- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-94-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02775-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) 80 MGL (4000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 19 d. 20.55 val. iki 2019 m. sausio 20 d. 11.30 val., tai yra viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad nesumokėta baudos dalis yra 78 MGL (3900 eurų) (trys tūkstančiai devyni šimtai eurų). Baudą D. K. įpareigotas sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Automobilio „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidos – 35,09 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš D. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), pagrindiniame kelyje ties (duomenys neskelbtini) šilu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apie tai, ar nuteistasis vairavo automobilį būdamas ne(blaiviu) nurodė 4 asmenys: apie automobilio vairavimą iki pasibaigė kuras paliudijo E. B. ir A. J., o T. B. ir P. M. apie tai, kai jį vežė nuo automobilio sustojimo vietos iki degalinės nusipirkti kuro. Teisme nei vienas iš šių asmenų nenurodė patikimų apelianto pavartoto alkoholio požymių. Tačiau teismas vadovavosi liudytojų A. J. ir T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo nuomone, toks teismo procesinis veiksmas nepagrįstas ir šiuo atveju reikėjo vadovautis paties teismo rinktais ir išnagrinėtais duomenimis.
2.2. Nuteistojo įsitikinimu, liudytojai duodami parodymus negali daryti išvadų, kad asmuo buvo neblaivus, o tik turi nurodyti matytus požymius, pojūčius, kaip kad pavyzdžiui, iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, paraudusias akis ir veidą, nerišlią, neaiškią kalbą, svirduliuojančią eiseną, griuvinėjimą ir pan. Tik teismas iš tokių požymių gali daryti išvadą, kad asmuo buvo neblaivus. Iš šių neblaivumo požymių tik A. J. ir T. B. nurodė, kad važiuojant automobilyje jautė alkoholio kvapą. Tačiau teismas neįvertino to, kad automobilio salonas yra labai maža patalpa ir kad patys keleiviai buvo išgėrę. Nuteistasis tvirtina, kad jis automobiliu vežė A. J. ir E. B., kurie patys buvo išgėrę daug alkoholio. Nuo jų kvėpavimo automobilio salonas prisipildė iškvėpto su garuojančiu alkoholiu oro. Šį su alkoholiu iškvėptą orą galima priskirti visiems automobilio salone esantiems asmenims. E. B. automobilio salone sėdėjęs greta nuteistojo šio kvapo jam nepriskyrė, nes jis pats buvo išgėręs, o be to, į jo pusę sklido ir gale sėdėjusio A. J. iškvepiamas oras. Apeliantui keista, kad automobilio salone atokiausiai nuo jo sėdėjęs A. J. iškvėptą ir jo paties ore tvyrantį alkoholio kvapą priskyrė ir nuteistajam. Teisme jis pats tokia savo išvada suabejojo. Tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi minėto liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad liudytoja P. M. buvo išgėrusi šampano. Apeliantas tikina, kad įsėdęs į T. B. vairuojamą automobilį salone jautė alkoholio kvapą. T. B. salone esantį alkoholio kvapą, jo keleivės P. M. prikvėpuotame ore, priskyrė ir nuteistajam. Pati P. M. nuo jo sklindančio alkoholio kvapo neužuodė. Apeliantas įsitikinęs, kad jei jis būtų buvęs neblaivus, pastaroji būtų turėjusi pajausti nuo jo sklindantį alkoholio kvapą.
2.4. Apeliantas tvirtina, kad automobilį jis vairavo būdamas blaivus, o alkoholio pavartojo degalinėje su R. Z.. Teismas nepagrįstai atmetė minėto liudytojo parodymus.
2.5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Įvykio aplinkybes tyrę tyrėjai pirminių apklausų metu nekompetentingai išsiaiškino liudytojos gyvenimo su apeliantu aplinkybes. Tyrėjai paklausę liudytojos ar yra sugyventiniai, negali tenkintis atsakymu, kad yra draugė, ar kad santykiai artimi. Tyrėjai turi išklausinėti apie esančių santykių pobūdį ir tik po to spręsti yra šeiminiai santykiai, ar ne. O tokiems santykiams esant, išaiškinti liudytojui teisę atsisakyti duoti parodymus. Kadangi liudytoją V. S. apklausę tyrėjai nenustatė jos faktinio bendro gyvenimo su nuteistuoju, todėl jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Tokiu būdu jos 2019 m. sausio 19 d. ir sausio 20 d. apklausų metu duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais.
2.6. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad liudytojų parodymų duomenys arba neteisėti (V. S.) ir jais vadovautis negalima, arba yra prieštaringi, nepatikimi. Todėl, pasak D. K., nėra įrodymų, kad jis 2019 m. sausio 19 d. apie 20 val. automobilį „Peugeot 406“ vairavo neblaivus iki baigėsi jo kuras. Todėl skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas ir yra naikintinas.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino D. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
5. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, padarė nepagrįstas išvadas dėl D. K. kaltės.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.
7. Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. K. 2019 m. sausio 19 d. apie 20 val. vairavo automobilį „Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ginčas kyla tik dėl to, ar jis tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar blaivus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad D. K. teiginiai, kad jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Priešingai, negu teigia nuteistasis, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K. automobilį „Peugeot 406“ vairavo būdamas neblaivus.
8. Apeliaciniame skunde yra analizuojami liudytojų E. B., A. J., T. B., P. M. parodymai ir teigiama, kad jie nėra patikimi ir pakankami išvadai, kad D. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. K. kaltės grindžiamos ne tik šių asmenų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais, kurių visuma sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą dėl D. K. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
9. Iš 2019 m. sausio 19 d. policijos įvykių registre esančios informacijos matyti, kad 20.05 min. buvo gautas telefoninis pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, t. y., kad automobilis „Peugeot“ vingiavo po kelią, buvo užvažiavęs ir pakibęs ant pusnies (1 t., b. l. 27-30). Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai A. P. ir S. P..
10. Liudytojas A. P. apklausiamas teisme paaiškino, kad pagal gautą pranešimą važiuojant link Volungės sodų buvo rastas netvarkingai kelkraštyje pastatytas automobilis, kurio priekinėje ir galinėje sėdynėse sėdėjo du keleiviai, nuo kurių sklido alkoholio kvapas, vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Keleiviai paaiškino, jog automobilį vairavo D. K., ir nors jie kartu negėrė, tačiau pastarasis taip pat buvo neblaivus, nes jiems jautėsi alkoholio kvapas. Jie vyko iš sodų bendrijos, pakeliui baigėsi kuras ir sustojo, o D. K. su pakeleivingu automobiliu išvyko į degalinę degalų. Apklausinėjant keleivius, po 20–30 minučių pakeleivingu automobiliu grįžo ir D. K. kartu su savo drauge bei asmeniu, kuris juos paėmė. Minėtas asmuo paaiškino, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) ir pamatė sustojusį automobilį, todėl sustojo pasiūlyti pagalbos. Paaiškėjus, kad D. K. baigėsi degalai, asmuo geranoriškai sutiko pavežti iki degalinės užsipilti degalų ir parvežti atgal. Asmuo nurodė, kad nuo D. K. sklido alkoholio kvapas ir jis buvo vienas, draugės nebuvo. D. K. draugė nurodė, kad ji vairavo automobilį. Ją apklausiant kilo abejonių, kadangi ji pradėjo nenuosekliai pasakoti aplinkybes, jaudinosi. Pasakius, kad jai reikės pasirašyti už savo žodžius ir atsakyti už melagingus parodymus, ji pasakė, kad vairavo ne ji ir paaiškino, kad jai paskambino D. K. ir paprašė jos pasakyti, kad vairavo ji, nes jis buvo išgėręs. Minėtas liudytojas nurodė savo paties įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes, perpasakojo įvykio vietoje buvusių asmenų policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes. Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti minėto liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti. Jo nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šio liudytojo parodymai viso proceso metu iš esmės nekito. Policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybos pagrindu jam kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti D. K., nenustatytas. Jo parodymai neprieštarauja liudytojos policijos pareigūnės S. P. teisme duotiems parodymams (šie iš esmės yra analogiški liudytojo A. P. parodymams, tik mažiau detalūs), jos tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams.
11. Policijos pareigūnės S. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog kartu su D. K. automobiliu vykęs A. J. nurodė, jog nuo šio sklido alkoholio kvapas. Apie tai, kad nuo D. K. jautė alkoholio kvapą, nurodė ir pastarąjį į degalinę vežęs T. B. (1 t., b. l. 25-26). Vertinant liudytojo T. B. parodymus, pastebėtina, kad jis teisme tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, tačiau tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi ir jei jis tuo metu sakė, kad važiuojant iki degalinės nuo D. K. sklido alkoholio kvapas, vadinasi taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 12 d., t. y., praėjus nedaug laiko nuo įvykio, vykusios apklausos metu jis nurodė, kad tuo metu, kai sustojo prie kelkraštyje stovėjusio automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matėsi, kad iš šio automobilio išlipęs vaikinas yra neblaivus. Važiuojant link degalinės įsipilti kuro nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 83-84). Aplinkybę, kad važiuojant link degalinės „(duomenys neskelbtini)“ nuo D. K. sklido alkoholio kvapas, jis patvirtino ir 2019 m. vasario 27 d. vykusios akistatos su įtariamuoju metu (1 t., b. l. 86-88). Ir nors apeliantas teigia, kad alkoholio kvapas galėjo sklisti ir nuo T. B. draugės, tad liudytojas galėjo suklysti, tačiau pastebėtina, kad T. B. nurodė, jog alkoholio kvapas ir netgi stiprus sklido būtent nuo D. K., be to, jau išlipus prie „Peugeot“ automobilio matėsi, kad šis neblaivus. Pažymėtina, kad asmenų parodymai, duoti iš karto po įvykio ar praėjus trumpam laiko tarpui, geriau atspindi įvykio situaciją, nes nuo įvykio praėjus nedaug laiko yra lengviau atsiminti visas aplinkybes ir tiksliai jas nurodyti, be to, yra mažiau galimybių suderinti parodymus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui vadovautis minėto liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie nuo D. K. sklindantį alkoholio kvapą kaip atspindinčiais tikrąją įvykio situaciją, juolab, kad teisme šis liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Be to, T. B. patvirtino, kad su D. K. nebendrauja, pažįsta jį tik iš matymo, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis galėtų apkalbėti pastarąjį.
12. Kad paminėtų asmenų parodymai yra teisingi, ir kad nuteistasis jau iki nuvažiavimo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ buvo neblaivus, galima spręsti atsižvelgus ir į liudytojų P. M. bei A. J. parodymus, faktą, kad D. K. prašė, jog jo draugė V. S. nurodytų, jog tai ji vairavo automobilį. Aplinkybę, kad D. K. prašė, jog V. S. nurodytų, kad vairavo automobilį, patvirtina jos pačios pirminių apklausų metu duoti parodymai, liudytojų policijos pareigūnų A. P., S. P., D. D. parodymai. Liudytoja P. M. važiuodama kartu su T. B., vežė D. K. iki degalinės prisipilti kuro ir atgal. Ji nurodė, kad stengėsi su D. K. nebendrauti, nes jai susidarė įspūdis iš pastarojo bendro elgesio, kad šis yra neblaivus, ir ji nenorėjo būti įsivėlusi į šią istoriją. Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, kad jis įtarė, jog D. K. galėjo būti neblaivus, nors kategoriškai to patvirtinti ir negalėjo. Nors liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 26 d. vykusios apklausos ir teisme atsisakė duoti parodymus, kadangi tuo metu ją su D. K. jau siejo šeiminiai santykiai, tačiau įvykio metu policijos pareigūnams pripažino, kad D. K. prašė, kad ji nurodytų, jog vairavo automobilį. Tą pačią aplinkybę ji patvirtino ir 2019 m. sausio 20 d. vykusios apklausos metu. Paaiškino, kad jis to prašė, kadangi buvo išgėręs. Alkoholio kiekiu matuokliu D. K. buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25-26), o specialisto išvadoje konstatuota, kad D. K. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 2,12 promilių (1 t., b. l. 38)
13. Apeliaciniame skunde kritikuojami liudytojų P. M. ir A. J. parodymai, tačiau šių asmenų parodymus sugretinus su kitais byloje esančiais aukščiau aptartais įrodymais (liudytojo T. B., liudytojo policijos pareigūno A. P. parodymais, policijos įvykių registre esančiu pranešimu apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį ir kitais), daroma išvada, kad šių įrodymų pakanka konstatuoti, jog D. K. automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus.
14. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojos V. S. parodymams, teigiama, kad jie negali būti pripažinti įrodymais, kadangi gauti neteisėtai, liudytojai neišaiškinus teisės atsisakyti duoti parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad tiek ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek ir bylą nagrinėjant teisme V. S. ir D. K. ėmė kartu gyventi, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad įvykio ir pirminių apklausų, vykusių 2019 m. sausio 19 d. ir sausio 20 d. metu, juos siejo šeiminiai santykiai. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę išsamiai tyrė, apklausė policijos pareigūnus A. P., S. P., D. D. ir I. B.. Pirmiausia su V. S. bendravę S. P. ir A. P. paaiškino, kad liudytoja nurodė, jog yra D. K. draugė, o ne sugyventinė. Be to, liudytoja S. P. patvirtino, kad ir iš D. K. elgesio ir kalbų buvo matyti, kad jie nėra itin artimi, tai galėjo būti nebent kažkokių santykių pradžia. 2019 m. sausio 20 d. apklausą atlikusi policijos pareigūnė kategoriškai tvirtino, jog teiravosi, koks yra V. S. ir D. K. santykių pobūdis, ar jie nėra sugyventiniai, į ką ši atsakė, jog jie draugai. Tuo tarpu 2019 m. vasario 26 d. apklausą vykdžiusi pareigūnė nurodė, kad matė, jog į apklausą mergina atvyko su D. K., todėl aiškinosi, kas juos sieja. Tada ir paaiškėjo, kad jie jau veda bendrą ūkį. Tokios minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka ir paties D. K. parodymus apie santykių su V. S. eigą, o tuo pačiu paneigia jos teisme duotus parodymus apie tai, kad šeiminiai santykiai jau buvo ir įvykio bei pirminių apklausų metu. D. K. teisme paaiškino, kad jie susipažino tik 2018 m. gruodžio mėnesį, įvykio metu buvo pora, bet kartu negyveno. O kartu pradėjo gyventi tik 2019 m. vasario mėnesį. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad V. S. 2019 m. sausio 19 d. ir sausio 20 d. duoti parodymai nepagrįstai pripažinti įrodymais, ir kad teismas nepagrįstai jais vadovavosi spręsdamas D. K. kaltės klausimą.
15. Vertinant D. K. parodymus, matyti, kad viso proceso metu savo kaltės jis nepripažino ir nuosekliai neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau išanalizavus jo parodymus matyti, kad pastarieji yra nenuoseklūs.
15.1. Pirmos apklausos, vykusios 2019 m. sausio 20 d., metu jis paaiškino, jog 2019 m. sausio 19 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) k. su savo drauge V. S., E. B. ir D. (daugiau duomenų nežino) sėdėjo jo transporto priemonėje „Peugot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo kelkraštyje, variklis buvo išjungtas. Tuo metu privažiavo kitas automobilis, galimai „Opel“ markės, sidabrinės spalvos ir pasiūlė padėti. Vaikinas jį ir jo draugę V. S. nuvežė iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kur jis į bakelį įsipylė kuro, tuomet parvežė atgal iki jo automobilio ir nuvažiavo. Prie jo automobilio buvo privažiavęs policijos ekipažas. Pareigūnas jo ir V. S. pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimus, bei paklausė ar jis vairavo automobilį. Jis atsakė, kad ne, bei nurodė, kad transporto priemonę vairavo draugė V. S. (1 t., b. l. 118–119). Šios apklausos metu nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei vienas byloje esantis įrodymas. Tad sekančių apklausų metu jis pateikė jau kitą įvykių versiją.
15.2. 2019 m. balandžio 2 d. vykusios apklausos metu paaiškino, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 19 val. jis su savo automobiliu „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas draugą E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, nes pastarasis prašė pavežti iki miesto. Su E. B. ir šio draugu A. vyko link (duomenys neskelbtini) miesto, tačiau bevažiuojant pasibaigė kuras, todėl jis sustojo šalikelėje ir išlipęs iš automobilio stovėjo. Tuomet prie jo sustojo „Opel“ markės automobilis, kurį vairavo iš matymo pažįstamas T., ir pasisiūlė padėti. Pastarasis jį nuvežė iki degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“. Degalinėje jis sutiko savo draugą R. Z., kuris jam pasiūlė išgerti alkoholio – degtinės, su kuo jis sutiko. Už degalinės dviese išgėrė nedidelį degtinės butelį, parūkė iš išsiskirstė, jis grįžo pas T.. Tuomet paskambino V. S. ir pasakęs, kad yra išgėręs, paprašė parvairuoti jo automobilį. Jie su T. išvažiavo iš degalinės ir sustoję maždaug 15 minučių palaukė V. S., tuomet visi nuvyko atgal prie jo mašinos. Ten jau rado policijos pareigūnus, kurie paklausė, kas vairavo mašiną. Jis pasakė, kad mašiną vairavo draugė, nes tuo metu buvo išgėręs. Savo automobilį iki tos vietos, kur baigėsi kuras, vairavo blaivus, išgėrė tik degalinėje su minėtu draugu (1 t., b. l. 122-123). Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir akistatos su liudytoju T. B. metu bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme.
16. Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas bei faktas, kad jis prašė, jog jo draugė V. S. policijos pareigūnams nurodytų, jog vairavo automobilį, kelia pagrįstų abejonių jo parodymų patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo ir laikė juos nuteistojo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors ir sutapo su nuteistojo teisme duotais parodymais, tačiau prieštaravo kitiems byloje esantiems parodymais, pagrįstai taip pat vertinti kritiškai, kaip siekis padėti draugui išvengti neigiamų šio nusikalstamo elgesio pasekmių. Tuo tarpu visi anksčiau aptarti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog D. K. automobilį „Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būdams neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas.
17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą bei patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, juos patikrino bylos nagrinėjimo metu, analizavo ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo D. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nepažeisdamas įstatyme keliamų reikalavimų įrodymų vertinimui, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. K. atžvilgiu. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.