Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. (M. S.) ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl paveldėto turto pasidalijimo sutarties punktų pakeitimo, suinteresuoti asmenys D. M., A. J., J. S. (J. S.), I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, Šalčininkų rajono antras notaro biuras, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl sutarties punktų pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. vasario 14 d. pasiūlymą dėl 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 pakeitimo, Šalčininkų rajono antro notarų biuro notarės Ž. B. 2022 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 01-32 bei 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 25 d. medicinines pažymas Nr. 22MP-3 ir Nr. 22MP-5 dėl ieškovo atstovo advokato negalėjimo dėl ligos atvykti į teismo posėdžius laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. sausio 28 d.

12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateikti įrodymai – pasiūlymas dėl sutarties pakeitimo ir notarės raštas, yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymusi, su jais atsakovas turėjo galimybę susipažinti ir savo poziciją pateikti atsiliepime į atskirąjį skundą, bei į tai, kad jie neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, juos priima.

14. Tuo tarpu medicininės pažymos dėl ieškovo atstovo ligos jose nurodytu laikotarpiu neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl jas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikti įrodymai apie šalių pas notarę suplanuotų vizitų laiką, todėl laikotarpis, kuriuo ieškovo atstovas sirgo, nepatvirtina to, kad šie įvykiai laiko prasme būtų tarpusavyje susiję ar vykę tuo pačiu metu. Be to, sprendžiant dėl atsakovo informavimo apie sutarties pakeitimą, atsakovo šiuo aspektu (ne)pareikštos valios, apskritai svarbus yra atsakovo, o ne paties ieškovo/jo atstovo (ne)dalyvavimas pas notarę ir to priežastys, o šių aplinkybių ieškovo pateiktos medicininės pažymos šiuo atveju nei patvirtina, nei paneigia.

Dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, (ne)pagrįstumo

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. ieškovas M. S. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 3 dalies 4 ir 6 punktus ir 4 punktą išdėstyti taip: „Įpėdinio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn pereina: 329/488 dalys žemės sklypo, turinčio 4,8800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, turinčio 4,1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,15 ha žemės sklypo, turinčio 1,4400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6 punktą išdėstyti taip: „Įpėdinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn pereina: 71/488 dalys žemės sklypo, turinčio 4,8800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, turinčio 4,1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, turintis 1,4400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, turintis 1,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas, šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių; 3) priteisti iš atsakovo visas teismo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo ieškiniu nesutiko (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-494-604/2021 ieškovo ieškinį atsakovui dėl paveldėto turto pasidalijimo sutarties pakeitimo paliko nenagrinėtą, nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas ieškovui išaiškino, kad dėl paveldėto turto pasidalijimo sutarties pakeitimo neteismine tvarka įpėdiniams būtina kreiptis į notarą.

17. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad jis įvykdė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytą privalomą procedūrą, o įvertinęs atsakovo teisme pateiktus paaiškinimus, darė išvadą, kad atsakovas iš esmės sutinka perleisti ieškovui dalį žemės sklypo, kuriame yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas. Tokia atsakovo pozicija, teismo vertinimu, rodė galimybę paveldėto turto pasidalijimo sutartį pakeisti neteismine tvarka, kuria vis dar galima pasinaudoti.

18. Ieškovas 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus su ieškiniu, pareikšdamas analogiško pobūdžio reikalavimus dėl 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 3 dalies 4 ir 6 punktų pakeitimo (nutarties 15 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog atsakovas atsisakė pakeisti sutartį arba, kad ieškovas įteikė atsakovui pasiūlymą pakeisti sutartį ir nuo to momento praėjo 30 dienų terminas.

20. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėdamas, kad jis įgyvendino visas sąlygas dėl sutarties pakeitimo, numatytas CK 6.223 straipsnyje – išsiuntė atsakovui bei kitiems suinteresuotiems asmenims pasiūlymą dėl 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 pakeitimo, taip pat organizavo vizitą pas notarę, pas kurią atsakovas neatvyko. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo jo ieškinį priimti, o trūkstant duomenų, kad ieškovas įgyvendino CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimą – teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

22. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, ieškovas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

23. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų.

24. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemiau nurodomų motyvų.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimas gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Vienos iš sutarties šalių valia, nesant kitos šalies sutikimo, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik įstatyme ar sutartyje apibrėžtais atvejais. Priešingu atveju tai reikštų sutarčių laisvės principo ir kitos sutarties šalies teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nesuteikia teisės vienašališkai keisti sutartį, šalis, siekdama dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jos sąlygas, turi kreiptis į kitą šalį ir sutarties keitimo klausimą spręsti derybų būdu, o susitarti nepavykus – kreiptis į teismą (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016, 34 punktas).

27. CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

28. Pažymėtina tai, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato du alternatyvius būdus, kuomet bet kuriam iš jų esant galima konstatuoti, jog šalis, siekianti pakeisti sutartį, pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pakeitimo. Šie atvejai yra, kai: 1) kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar 2) per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, kartu su ieškiniu pateikė teismui 2022 m. vasario 14 d. pasiūlymą dėl 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 pakeitimo, adresuotą kitiems įpediniams, kuriame pasiūlė geranoriškai pakeisti paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 dalies 4 ir 6 punktus pasiūlyme nurodytu būdu (nurodytas būdas atitinka ieškinio reikalavimą). Ieškovas prašė įpėdinius apie savo sutikimą ar nesutikimą pakeisti sutartį raštu ar telefonu informuoti jo atstovą advokatą jo nurodytais kontaktiniais duomenimis iki 2022 m. kovo 17 d. Nurodė, kad negavęs pranešimo, ieškovas turės teisę kreiptis į teismą dėl nurodytų sutarties punktų pakeitimo.

30. Nors byloje ir nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovas minėtą 2022 m. vasario 14 d. pasiūlymą dėl sutarties pakeitimo išsiuntė atsakovui (ieškovas nurodo, kad tą darė paprasta pašto siunta), tačiau atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės neginčija šiuo aspektu ieškovo nurodomų aplinkybių, neteigia, kad negavo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimo ir jam nėra žinomas jo turinys, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovas šį pasiūlymą visgi gavo (CPK 185 straipsnis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pasiūlymas dėl 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 3 dalies 4 ir 6 punktų pakeitimo datuojamas 2022 m. vasario 14 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 22 d., t.y. jau suėjus 30 dienų terminui, per kurį negautas atsakovo atsakymas į pasiūlymą dėl sutarties pakeitimo, konstatuotina, kad ieškovas pasinaudojo CK 6.233 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinio šio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tokiu būdu, ieškovas, per 30 dienų negavęs atsakymo iš atsakovo, įgijo teisę galimai jo pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka.

32. Be to, pažymėtina ir tai, kad visuma byloje esančių įrodymų patvirtina ir tai, kad buvo įgyvendinta ir kita alternatyvi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga – atsakovas atsisakė pakeisti paveldėto turto pasidalijimo sutartį ieškovo prašomu būdu.

33. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-494-604/2021 ieškovo ieškinį CK 6.223 straipsnio 3 dalies pagrindu paliko nenagrinėtą, išaiškinant, kad dėl paveldėto turto pasidalijimo sutarties pakeitimo neteismine tvarka įpėdiniams, taigi šio ginčo atveju ieškovui ir atsakovui, būtina kreiptis į notarą.

34. Ieškovo pateiktas Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič 2022 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 01-32, išduotas ieškovui, patvirtina, kad sandoris dėl žemės sklypų pas notarę nebuvo patvirtintas, nes neatvyko kitos sandorio šalys. Įvertinus tai, kad notarė šiame rašte mini ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-494-604/2021, bei tai, kad raštas išduotas ieškovui, darytina išvada, kad pas notarę sandorio patvirtinti neatvykusi kita šalis yra atsakovas. Pažymėtina tai, kad atsakovas dėl šių nurodytų aplinkybių atsiliepime į atskirąjį skundą nepasisako, jų neginčija.

35. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą dėsto tik nesutikimo su ieškiniu argumentus, taigi ir su ieškovo pateiktu pasiūlymu, t.y. atsakovas, įvertinęs tai, kad jo turtas (žemės sklypas) yra didesnės vertės negu ieškovo siūloma alternatyva – kitas žemės sklypas, atsakovas siūlo ieškovui ne pakeisti paveldėto turto pasidalijimo sutartį, tačiau nupirkti iš atsakovo žemės sklypą, kuriame yra ieškovo gyvenamasis namas. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina tai, kad atsakovas atsisakė pakeisti sutartį ieškovo nurodomu būdu ir siekia visiškai kito tarpusavio ginčo su ieškovu sprendimo varianto – atsakovui priklausančio turto (žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo.

36. Pastebėtina tai, kad ieškovas 2012 m. kovo 21 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 1052 3 dalies 4 ir 6 punktų pakeitimo siekia dar nuo 2020 m. spalio 19 d. kreipimosi pirmą kartą į teismą dienos. Visgi, nors atsakovas civilinės bylos Nr. 2-494-604/2021 nagrinėjimo metu ir buvo pareiškęs sutikimą pakeisti sutartį, dėl ko ieškovo ieškinys 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų šiam sutikimui įgyvendinti. Priešingai, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą turinys patvirtina, kad atsakovo pozicija šiuo aspektu pasikeitė ir jis pakeisti sutartį ieškovo nurodytu būdu šiuo metu nebesutinka.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant ginčui, kad šalims neteismine tvarka derybų būdu nepavyko susitarti dėl sutarties pakeitimo ieškovo siūlomu būdu, atsižvelgus į tai, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo siūlomą sutarties pakeitimą dar nuo 2020 metų (papildomai – 2022 m. vasario 14 d. pranešimu) ir atsakovas ne tik nepateikė atsakymo per 30 dienų terminą, bet ir gana aiškiai pareiškė savo nesutikimą su sutarties pakeitimu, laikytina, kad ieškovas pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, numatyta CK 6.233 straipsnio 3 dalyje, taigi įgijo teisę su ieškiniu dėl sutarties pakeitimo kreiptis į teismą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovas neįgyvendino CK 6.233 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nepagrįstai ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti.

38. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti ieškinį, kai iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šalims susitarti nepavyksta, prieštarauja tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 7 straipsnis). Šiuo atveju ta aplinkybė, jog šalių ginčas dėl sutarties pakeitimo ir būtų nagrinėjamas teisme, savaime neatima iš šalių galimybės bylos nagrinėjimo eigoje ginčą išspręsti taikiai, jį užbaigti susitarus dėl sutarties pakeitimo neteismine tvarka ar kitu abiems šalims priimtinu būdu (CPK 139 straipsnis, 140 straipsnio 1, 3 dalys).

39. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t.y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, ir užtikrinti koncentruotą teismo procesą.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, kad iš su ieškiniu pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas laikėsi išankstinio ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismui, visų pirma, sudarant galimybę ieškovui juos, jeigu jie egzistuoja, pateikti, buvo tikslinga pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

41. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau, konstatavęs, kad ieškovas tokių duomenų nepateikė, apskritai net nesudarė galimybės ieškovui tą padaryti, nustatydamas jam terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pagrįsti teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pakeitimo pagrindo egzistavimą, t.y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius CK 6.223 straipsnio 3 dalies sąlygų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas ir šiuo aspektu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.