- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1548-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21603-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Statybų servisas“
- Ieškovas
- UAB „Molesta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Statybų servisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų servisas“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas UAB „Molesta“ 2013-06-28 su ieškiniu (b.l. 1-5) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Statybų servisas“ 53 786,69 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už 53 786,69 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant atsakovui teisę iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu. Nurodė, kad reiškiamas ieškinys dėl netesybų pagal sutartį priteisimo. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartyje nustatytus terminus, pavėlavo atlikti darbus, o sutartyje šalys susitarė dėl netesybų dydžio. Ieškinio reikalavimo suma didele, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-07-01 nutartimi (b.l.60) ieškovo ieškinį nutarė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nurodė, kad teismui pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumą, nepakanka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-07-01 nutartimi (b.l. 61) ieškovo UAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Statybų servisas“ nuosavybės teise priklausantį 53 786,69 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu UAB „Molesta“ bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Statybų servisas“ atskiruoju skundu (b.l. 70-74) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį, o nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai dėl netesybų priteisimo ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, kad byloje gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškinys pareikštas praleidus CK 125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, kas pagal CK 1.131 str. 1 d. yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Pagal šalių statybos subrangos sutartį atsakovas statybos rangos darbus turėjo užbaigti 2012-03-09, vadinasi, ieškovas apie jo teisės pažeidimą suvokė jau 2012-03-10. Atsakovo atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir vėliau atmetus ieškinį, atsižvelgus į UAB „Molesta“ finansinę situaciją, UAB „Molesta“ nebus finansiškai pajėgi atlyginti atsakovui patirtą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavus atsakovo lėšas, įmonės veikla būtų visiškai sustabdyta, nes negalėdama atsiskaityti su medžiagų tiekėjais, įmonė negautų medžiagų ir negalėtų vykdyti užsakymų.Ieškovo pareikšto reikalavimo mastas nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja objektyvi grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas. UAB „Statybų servisas“ yra jau ilgą laikotarpį statybų sektoriuje stabiliai veikianti įmonė, kurios finansinė padėtis neleidžia kilti abejonėms dėl UAB „Statybų servisas“ galimybės vykdyti teismo sprendimu nustatytas pinigines prievolės. Atsakovas yra moki įmonė, kurios ilgalaikis turtas sudaro 320 922 Lt, trumpalaikis turtas – 230 849 Lt, o grynasis pelnas – 328 013 Lt. Turtinių ieškinio reikalavimų dydis, sudarantis vos 9 proc. atsakovo viso ilgalaikio ir trumpalaikio turto kontekste, nėra toks didelis, kad sudarytų pagrindą abejoti šios bendrovės mokumu ir jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ribojančias bendrovės ūkinę-komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Molesta“ 2013-08-06 atsiliepimu (b.l. 89-91) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai pritaikytas kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose, areštas, paliekant atsakovui teisę iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu. Todėl esminės įtakos kasdienei atsakovo veiklai neturės. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti vertinama proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas vienintelis nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota, už jos įsigijimą nėra atsiskaityta pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo pateikta finansinė atskaitomybė už 2012 m. nepatvirtina įmonės stabilumo, nes 2011 m. įmonė patyrė 68 950 Lt nuostolį, į turto balansą įtrauktas nekilnojamasis turtas, už kurį nėra atsiskaityta, per vienerius metus gautinos sumos yra mažesnės nei per vienerius metus mokėtinos sumos, piniginių lėšų yra tik 966 Lt, todėl tokie rodikliai nepatvirtina atsakovo stabilios ir užtikrintos finansinės padėties ir yra abejonės dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apelianto manymu, ginčo atveju nėra nė vieno iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytų pagrindų, t. y. ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, taip pat nėra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
Teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą siejo statybos subrangos sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovas ieškovui įsipareigojo iki 2012-03-09 atlikti darbus, o atsakovui neatlikus sutartyje numatytų darbų šalių sutartais terminais, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną. Faktiškai darbus baigus 2012-08-30, ieškovas įgijo teisę reikalauti sutartimi numatytų netesybų. Vadinasi, toks ieškovo reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl apelianto argumentai, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, atmestini.
Sutiktina ir su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad ta aplinkybė, jog apeliantas ketina prašyti taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl netesybų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra vertinama. Šioje proceso stadijoje svarbu tik tai, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ieškovui palankus sprendimas apskirtai galėtų būti priimtas. Taigi nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, galimos atsakovo gynimosi priemonės preliminariam ieškinio pagrįstumo vertinimui neturi reikšmės.
Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė bei ją pagrindžiantys įrodymai. Apeliantas teigia, jog jo turtinė padėtis yra pakankamai stabili, todėl grėsmės, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, nėra. Apeliantas, siekdamas jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė 2012 m. įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą (b.l. 77-78), teigdamas, jog ieškinio reikalavimų dydis, sudarantis vos 9 proc. atsakovo viso ilgalaikio ir trumpalaikio turto kontekste, nėra toks didelis, kad sudarytų pagrindą abejoti jo bendrovės mokumu. Vertindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, jog aktuali ne tik apelianto turimo turto vertė, bet ir tai, kad didžiąją dalį ilgalaikio turto vertės (t.y. 320 933 Lt iš 551 771 Lt) sudaro nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registre nurodyta vertė – 341 000 Lt), už kurį atsakovas nėra atsiskaitęs (b.l.92-93). Iš apelianto 2012 m. balanso matyti, jog jo turimo turto vertė - 551 771 Lt, o įsipareigojimų, mokėtinų per vienerius metus, suma sudaro 165 347 Lt (b.l. 77). Atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismui nėra žinoma, ar per vienerius metus mokėtinos sumos yra apelianto pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (CPK 12 str., 178 str.). Todėl aukščiau įvardintas apelianto turimo turto, už kurio didžiąją dalį nėra atsiskaityta, bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje. Pažymėtina, kad aktualių 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra pagerėjusi, atsakovas teismui nepateikė.
Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Taigi esant byloje pateiktiems duomenims apie tai, kad apeliantas turi pakankamai jam nuosavybes teise priklausančio turto, kurio arešto tikėtinai pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, o minėto turto areštas netrukdo šiuo turtu naudotis, pripažintina, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Teisinių prielaidų manyti, kad teismo pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas pats savaime galėtų sutrikdyti įmonės komercinę-ūkinę veiklą ar padarytų įmonei neproporcingos žalos, nėra. Be to, apeliantas turi galimybę pasinaudoti ir kitomis proceso teisių alternatyvomis - pateikti prašymą pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areštuoti konkretų jo turtą (CPK 148 str.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1,3 p.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 10,45 Lt (b.l. 86) paskirstytinos šalims pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. nuostatas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.