buvo išgėręs. V. S. nurodė, kad D. K. yra jos draugas, nenurodė, kad yra jo sugyventinė. Apklausa vyko įvykio vietoje, lauke. D. K. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad vairavo jo draugė, o ne jis. Nuvežtas į ligoninę kraujo tyrimui, D. K. kraują davė, elgėsi normaliai.
Panašius parodymus liudytojas A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104–105).
Liudytojas T. B. parodė, jog D. K. prieš įvykį yra matęs, kadangi jis vaikystėje gyveno gretimame name. Po to jokių santykių su juo nepalaikė, žino jį tik iš matymo. Įvykio dieną jam su drauge važiuojant pro sodų bendriją Vyturėlis link Alytaus, pamatė sustojusią mašiną su įjungtu avariniu signalu. Pagalvojo, kad reikia pagalbos, todėl sustojo šalikelėje ir išlipęs paklausė šalia automobilio stovinčio žmogaus, ar nereikia pagalbos, jam atsakė, kad baigėsi kuras. Negali pasakyti, kokia buvo automobilio markė, nematė, ar jame buvo daugiau žmonių, nes buvo tamsu. Jis sutiko D. K. nuvežti į degalinę. Degalinėje užtruko apie 20–25 minutes. Nežino kur per tą laiką buvo D. K., nes jis visą laiką buvo automobilyje su savo drauge, nematė, kad D. K. degalinėje su kažkuo bendrautų. D. K. grįžus iš degalinės, jie išvažiavo atgal prie pastarojo automobilio. Prie minėto automobilio jau stovėjo policijos pareigūnai. Grįžtant, kartu važiavo ir D. K. draugės, nepamena, ar jos atvyko į degalinę ar kažkur kitur. Važiuojant jie dėl kažko ginčijosi, bet jis svetimo pokalbio nesiklausė, todėl dėl ko, pasakyti negali.
Liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 83–84), buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, liudytojas T. B. patvirtino parodymus, kad jie yra teisingi, nurodė, jog jiems vykstant automobiliu į degalinę nuo D. K. sklido alkoholio kvapas.
Liudytojas E. B. parodė, kad pažįsta D. K., jis yra jo geras draugas. Paaiškino, jog tikslios įvykio datos nepamena, tą dieną jis buvo namuose su A. J., išgėrinėjo. Išgėręs alkoholį paskambino D. K., paprašė jį ir A. J. pavežti į Alytų nusipirkti dar. Važiuojant pasibaigė kuras. D. K. išlipo ir nuėjo kuro. Kiek jis matė, D. K. kuro nuėjo pėsčiomis. Jam atrodo, kad D. K. vairavo blaivus, nes jis (liudytojas) nevažinėja su neblaiviais žmonėmis. Automobilyje jis (liudytojas) sėdėjo keleivio pusėje šalia vairuotojo, o A. J. už jo, gale. Prieš išvažiuojant D. K. su juo alkoholio nevartojo, nieko nesakė ar vartojęs ar ne, jis ir neklausė. Nei jis (liudytojas), nei kiti važiuojant automobilyje nevartojo alkoholio, nematė, kad automobilio salone būtų butelių nuo alkoholio. Įlipus į automobilį salone nebuvo alkoholio kvapo. D. K. išėjus kuro, atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jį (liudytoją) apklausė įvykio vietoje ir komisariate, patikrintas alkoholio kiekio matuokliu įpūtė 0,7 promiles. D. K. užtruko gal virš valandos, kol grįžo su kuru.
Liudytojas A. J. parodė, jog pažįsta D. K. iš matymo, neturi konfliktinių santykių. Įvykio dieną jis buvo pas E. B., abu išgėrė šešis litrus 7.5 stiprumo alaus, tuomet paprašė D. K., kad jis pavežtų juos iki Alytaus, nusipirkti daugiau alkoholio. D. K. juos paėmė iš namų, buvo vakaras. Važiuojant baigėsi kuras. D. K. nuvažiavo kuro, o jie liko laukti automobilyje. Nežino, kas D. K. nuvežė kuro, gal draugas, nežino kaip jis atsirado įvykio vietoje. Negali pasakyti, kiek laiko laukė su kuru grįžtančio D. K., buvo daug išgėręs. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė, kad vairavo D. K.. Iš pradžių jam atrodė, kad D. K. buvo blaivus, nes jis vairavo tvarkingai, įsėdus alkoholio kvapo nejautė. Nuo tos vietos, iš kur jie išvažiavo iki ten kur sustojo, apie du kilometrai. Pavažiavus apie kilometrą, pajuto automobilio salone alkoholio kvapą. Galbūt alkoholio kvapas buvo nuo E. B., tačiau tuomet įtarė, kad neblaivus ir D. K.. Tuos du kilometrus važiavo nepertraukiamai, užtruko apie 10 minučių, niekur sustoję nebuvo. Važiuodami kalbėjosi, su D. K. bendravo, kalbant nejautė, kad jis būtų neblaivus. Nebuvo kontakto su D. K. vienas prieš vieną, nes jis (liudytojas) sėdėjo automobilio gale, tačiau dėl pusiaukelėje atsiradusio alkoholio kvapo automobilio salone jis įtarė, kad D. K. išgėręs. D. K. su juo ir E. B. kartu negėrė. Važiuojant automobilyje alkoholio nei vienas nevartojo, salone tuščių alkoholio talpų nematė. Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77–78), kurio buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, jog 2019 m. sausio 19 d. apie 19.40 val. buvo prie savo namų su draugu E. B., kai prie jų privažiavo pažįstamas D. K., pasiūlė važiuoti kartu įsipilti degalų. Nuvažiavus apie 2.5 km baigėsi kuras, todėl D. K. sustojo šalikelėje ir išlipo iš automobilio. Jis (liudytojas) matė, kaip sustojo pro šalį pravažiuojanti mašina, o D. K. į ją įlipo ir nuvažiavo, prieš tai pasakė, kad važiuoja kuro. Jis su E. B. liko mašinoje ir laukė. Netrukus privažiavo pareigūnai ir iš automobilio išlaipino E. B., kuris sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Netrukus parvažiavo ir D. K.. Važiuojant jam (liudytojui) kilo abejonių dėl D. K.. Suprato, kad D. K. savo automobilį vairuoja būdamas neblaivus, tačiau nieko jam nesakė, pats taip pat buvo neblaivus. D. K. su jais alkoholio nevartojo, kur jis gėrė nežino. Pagarsinus parodymus, liudytojas A. J. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi, juos tvirtina. Parodė, kad įtarė, kad D. K. galimai yra neblaivus.
Liudytoja P. M. parodė, kad kaltinamojo D. K. nepažįsta. Pažįsta tik liudytoją T. B., jis yra jos draugas. Mano, kad ir T. B. nepažinojo kaltinamojo. Įvykio dieną ji važiuodama su T. B., pamatė, kad soduose stovi automobilis, todėl sustojo padėti, buvo tamsus metas. D. K. buvo išlipęs iš automobilio, paprašė jį nuvežti į degalinę, kadangi jam baigėsi kuras. Neprisimena, ar minėto automobilio viduje buvo daugiau asmenų. Jie kaltinamąjį nuvežė į degalinę ir apie 20 minučių jo ten palaukė, nematė, ką D. K. ten darė, nematė, kad jis būtų su kažkuo susitikęs, kol buvo išlipęs. Vežant D. K. į degalinę, ji su juo nebendravo, bendravo tik jos draugas T. B.. Ji neužuodė nuo D. K. sklindančio alkoholio kvapo, nes tuo metu sirgo, tačiau iš jo elgesio pamanė, kad jis neblaivus, kadangi jis daug ir garsiai kalbėjo. D. K. grįžus iš degalinės, jie jį vežė atgal prie jo automobilio. Prieš nuvežant, jie dar sustojo prie žiedo, esančio prie sodų įsukimo, paimti kaltinamojo draugės. Neprisimena kiek, tačiau dar šiek tiek reikėjo palaukti, kol ji atvažiuos. Ji buvo su automobiliu, su drauge. Abi merginos įsėdo į jų automobilį. Ji (liudytoja) nepamena, kodėl reikėjo paimti kaltinamojo draugę. Neprisimena, ar tarp kaltinamojo ir jo draugės automobilyje vyko kažkoks pokalbis. Iki kaltinamojo automobilio jie važiavo kelias minutes, atvažiavę pamatė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje ji neišlipo iš automobilio, išlipo tik T. B. ir kaltinamojo draugės.
Liudytoja S. P. parodė, jog yra policijos pareigūnė. D. K. mato jau antrą kartą, nes tokį patį įvykį su juo jau turėjo ir ankščiau. Įvykio dieną iš budėtojo gavo pranešimą, jog į pusnį įvažiavusi transporto priemonė, įtariama, jog vairuotojas neblaivus. Važiuojant į pranešime nurodytą vietą (atvyko ne daugiau, kaip per 10 minučių), nuo Medukštos sodų link Alytaus, pamatė automobilį, kuriame sėdėjo du vyriškiai. Paklausus jų, kas vairavo, šie pasakė, kad automobilį vairavo D. K., kuris šiuo metu yra išėjęs. Paaiškino, kad D. K. automobiliu juos paėmė iš namų. Apklausinėjant liudytojus, kažkur po 30 minučių grįžo ir pats D. K., kuris nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugė V. S.. V. S. tai paneigė, nurodė, jog D. K. jai skambino ir prašė sakyti, kad vairavo ji. Pirmąją V. S. apklausą darė ji (liudytoja). Tuomet V. S. sakė, kad ji kaltinamojo draugė, todėl ji (liudytoja) nesigilino. Jai (liudytojai) D. K. važiuojant iki komisariato minėjo, kad gyvena vienas ir yra vienišas, dar nėra tokio žmogaus, kuriam galėtų suteikti savo pavardę. Iš D. K. žodžių ji nusprendė, jog žmogus neturi artimos sielos ir yra vienas. V. S. taip pat nenurodė, kad jie su D. K. yra sugyventiniai, sakė, kad yra draugai, gal santykių pradžia.
Liudytoja D. D. parodė, kad yra Alytaus AVPK pareigūnė ir atliko tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Paaiškino, jog ji reiškė įtarimą D. K. ir apklausė vieną liudytoją, jos vardo ir pavardės neprisimena. D. K. kaltės nepripažino, nurodė, kad vairavo minėta liudytoja. Mergina iš pradžių papasakojo lygiai tą patį, ką ir įtariamasis, bet matėsi, kad ji meluoja, todėl jai buvo paaiškinta, kad dėl melagingų parodymų davimo gresia baudžiamoji atsakomybė. Tuomet ji papasakojo, kad vairavo ne ji. Paklausus merginos, koks yra jos ir D. K. santykis, ji nurodė, kad jie yra draugai. Paklausta, ar jie yra sugyventiniai, mergina paneigė tai, nurodė, kad jie kartu negyvena, yra draugai. Mergina negalėjo konkrečiai įvardinti jų santykių statuso, tačiau nurodė, kad ji su D. K. kartu negyvena. Jai (liudytoja) nekilo pagrindo manyti, kad jie sugyventinai. Merginai teisės buvo išaiškintos, ji pasirašė protokolą. Jos (liudytojos) nuomone, įtariamasis bandė mergina manipuliuoti, siekdamas, kad ji prisiimtų kaltę. Įtariamasis nurodė, kad vairavo ne jis, o minėta mergina. Įtariamojo ir liudytojos apklausos buvo atliktos tą pačią dieną. Pirmiausiai, ji atlikusi procesinius veiksmus paleido įtariamąjį, tuomet suprato, kad gali būti, jog minėta mergina prisiims kaltę, būtent todėl, jog ji nebuvo apklausta pagal baudžiamojo proceso kodekso taisykles, dėl šios priežasties ji (liudytoja) iškarto sugalvojo merginą pasikviesti į apklausą. Atvykusi mergina pasakė viską, ką savo apklausoje pasakė įtariamasis. Tuomet jai buvo paaiškinta, kokia atsakomybė gresia dėl melagingų parodymų davimo, bei iš naujo perklausta, ar ji pasilieka prie savo pirminių parodymų, kuriuos davė ant administracinio nusižengimo dokumentų (blanko), ji tuomet pasakė, kad ne. Liudytoja papasakojo, kad įtariamasis prašė jos prisiimti kaltę, nors iš tikrųjų ji nevairavo automobilio.
Liudytoja I. B. parodė, jog yra Alytaus AVPK pareigūnė, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Paaiškino, jog ji pareiškė kaltinamajam galutinį įtarimą, darė akistatą tarp liudytojo ir įtariamojo, apklausė liudytojus. Paaiškino, jog gerai neprisimena, kodėl atliko akistatą, galimai dėl kilusių prieštaravimų arba dėl to, jog skyrėsi pirminiai liudininkų parodymai, nes kiek pamena, liudytojas sakė, jog važiuojant į degalinę nuo D. K. jautėsi alkoholio kvapas, o įtariamasis tai neigė. Apklausoje įtariamasis nurodė, jog važiavo su draugais, jam baigėsi kuras, tuomet sustojo pažįstamas žmogus ir pavežė jį iki „Stateta“ degalinės, kur jis nusipirko degalų. Degalinėje sutiko draugą, su kuriuo ten vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus įtariamojo, kodėl jo pirminiai parodymai skyrėsi nuo vėliau duotų, šis nurodė, jog greičiau norėjo išeiti namo iš areštinės, todėl iš pradžių nepasakė tiesos. Nepamena, kodėl liudytoją V. S. ji kvietė papildomai apklausai, galimai bylos eigoje iškilo kažkokių neaiškumų. Pamačiusi, kad V. S. į apklausą atvyko kartu su D. K., ji (liudytoja) paklausė, kas juos sieja, kokie giminystės ryšiai. V. S. nurodė, kad jie yra sugyventiniai. V. S. buvo paklausta, kiek laiko ji ir D. K. kartu gyvena, draugauja. Tuomet V. S. buvo išaiškinta jos teisė atsisakyti duoti parodymus, šia teise ji pasinaudojo bei patvirtino savo parodymus, duotus prieš tai. Nepamena, ką apklausose nurodė asmenys, su kuriais D. K. važiavo automobiliu, tačiau kažkuris iš jų tikrai nurodė aplinkybę, jog D. K. pas jį į sodus atvažiavo jau būdamas neblaivus. Taip pat, kiek ji (liudytoja) pamena, buvo apklaustas įvykio metu dirbęs pareigūnas ir D. K. draugas iš degalinės, kadangi akistatos metu ar įtariamojo apklausoje D. K. tą draugą nurodė. Minėtas liudytojas nurodė, kad atvažiavęs su drauge į degalinę “Stateta“, pamatė joje pažįstamą D. K., kuriam pasiūlė išgerti, alkoholio turėjo mašinoje. Jie išgėrė būdami už degalinės (buvo pateiktas prašymas degalinei, dėl vaizdo medžiagos, tačiau degalinė jos neturėjo, kadangi kampas, kuriame D. K. nurodė gėręs, buvo nefilmuojamas). Liudytojai patys pasakojo įvykio aplinkybes, apklausos buvo daromos iš jų žodžių.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi. Jie yra sugyventiniai, su D. K. pradėjo gyventi prieš 2019 metus, tikslios datos negali nurodyti, o pažįstami jie yra daug ilgiau. Gyvena kartu Varnėnų g. 1, Alytuje, ten būna kiekvieną dieną, tai galėtų patvirtinti kaimynai. Įvykio metu jie gyveno kartu, turėjo bendrus pinigus, bendrus daiktus. Paaiškino, jog nežino ar įvykio dieną su ja bendravusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad ji ir D. K. yra sugyventiniai, tačiau buvo nurodžiusi, kad jie yra artimi. 2019 m. sausio 19 d. ir 2019 m. sausio 20 d. apklausiama policijos komisariate lyg ir minėjo, jog ji ir D. K. yra sugyventiniai, bet jos nesupažindino su tuo, kad gali neduoti parodymų, neklausė apie bendrą gyvenimą su D. K.. Ji tuomet pareigūnams sakė, kad su D. K. yra ne tik pažįstami, o artimi. Apie jos bendrą gyvenimą su D. K. tyrėja paklausė tik vasario 26 d. vykusioje apklausoje, tik tuomet jai buvo išaiškinta ir tai, kad ji gali atsisakyti duoti parodymus prieš D. K.. Ji šia teise pasinaudojo. Po to, kai atsisakė duoti parodymus, tyrėja paklausė ar ji patvirtina anksčiau duotus parodymus.
Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, 2019 m. sausio 20 d. apklausos metu parodė, jog 2019 m. sausio 19 d. apie 20.00 val. jai paskambino E. B. ir pasakė, kad juos sustabdė policija, jiems pasibaigė kuras ir nežino, kur yra D. K.. Tuomet apie 20.40 val. jai paskambino D. K. ir pasakė, kad jam važiuojant automobiliu „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) baigėsi kuras. Paaiškino, kad prie jo automobilio yra atvažiavusi policija ir paprašė, kad ji policijos pareigūnams nurodytų, jog ji vairavo automobilį, nes jis neblaivus. Ji automobilio nevairavo. Ji su D. K. susitiko sutartoje vietoje, tai yra važiuojant link Medukštos. Ji (liudytoja) su D. K. nevažiavo piltis kuro, jis su nepažįstamais asmenimis iki degalinės važiavo vienas, kartu važiavo tik iš degalinės (1 t., b. l. 100).
Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, 2019 m. vasario 26 d. apklausos metu parodė, jog tvirtina savo ankščiau duotus parodymus, kuriuos davė 2019 m. sausio 20 d., tačiau pasinaudoja savo, kaip liudytojo, teise ir atsisako visų procesinių veiksmų, kadangi įtariamasis D. K. yra jos sugyventinis. Prieš tai teisės, kad prieš savo sugyventinį ji gali neduoti parodymų, jai nebuvo išaiškintos (1 t., b. l. 102).
Liudytojas R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, parodė, jog D. K. yra jo pažįstamas, pažįsta jį 2 metus, tačiau susitinka labai retai. 2019 m. sausio 19 d., tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo tamsu, su savo drauge, kuri vairavo jo mašiną, sustojo degalinėje „Stateta“ užsipilti kuro. Susitiko savo pažįstamą D. K., su kuriuo pašnekėjo. Pašnekėjus jis (liudytojas) pasiūlė išgerti, kadangi mašinoje turėjo 0,35 l degtinės. D. K. sutiko ir jie dviese nuėjo už mašinų, kur išgėrė turėtą degtinės butelį. Tai truko apie 15-20 minučių, išgėrė ir išsiskirstė. Nežino, ar D. K. prieš tai jau buvo vartojęs alkoholio (1 t., b. l. 90–91).
Iš 2019 m. sausio 19 d. Alytaus AVPK pareigūnės G. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo kelių transporto priemonės esant neblaiviam (1 t., b. l. 1–3).
Iš 2019 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta - kelias Alytaus r. sav., Alovės sen., Alytaus šile. Šalikelėje įvažiavęs į sniego pusnį rastas lengvasis automobilis „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Panaudojus skaidrią lipnią juostą buvo paimti mikroobjektai nuo vairuotojo sėdynės ir atlošo. Salone rastos tuščios plastikinės ir skardinės talpos nuo alaus. Po apžiūros automobilis ir užvedimo raktelis saugomi aikštelėje, esančioje Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r. sav. Vokai su mikroobjektais saugomi Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 10–24).
Iš 2019 m. sausio 19 d. Alytaus AVPK pareigūnės S. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos matyti, jog 2019 m. sausio 19 d. apie 20.07 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad link Medukštos kaimo važiuoja galimai neblaivus „Peugeot“ automobilio vairuotojas, kuris mėtėsi po kelią, buvo užvažiavęs ir pakibęs ant pusnies, bandė slėptis užgesindamas šviesas. Pranešė pravažiuojantis. Apie 20.15 val. nuvykus į Alytaus šilą, minėtas automobilis buvo rastas šalikelėje. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo E. B., o automobilio gale A. J., kuris teigė, jog vairuotojas D. K. išvykęs degalų. A. J. nurodė, jog jautė nuo D. K. sklidusį alkoholio kvapą. Po kurio laiko privažiavo automobilis ir išlipo D. K., V. S. ir T. B.. V. S. paaiškino, kad D. K. jos prašė nurodyti pareigūnams, kad vairavo ji, nes jis buvo neblaivus, tačiau ji automobilio nevairavo ir tai daryti atsisakė. T. B. nurodė, kad vežant D. K. jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. D. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2.32 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 25–26).
Iš 2019 m. sausio 19 d. policijos įvykių registre esančios informacijos matyti, jog apie 20.05 val. buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją (1 t., b. l. 27–30).
Iš kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Įraše girdėti, kad pranešama apie galimai neblaivų vairuotoją, nuvažiavusį nuo kelio. Nurodoma automobilio markė, valstybinis numeris ir vieta , nurodo, kad automobilis pakibęs ant pusnies, atvažiuojant mašinoms, išjungė automobilio šviesas (1 t., b. l. 33–34).
Iš specialisto išvados matyti, jog D. K. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 2.12 promilės (1 t., b. l. 38).
Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyse esančios informacijos matyti, jog 2018 m. spalio 3 d. automobilį A. N. pardavė M. Š., o 2018 m. spalio 21 d. M. Š. automobilį pardavė D. K. (1 t., b. l. 55–56).
Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, jog D. K. turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones (1 t., b. l. 57–58).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokole ir nuotraukose esančios informacijos matyti jog liudytojas A. P. parodė įvykio vietą, esančią Alytaus r. sav., Alovės sen., prie Alytaus šilo, kur buvo rastas automobilis „Peugeot 406“ (1 t., b. l. 72–73).
Iš akistatos protokolo matyti, jog liudytojas T. B. patvirtino, jog važiuojant link degalinės „Stateta“ nuo D. K. sklido alkoholio kvapas. Jokio D. K. draugo degalinėje jis nematė (1 t., b. l. 86–88).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. K. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. kartu su E. B. ir A. J. važiavo ir vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“. Važiuojant baugėsi kuras. Sustojo kelkraštyje. Pro šalį važiavo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris nuvežė jį į degalinę prisipilti kuro. Degalinėje sutiko draugą R. Z., kuris pasiūlė išgerti. Su R. Z. dviese išgėrė 0,35 l degtinės. Užtruko apie 15–20 minučių. Parašė V. S., susitarė, kad ji parvairuos jo automobilį. Pakeliui pasiėmė draugę ir grįžo į vietą, kur paliko savo automobilį. Rado atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnams pasakė, kad automobilį „Peugeot 406“ iki automobilio palikimo vietos vairavo jis, o toliau turėjo vairuoti jo draugė, kadangi jis buvo išgėręs. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilį vairavo draugė, nes norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų. 2019 m. sausio 20 d. įtariamojo apklausos metu dėl vairavimo nurodė tokias aplinkybes, kad automobiliu važiavo keturiese, tai yra jis, V. S., E. B., Darius. Automobilį vairavo V. S.. Pasibaigė kuras. Pravažiuojantis automobilis jį ir jo draugę V. S. nuvežė į degalinę. Degalinėje įsipylė kuro ir tuo pačiu automobiliu sugrįžo į automobilio palikimo vietą, kur buvo atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo V. S.. Jam nustatė neblaivumą (1 t., b. l. 118–119). 2019 m. balandžio 2 d. įtariamojo apklausos metu kaltinamasis D. K. aplinkybes nurodė panašiai, kaip ir teismo posėdžio metu.
Kaip matyti, kaltinamojo D. K. parodymai duoti viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti bylos duomenys.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 19 d. 20:07 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad važiuojant nuo Alytaus link Medukštos kaimo pranešėjas matė galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį Peugeot žalios spalvos, kuris mėtėsi po kelią, buvo pakibęs ant pusnies (1 t., b.l. 1-3, 27-30, 33-34). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 2019 m. sausio 19 d. apie 20:15 val. Liudytojai policijos pareigūnai A. P. ir S. P. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, rado automobilį, kurio viduje buvo du asmenys, kurie nurodė, kad automobilį vairavo D. K., kuris su pakeleivinga mašina nuvyko į degalinę įsipilti kuro. Po kiek laiko, atvyko D. K., kuris nurodė, kad automobilį vairavo jo draugė V. S., tačiau V. S. pareigūnams parodė, kad D. K. jai paskambino ir paprašė, kad ji apsiimtų faktą dėl automobilio vairavimo. Pareigūnai parodė, kad nuo D. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu, nustatytas vidurinis girtumo laipsnis. Liudytojas T. B. parodė, kad jis vyko automobiliu kartu su drauge P. M.. Pamatė šalikėlėje stovintį automobilį. Sustojo ir pasiūlė pagalbą D. K., kurį pažinojo iš matymo. Nuvežė į degalinę įsipilti kuro. Važiuojant nuo D. K. sklido alkoholio kvapas. Važiuojant į degalinę, D. K. draugės nebuvo. Degalinėje nematė, kad D. K. bendrautų su kitu asmeniu. Grįžtant į automobilio palikimo vietą, pakeliui paėmė D. K. draugę. Liudytoja P. M. aplinkybes nurodė panašiai, kaip ir liudytojas T. B.. Parodė, kad važiuojant į degalinę su D. K. bendravo T. B.. Iš D. K. elgesio suprato, kad jis yra neblaivus. Liudytojai A. J. ir E. B. patvirtino aplinkybę, kad automobilį vairavo D. K.. A. J. nurodė, kad nuo D. K. sklido alkoholio kvapas, įtarė, kad jis galimai neblaivus. Nors liudytojas A. J. teisme parodė, kad nėra tikras, kad alkoholio kvapas sklido būtent nuo D. K., tačiau teismas pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, A. J. juos patvirtino, nurodė, kad parodymai yra teisingi. Liudytoja V. S. 2019 m. vasario 20 d. apklausoje, kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, nurodė, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 20:40 val. paskambino D. K. ir paprašė, kad ji apsiimtų automobilio vairavimo faktą. 2019 m. vasario 26 d. apklausos metu liudytoja V. S. parodė, kad ji tvirtina savo parodymus, duotus 2019 m. sausio 20 d., tačiau nurodo, kad D. K. yra jo sugyventinis ir atsisako duoti parodymus. Liudytoja V. S. teisme atsisakė duoti parodymus prieš D. K., nurodė, kad jie yra sugyventiniai. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi liudytojos V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai V. S. 2019 m. sausio 20 d. apklausoje buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė neduoti parodymų prieš įtariamąjį BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b.l. 99). Liudytoja sutiko duoti parodymus. Liudytojai policijos pareigūnai A. P., S. P., D. D. parodė, kad liudytoja V. S. jiems nurodė, kad su D. K. yra tik draugai, kartu negyvena. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai prisideda prie logiškos įvykių sekos sudarymo. Taip pat dėl šios aplinkybės D. K. ir V. S. parodymai yra prieštaringi. D. K. parodė, kad su V. S. susipažino 2018 m. gruodžio mėnesį, o kartu pradėjo gyventi 2019 m. vasario mėnesį, nors įvykis 2019 m. sausio 19 d. V. S. nurodė, kad su D. K. pradėjo gyventi prieš 2019 metus. Teismas daro išvadą, kad liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nesivadovauja liudytojo R. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nors jie patvirtina kaltinamojo D. K. aplinkybę, nurodytą 2019 m. balandžio 2 d. įtariamojo apklausos metu, taip pat teisme, tačiau prieštarauja kitiems bylos duomenimis. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 25-26) patvirtina, kad D. K. alkotesteriu buvo nustatytas 2.32 promilių girtumas. Specialisto išvada (1 t., b.l. 38) patvirtina, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą išrašytas 2019 m. sausio 19 d. 21:20, D. K. kraujas paimtas 2019 m. sausio 19 d. 21:55 val., D. K. kraujuje nustatyta mažiausia koncentracija 2.12 proc. promilės etilo alkoholio.
Įvertinus visų įrodymų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę, darytina išvada, kad D. K. 2019 m. sausio 19 d. apie 20.00 val. Alytaus r. sav., Alovės sen., pagrindiniame kelyje ties Alytaus šilu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis D. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo priskiriamą prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, kuri galiojo iki 2019 m. kovo 31 d.) numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamasis D. K. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos sumokėtos. Iš Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad teisme D. K. atžvilgiu nagrinėjama kita byla dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. D. K. nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, D. K., kaip pirmą kartą teisiamam, skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatant bausmės (baudos) dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. šiuo metu nedirba, todėl baudos dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį, taip pat nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 19 d. 20.55 val. iki 2019 m. sausio 20 d. 11.30 val. (t. 1, b. l. 107-108). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į D. K.
BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatyto girtumo laipsnį, mano, jog šiuo atveju kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 str. 1 d.), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. BK 72 str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 str. nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę „Peugeot 406“, Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 124-125), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Vokai su mikroobjektais, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą Nr. 003301 (1 t., b.l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.
Automobilio priverstinio nuvežimo išlaidos 35,09 Eur pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltinamojo D. K. Alytaus apskrities VPK naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir skirti jam 80 MGL (4000) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 19 d. 20.55 val. iki 2019 m. sausio 20 d. 11.30 val., tai yra vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 78 MGL 3900 eurų (trys tūkstančiai devyni šimtai eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad D. K. privalo paskirtą baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokus su mikroobjektais, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Pripažinti proceso išlaidomis automobilio „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidas ir iš D. K. priteisti 35,09 Eur (trisdešimt penkių eurų 9 ct) proceso išlaidas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008762, naudai, nurodant šią priteistą sumą sumokėti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB bankas“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą, nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.