Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl lėšų nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.Per teismo posėdį ieškovė V. L. ieškinį palaikydama patikslino, jog prašo kartu nustatyti ir vaiko N. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nurodė, kad nuo 2011 metų ji kartu su atsakovu pradėjo gyventi, t.y. nesusituokus, Lentvaryje pas atsakovo motiną; su atsakovu susilaukė sūnaus Nikitos, kuris gimė 2014-05-18. Paaiškino, kad kartu gyvenant Lentvaryje, atsakovas smurtavo ne tik prieš savo motiną, tačiau smurtavo ir prieš ieškovę bei sūnų, bet ieškovė niekur nesikreipė dėl smurto; atsakovas vartodavęs alkoholį, tačiau smurtavo šeimoje ir būdamas neblaivus, ir būdamas blaivus. Dėl tokių aplinkybių (smurto, alkoholio vartojimo) ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio pabaigos persikėlė su sūnumi gyventi pas savo mamą, irgi Lentvaryje, kur gyveno iki pusmečio. Paaiškino, kad vėliau, beveik metus laiko, gyveno Vilniuje, Fabijoniškėse, pas giminaičius. Tuomet sutikusi dabartinį gyvenimo draugą, su kuriuo gyvena metus ir turi bendrą vaiką – dukrą Sabriną. Ieškovė bendrauja tik su atsakovo motina, t.y. sūnaus močiute, kuri teikia jos sūnui pagalbą, domisi vaiku. Dabar ji (ieškovė) nedirba, tačiau jau nuo rugsėjo ruošiasi pradėti dirbti, vaikai lankys darželį; šeimą (ieškovę ir du vaikus) išlaiko dabartinis jos draugas. Nurodė, kad vaiku (sūnumi) atsakovas visai nesidomi, neteikia jokio išlaikymo. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

3.A. V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

4.Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais (atsakovas yra tik vieno iš jų tėvas) gyvena sugyventiniui J. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame name Liepų al. 70, Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. Vaikas lanko Vėliučionių vaikų darželį. Vaikas pasakė, kad mama ir jos sugyventinis jam viską perka. Motina tinkamai prižiūri vaiką. Anot ieškovės, sūnus gerai sutaria su sugyventiniu. Jokios neigiamos informacijos apie ieškovę mūsų skyrius neturi. Kadangi atsakovas nėra Vilniaus rajono gyventojas, apie jį Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų neturi. LR CK 3.192 str.3 d. nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str. 2d.). Atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, todėl jis privalo teikti vaikui išlaikymą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Atsižvelgdamas į esamą padėtį ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. ir teismų praktika išlaikymo priteisimo srityje, Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovės prašymą prisiteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 180 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z T. v. R. T. ir kt. bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostata, pateiks savo galutinę išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

5.Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas G. B. nurodė, jog lankėsi ieškovės šeimoje, jokių nusižengimų neužfiksuota, neigiamos informacijos ar pranešimų apie ieškovę taip pat neturi. Duomenų apie atsakovą taip pat neturi. Palaikydami savo pateiktą išvadą teismui, prašo ieškinį tenkinti pilnai.

6.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7.Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ((duomenys neskelbtini)185 straipsniai), byloje pateiktais rašytiniais įrodymaiss, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8.Byloje nustatyta, kad ieškovė V. L. ir atsakovas V. R. yra nepilnamečio vaiko N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys nesusituokusios ir nėra sudariusios susitarimų dėl vaikui teiktino išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.

9.Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nes ji su vaiku gyvena nuo jo gimimo ir sugeba geriausiai pasirūpinti jo kasdieniais poreikiais. Be to, atsakovas vaiku nesidomi, jam išlaikymo neteikia. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. R. 2013-05-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-272/2013 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui). R. V. teisių apsaugos skyriaus byloje pateikta išvada, ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos berniukui žaisti, ugdytis ir ilsėtis. Byloje nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų jo interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

10.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

11.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos A. T. praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-330-378/2016; Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus(Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

12.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį. Išlaidoms vaiko poreikiams patenkinti pagrįsti ieškovė pateikė teismui maisto, vaikiškų rūbų, higienos priemonių, vaistų įsigijimo bei kitų prekių ir paslaugų paskaičiavimus ir čekius; per teismo posėdį ieškovė paaiškino, kad viena mokėjo už vaiko darželį. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro išmoka vaikui (15,20 Eur už N. R., 28,50 Eur už S. K.). Ieškovė nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, nedirba.

13.Teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 3/8 dalys buto, adresu Trakų r. sav., Lentvaris, Vytauto g. 8-68, kuriam taikytas turto areštas; kilnojamojo turto atsakovas neturi; duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra.

14.Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad ieškovė šiuo metu prižiūri šalių mažametį vaiką Nikitą (2012 m. gim.) ir mažametį kitą vaiką Sabriną (2017 m. gim.), jos galimybės dirbti apribotos, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytos minimalios algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-195-915/2015; Nr. 3K-3-276/2013), atsakovas jokio išlaikymo neteikia, bei byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių sūnui N. išlaikymą, mokamą po 180 Eur kas mėnesį.

15.Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

16.Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2017 m. liepos 13 d. (nuo sekančios po ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolos priteisimo

17.Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 6120 Eur išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. (ieškovei pradėjus gyventi skyrium nuo atsakovo) iki 2017 m. liepos 12 d. (ieškinio padavimo diena). Per teismo posėdį ieškovė nurodė, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu neteikė išlaikymo šalių sūnui ir juo visiškai nesidomėjo.

18.Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos A. T., aiškindamas išlaikymo skolos priteisimą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad išlaikymo skolos, kaip ir išlaikymo, dydis nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-21/2007; Nr. 3K-3-7/2013).

19.Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais per teismo posėdį, nustatyta, kad atsakovas, aukščiau nurodytu laikotarpiu, neteikė nepilnamečiam sūnui išlaikymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo finansinė situacija buvo sudėtinga (pavyzdžiui, darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos netekimas, sveikatos būklės blogėjimas ir kt.) ir jis neturėjo galimybių teikti išlaikymo. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie paneigtų nurodytą išvadą.

20.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad iki ieškinio padavimo teismui dienos (įskaitytinai iki 2017 m. liepos 12 d.) atsakovas sūnaus išlaikymui neskyrė jokio išlaikymo ir ieškovės prašoma priteisti išlaikymo skola (6120 Eur), apskaičiuota taikant 180 Eur išlaikymo dydį per mėnesį. Šis dydis teismo pripažintas iš dalies pagrįstu. Dėl to teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistina šalių nepilnamečiam vaikui 5800 Eur išlaikymo skola, tenkinant šįreikalavimą dalinai, kadangi nurodytu laikotarpiukeitėsi minimalus mėnesinis algos dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22.Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir dėl to, kad jai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

23.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 49 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą, 75 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 130,50 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo skolą, 6,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 261,33 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

24.Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-08-23 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 92,64 Eur, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 13 d. (sekančios po ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5800 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) išlaikymo skolos.

Paskirti ieškovę V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 261,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas - 5660.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.