- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2-7333-433/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02589-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo ieškinyje nurodoma, kad ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, draudimo sutartis Nr. GJELT 2902619. Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas gavo pranešimą apie 2020-03-02 įvykį, kurio metu dėl užliejimo buvo apgadintas Ieškovo apdraustas turtas. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, buvo pradėtas žalos bylos Nr. CLT2056815 administravimas. Žalos bylos administravimo metu įmonė UAB „Smart Claims“ atliko apgadinto turto apžiūrą. Įvertinus apžiūros rezultatus bei kitus žalos bylos administravimo metu surinktus dokumentus/informaciją, Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl jo išmokėjo 2172,19 Eur draudimo išmoką (2020-03-16 atliktas 430,54 Eur mokėjimas, 2020-04-01 atliktas 1741,65 Eur mokėjimas). Tiriant įvykį, buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šio buto savininko civilinė atsakomybė yra drausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo, tačiau Atsakovas Ieškovo reikalavimą tenkino tik iš dalies ir sumokėjo 1804,05 Eur. Likusi neatlyginta žalos dalis yra 368,14 Eur. Ieškovas sutinka su Atsakovo pozicija dėl dalies išlaidų neatlyginimo, t. y. 40 Eur išskaitos bei 31,28 Eur medžiagų nusidėvėjimo. Tačiau Ieškovas laikosi pozicijos, kad likusią sumą, t. y. 296,86 Eur Atsakovas privalo atlyginti. Nors Atsakovas nurodo, kad tokios išlaidos yra nepagrįstos dokumentais, tačiau tokius Atsakovo teiginius paneigia kartu su ieškiniu teikiamos nuotraukos, pagal kurias nustatytina tiek apgadinimų, tiek remonto darbų, reikalingų siekiant atstatyti turtą į iki įvykio buvusios būklės, apimtis, taip pat į bylą teikiamos sąmatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininką. Kadangi ieškinyje aptariamų įvykių metu šis asmuo savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“, todėl Atsakovui kyla pareiga atlyginti įvykių metu padarytą žalą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 296,86 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pretenziją dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, užliejimo Ieškovui atlygino iš dalies, t. y., išmokėjo 1 804,05 Eur, liko neatlyginta 296,86 Eur, dėl ko Ieškovas ir kreipėsi į teismą. Atsakovas paaiškina, dėl kokių priežasčių buvo atlyginta tik dalis patirtos žalos. Atlygintina žala buvo vertinta pagal Ieškovo pateiktą remonto darbų sąmatą Nr. 20/22, 2020 m. kovo 31 d. Iš tiesioginių išlaidų 2 030,58 Eur buvo atimtos šios nepagrįstos pozicijos – medžiagos už įmontuojamo šviestuvo permontavimą, karnizo permontavimą, kabamojo šviestuvo permontavimą ir dar vieno karnizo permontavimą. Atsakovas patikslina, kad šių darbų reikalingumo neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad šviestuvų ir karnizų nuėmimui prieš dažant lubas ir uždėjimui baigus darbus reikalingos naudoti kokios nors medžiagos, taigi Atsakovas kompensavo už darbą, tačiau atsisakė kompensuoti už medžiagas (viso 32 Eur). Taip pat Atsakovas nesutinka, kad buvo būtinybė keisti sienų apdailines lenteles. Visų pirma, Ieškovo sudarytame 2020 m. kovo 3 d. turto apžiūros akte užfiksuota, kad lubos klijuotos putplasčio plokštelėmis, atšokę. Duomenų, kad šios plokštės būtų sugadintos, nėra. Antra, taip pat ir iš nuotraukų matyti, kad šioms plokštėms nieko nėra atsitikę (kas yra savaime suprantama, dėl jų medžiagiškumo – tokioms plokštėms vanduo jokios žalos negali padaryti) (neatlygintina suma 102 Eur). Ieškovas turėtų patikslinti, dėl kokios priežasties teikė pretenziją ne pagal tiesiogines išlaidas 2 030,58 Eur, o 2 172, 19 Eur ir iš ko konkrečiai ši suma susidaro, tuomet Atsakovas galėtų atitinkamai patikslinti savo atsikirtimus. Kadangi Ieškovas nurodo, kad neginčija 40 Eur franšizės ir 31,28 Eur už nusidėvėjimą išskaičiavimo, turėtų nurodyti iš ko susidaro likusi ieškinio dalis ir kas ją pagrindžia. Kol tai nebus padaryta, laikytina, kad ieškinys nėra pagrįstas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atrstovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“, draudimo sutarties Nr. GJELT 2902619 pagrindu, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Draudimo sutarties galiojimo metu (2020 m. balandžio 9 d.) gautas prenešimas apie 2020 m. kovo 2 d. įvykį (įvykio Nr. CLT2056815), kurio metu dėl užliejimo buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. kovo 9 d. ADB „Gjensidige“ surašė turto apžiūras aktą (žalos bylos Nr. CLT2056815). 2020 m. kovo 31 d. rangovas UAB „Skubi paslauga“ pagal užsakovo ADB „Gjensidige“ užsakymą sudarė remonto darbų sąmatą Serija SP Nr. 20/22 2030,58 Eur sumai. Be to, į sąmatą papildomai įtraukė Sodrą (nuo darbo jėgos sumos) 362,28 Eur, pridėtines išlaidas 406,12 Eur, pelną 121,84 Eur, iš viso 2920,81 Eur + PVM 21proc., iš viso 3534,18 Eur. Pagal pridėtinių išlaidų apskaičiavimą prie sąmatos bendra suma yra 2172,19 Eur. Ieškovas atlygino dėl įvykio patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 2172,19 Eur draudimo išmoką (2020 m. kovo 16 d. - 430,54 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. - 1741,65 Eur). 2020 m. gegužės 4 d. pranešimu Nr. 2367872/1125122 atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, kad pervedė 1804,05 Eur draudimo išmokos sumą. Atsakovas taip pat informavo ieškovą, kad nesutinka pervesti 296,86 Eur sumą, nes ši suma nėra pagrįsta laistinais rašytiniais įrodymais, dėl ko laiko šią sumą nepagrįstomis išlaidomis.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Byloje ginčas kilo dėl 296,86 Eur draudimo išmokos dalies išmokėjimo draudėjui bei reikalavimo teisės pagrįstumo, priteisiant ją subrogacijos instituto pagridnu iš atsakovo.
Būtina pažymėti, kad CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015).
Nagrinėjamoje byloje draudiko subrogacijos teisės apimtis (dalis išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 296,86 Eur) atsakovo ginčijama tuo aspektu, kad šios išlaidos yra nepagrįstos – medžiagos už įmontuojamo šviestuvo permontavimą, karnizo permontavimą, kabamojo šviestuvo permonatvimą ir dar vieno karnizo permonatvimą. Atsakovas šių darbų reikalingumo neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad šviestuvų ir karnizų nuėmimui prieš dažant lubas ir uždėjimui baigus darbus reikalingos naudoti kokios nors medžiagos. Atsakovas nurodo, kad kompensavo už darbą, tačiau atsisakė kompensuoti už medžiagas, iš viso 32 Eur. Taip pat atsakovas nesutinka, kad buvo būtinybė keisti sienų apdailines lenteles (2020 m. kovo 3 d. turto apžiūros akte užfiksuota, kad lubos klijuotos putplasčio plokštelėmis, atšokę; duomenų, kad šios plokštės būtų sugadintos, nėra; Iš nuotraukų matyti, kad šioms plokštėms nieko nėra atsitikę (kas yra savaime suprantama, dėl jų medžiagiškumo – tokioms plokštėms vanduo jokios žalos negali padaryti), todėl neatlygintina suma 102 Eur). Su minėtais atsakovo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Visų pirma, minėtos ieškovo išmokėtos išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniai įrodymais - rangovo - profesionalo UAB „Skubi paslauga“ sudaryta remonto darbų sąmata. Byloje, duomenų keliančių abejonių dėl minėtos sąmatos, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti jos turiniu. Antra, atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais leistinais įrodymai, teismo manymu, tai iš esmės yra tik subjektyvi, nieko nepagrįsta, atsakovo nuomonė.
Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, bei tai, jog ginčo dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės byloje nėra. Be to, nenustačius teisėto pagrindo ginčo draudimo išmoką mažinti ar jos nemokėti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atskovo 296,86 Eur žalos atlyginimą tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 296,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 9,00 Eur žyminis mokestis.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškovui ADB „Gjesidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 296,86 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 86 Eur) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (296,86 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,00 Eur (devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.