Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-599/2014 pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų servisas“ dėl netesybų pagal rangos sutartį išieškojimo ir pagal atsakovo UAB „Statybų servisas“ priešieškinį AB „Molesta“ dėl įskaitymo negaliojimo ir skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2012-12-28, kai ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą netesyboms apmokėti. Padarius išvadą, jog senaties terminas praleistas, šis terminas turėtų būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Pagal sutarties 3.1. p. nuostatas, atsakovas įsipareigojo darbus užbaigti iki 2012-03-09. Nepaisant sutarties 3.9.1 p. nuostatų, iki šios dienos atsakovo darbų defektai yra neištaisyti; pagal minėtos sutarties 5.7 p. nuostatas, genrangovas turi teisę sulaikyti 10 % nuo kas mėnesį patvirtintų darbų vertės sumas su sąlyga, kad subrangovas po Baigiamųjų atliktų darbų akto pasirašymo pateiks draudimo kompanijos garantinio laidavimo raštą, tačiau Baigiamasis atliktų darbų aktas buvo nepasirašytas ir minėtas raštas ieškovui yra nepateiktas; papildomais susitarimais buvo nustatomi papildomi darbai ir jų kaina, tačiau kitos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, todėl sutarties terminai nebuvo pratęsti ir atsakovo argumentai dėl faktinių darbų užbaigimo ir perdavimo prieštarauja minėtos sutarties nuostatomis bei šalių susitarimams. Ieškovas reikalavimus grindė sutartinių santykių su tiesioginiu objekto užsakovu UAB „Cathedral Square Hotel“ teisinėmis pasekmėmis, t. y. aplinkybe, jog tiesioginis objekto užsakovas yra pareiškęs reikalavimą, įrodo, kad ieškovas šiuo atveju yra realiai patyręs nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Papildomi susitarimai nenumatė, jog darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas, todėl visi darbai turėjo būti atlikti iki Sutartyje nurodyto termino, t.y. iki 2012-03-09. Visuose papildomuose susitarimuose nurodyta, jog vykdant susitarimą yra vadovaujamasi subrangos sutartimi. Minėta nuostata reiškia, jog Sutarties terminai nėra pratęsiami.

Rangos santykius reglamentuojančio CK 6.652 str. 2 d. taip pat nustato, jog rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Sutarties 7.1. p. nustatė, jog esmine Sutarties sąlyga yra laikoma subrangovo pareiga atlikti darbus sutartyje numatytais terminais. Sutarties terminai rašytiniu šalių susitarimu nebuvo pratęsti, šalių pasirašyta sutartis nurodo, jog bet koks sutarties pakeitimas, sutartyje numatytų terminų pakeitimas turi būti įformintas rašytiniu šalių susitarimu (Sutarties 3.6 p., 5.2.1. p., 12.2 p.), tačiau jokio rašytinio susitarimo nebuvo pasirašyta. CK 6.192 str. 4 d. numato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, šiuo atveju - atskiru rašytiniu susitarimu, bet ne žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais.

Baigiamasis aktas (net nesudarytas) negali būti laikomas dokumentu, kuriuo šalys susitaria dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tiek vadovaujantis Sutarties sąlygomis, tiek CK 6.662, 6.694 straipsniais, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2011).

Tiek Sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys vykdant Sutartį patvirtina, jog bet kokie Sutarties pakeitimai turėjo būti atliekami tik šalims pasirašius papildomą susitarimą (priedą) prie Sutarties ir tik tokio dokumento egzistavimas patvirtintų, jog buvo susitarta dėl kitokių Sutarties terminų, dėl kitokios darbų perdavimo tvarkos ir dėl kitų aplinkybių. Teismo sprendimas reiškia Sutarties sąlygų pakeitimą, sutarties laisvės ir privalomumo principų pažeidimą, netinkamą CK 6.193 str. taikymą ir Sutarties aiškinimą.

Aplinkybė, kada atsakovas sužinojo apie paskaičiuotas netesybas netesybų priteisimui šiam ginčui neturi jokios reikšmės ir įtakos. Atsakovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Atsakovas jokių pretenzijų, prašymų, pranešimų ieškovui dėl to, kad jis negali laiku ir tinkamai atlikti darbų dėl trečiųjų asmenų (kitų subrangovų veiksmų) nereiškė, apie juos ieškovo neinformavo (Sutarties 3.7 p.), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas darbų laiku negalėjo atlikti dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Kadangi atsakovas praleido Sutarties vykdymo terminą, sutartyje šalys nenustatė specialaus termino per kurį ieškovas turi pareikšti reikalavimą dėl netesybų, tiesioginis objekto užsakovas pareiškė ieškovui reikalavimą dėl netesybų tik 2012-11-15, ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2012-12-28, kai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą netesyboms apmokėti, todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Kita vertus, teismas, neatsižvelgęs į nurodytas priežastis, nepagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Ieškovas savo reikalavimo pagrįstumą grindžia sutartinių santykių su tiesioginių objekto užsakovu teisinėmis pasekmėmis, teisę skaičiuoti sutartines netesybas numato ir tarp šalių pasirašyta Sutartis. Dėl atsakovo nesavalaikiai atliktų darbų atsakovas patyrė realią tiesioginę žalą, kurią turi atlyginti atsakovas, todėl ieškovo prašomos priteisti netesybos ir jų dydis pagrįsti.

Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas Sutarties galiojimo metu iki 2013 m. kovo 27 d. būtų gavęs iš ieškovo kokias nors pretenzijas, įspėjimus dėl netinkamai atliktų darbų, nesavalaikių darbų atlikimo ar reikalavimų sumokėti netesybas, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pretenzijų atsakovui dėl darbų atlikimo nei Sutarties vykdymo metu, nei ilgą laiką po jos pasibaigimo neturėjo, šios pretenzijos iškilo tik ieškovo restruktūrizavimo bylos metu.

Nėra įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs PVM sąskaitą-faktūrą dėl delspinigių apmokėjimo, taip pat jog atsakovas apie delspinigių priskaičiavimą bei įskaitymą būtų gavęs anksčiau nei 2013- 03-27. Iš ieškovo elgesio matyti, kad Sutartyje sulygtų darbų atlikimo terminai buvo pratęsiami tiek konkliudentiniais, tiek ir pasitarimų protokoluose užfiksuotais žodiniais susitarimais.

Užsakovas delspinigius ieškovui priskaičiavo ne tik už atsakovo vėlavimą atlikti darbus, o už paties ieškovo vėlavimą atlikti darbus, kuriems ieškovas samdė trečiuosius asmenis.

Iš atsakovo išrašytos 2012-06-25 PVM sąskaitos-faktūros bei pažymos Nr. 20120625/1 matyti, jog statybos rangos darbai pagal minėtą Sutartį buvo atlikti 2012-06-25, o ne 2012-08-30, kai buvo priduoti papildomi darbai, neįeinantys į Sutarties apimtį. Taigi, senaties terminas ieškiniui dėl netesybų pareiškimo prasidėjo nuo 2012-06-25. Net skaičiuojant nuo 2012-08-30, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m. vasario 28 d.

Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų pateikęs atsakovui reikalavimus dėl atliktų statybos rangos defektų ar kitų Sutarties sąlygų vykdymo, ieškovas pats nepasinaudojo jam suteikta sulaikymo teise, o atlikdamas įskaitymą, pripažino faktą, kad minėtos sumos nėra sulaikytos, kad darbai atlikti tinkamai ir jog ieškovas turi skolų atsakovo atžvilgiu, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, todėl nepagrįstai teigia, kad ieškovas turėjo teisę sulaikyti sumas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, kaip subrangovo, sutartinės civilinės atsakomybės už termino baigti darbus praleidimą (CK 6.650 str., 6.681 str.) bei senaties termino ieškiniui dėl netesybų priteisimo pareikšti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai konstatavo, jog darbai laikomi baigtais 2012-08-30, ir neįvertino aplinkybės, jog baigiamasis atliktų darbų aktas nebuvo atsakovo parengtas ir pateiktas, bei pasirašytas. Apelianto teigimu, bet kokie Sutarties pakeitimai turėjo būti atliekami tik šalims pasirašius papildomą susitarimą (priedą) prie Sutarties ir tik tokio dokumento egzistavimas patvirtintų, jog buvo susitarta dėl kitokių Sutarties terminų, dėl kitokios darbų perdavimo tvarkos ir dėl kitų aplinkybių. Su nurodytais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Tarp šalių nekyla ginčo, jog sutartimi atsakovas įsipareigojo darbus užbaigti iki 2012-03-09. Nors pagal sutarties 3.9 p. nuostatas, atsakovo darbai yra užbaigti, kai pasirašomas Baigiamasis darbų atlikimo aktas, subrangovas ištaisė defektus ir kt., tačiau, pažymėtina ir tai, jog šalių sudarytoje sutartyje atsakovo atsakomybė siejama su darbų neatlikimu sutartyje suderintais terminais, o ne išimtinai su darbų atlikimo Akto patvirtinimo data (Sutarties 7.1 p.; 10.1 p.), ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas subrangos darbus galutinai pridavė ieškovui 2012-08-30, nes byloje nėra rašytinių įrodymų, jog šalių sutartiniai santykiai tęsėsi ir po 2012-08-30. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų aktas nesudaro pagrindo kitaip vertinti fakto, kad darbai buvo galutinai užbaigti 2012-08-30. Be to ieškinyje pats ieškovas neginčijo darbų užbaigimo fakto ir datos (2012-08-30) (I t., b.l.1-5). Todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar darbų atlikimo terminas buvo pažeistas dėl atsakovo kaltės.

Nors šalys sutartyje numatė atvejį, kad iškilus būtinybei pagal sutartį keisti darbų atlikimo terminą, turi būti raštu įforminamas papildomas genrangovo ir subrangovo susitarimas (Sutarties 3.6 p.), tačiau toks susitarimas nebuvo pasirašytas. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gamybinių pasitarimų protokolų, kuriuose dalyvavo tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovai (I t., b.l.164-175), ieškovas nuo 2012-02-23 žinojo, kad darbai nebus įvykdyti Sutartyje apibrėžtu darbų atlikimo terminu (t.y. 2012-03-09), tačiau pretenzijų ar įspėjimų dėl laiku neužbaigtų darbų atsakovui nepareiškė ir iš atsakovo nereikalavo netesybų dėl netinkamo minėtos sutarties įvykdymo iki pat iki 2013-03-27, kuomet atsakovas gavo ieškovo laišką, kuriame buvo du raštai: 2012-12-28 sumokėti 174 000,00 Lt netesybas bei 2012-12-28 Pranešimas apie įskaitymą. 2012-06-25 PVM sąskaita - faktūra Serija STS Nr. 1084 (I t., b.l.161). Be to, iš 2012-08-08 susirašinėjimo tarp šalių ir UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ (užsakovo), matyti, kad dalį darbų šalys derino tik 2012 m. rugpjūčio mėn., nors pagal Sutartį šie darbai jau turėjo būti atlikti (I t.,b.l.176-180). Aplinkybes, kad darbai objekte vėlavo ne dėl atsakovo kaltės, o atvirkščiai, ieškovas pats vilkino darbų eigą, patvirtino ir liudytojų A. V. ir G. P. parodymai (II t., b.l.83-85; 104).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas negalėjo rangos darbų atlikti laiku, nes atsakovo atliekami darbai buvo tiesiogiai susiję ir tiesiogiai priklausė nuo kitų objekte dirbančių subrangovų atliekamų darbų, jų atlikimo terminų bei darbų pobūdžio ir kokybės, todėl ieškovo argumentus, kad darbai nebuvo laiku užbaigti dėl atsakovo kaltės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus, byloje nesant atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų ir esant įrodymams, kad dėl paties ieškovo samdytų trečiųjų asmenų veiksmų atsakovas negalėjo darbų užbaigti laiku (I t., b.l.164-175) (CPK 176 str. - 179 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes, dėl jau aptartų argumentų, 2012-12-28 neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą dėl netesybų, kadangi darbai, kaip minėta, laiku neatlikti ne dėl atsakovo kaltės. Nors apelianto teigimu, ieškovas turėjo teisę sustabdyti mokėjimus už atliktus darbus (CK 6.46 str.), nes defektai iki šios dienos nėra ištaisyti ir dėl to nepasirašytas baigiamasis atliktų darbų aktas, tačiau, apeliantas 2012-12-28 atlikdamas atsakovo ginčijamą įskaitymą, pats pripažino, jog atsakovas turi galiojančią reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu už atliktus darbus, taigi, apeliantas pripažino ir tai, kad darbai priimti ir neturi trūkumų. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog priešieškinys tenkintas nepagrįstai.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog teismas nenagrinėjo apelianto nurodytų argumentų dėl 2012-12-11 antstolio A. N. faktinių aplinkybių (defektų) konstatavimo protokolo Nr. 157-12-137. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantas jau 2012-11-08 žinojo apie defektus, kuriuos turėjo ištaisyti atsakovas, ieškovui su užsakovu pasirašius Baigiamąjį darbų atlikimo aktą prie 2011-08-27 Statybos generalinės rangos sutarties ir Priedą Nr. 1 prie šio akto, kuriuo buvo subendrintas defektų ir pastabų sąrašas, tačiau atsakovui jokių pretenzijų iki 2013-03-27 nepateikė. Be to, 2012-12-11 antstolio A. N. faktinių aplinkybių (defektų) konstatavimo protokolą pirmosios instancijos teismas vertino, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties praleidimo priežasčių ir šio termino atnaujinimo pagrindų nebuvimo. Kita vertus, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, apeliantas 2012-12-28 atlikdamas atsakovo ginčijamą įskaitymą, pats pripažino, jog atsakovas turi galiojančią reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu už atliktus darbus, taigi, apeliantas pripažino ir tai, kad darbai buvo priimti.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su tais apelianto argumentais, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes objekto užsakovas pareiškė ieškovui reikalavimą dėl netesybų tik 2012-11-15. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad paskutiniai darbai atsakovo buvo faktiškai baigti 2012-08-30, tačiau apeliantas nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, o apelianto nurodytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, jog ieškovas nežinojo apie darbų defektus nuo 2012-08-30.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, nes trečiųjų asmenų (užsakovo UAB „AAA Cathedral Square Hotel“) pretenzijų pateikimas ar nepateikimas ieškovui negali įtakoti nei ieškovo ieškinio senaties termino pradžios, nei jo eigos, o taip pat nesudaro teisinio pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti, nes atsakovas nėra ieškovo ir UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ teisinių santykių dalyviu, atsakovo darbų atlikimo terminus numato būtent ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis, o tarp ieškovo ir užsakovo susiklostę sutartiniai santykiai neįtakoja ginčo šalių teisių ir prievolių, kilusių Sutarties pagrindu.

Nors apeliantas nurodo, jog svarbu buvo atsižvelgti į tas aplinkybes, kad 2014-01-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 82-501-340/2014 UAB „Molesta“ byla iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau tai neturi įtakos ieškinio dėl netesybų priteisimo senačiai, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas nestabdo ieškinio dėl netesybų priteisimo senaties eigos; restruktūrizuojama įmonė, taip kaip ir visi civilinių teisinių santykių dalyviai turi paisyti teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, laiku kreiptis tiek dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, esant tokiam pagrindui, tiek nepraleidus senaties termino pateikti ieškinius dėl galimai pažeistų įmonės teisių gynimo.

Ta aplinkybė, kad dėl buvusio UAB „Molesta“ vadovo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat nesudaro pagrindo teisinio pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes paaiškėjus, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl buvusio UAB „Molesta“ vadovo kaltės, ieškovas turės teisę reikalauti iš kalto asmens žalos atlyginimo. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo valdymo organų (ne)veikimą, todėl ši aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti apeliantui ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos ieškovo nurodomos senaties termino praleidimo priežastys priklausė nuo jo paties valios, ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pareikšti ieškinį, nėra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus įrodymus, kurie buvo reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam klausimui, motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos CK 1.138 str., 6.250, 6.272 ir CPK 178, 185 straipsnių nuostatos.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.), o atsakovui nepateikus rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų faktą bei dydį, tokios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.