Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo A. Ž. prašymą civilinėje byloje Nr. 2YT-13237-199/2017 pagal pareiškėjų A. Ž. ir D. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį, teismui nustačius, kad pareiškėjas A. Ž. praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti jį, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-13237-199/2017, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas apie teismo sprendimą faktiškai sužinojo ir suprato 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nepaisant to, teismas laikė, kad pareiškėjas apie jį turėjo sužinoti nuo jo priėmimo dienos, tačiau teismo sprendimas įgyja res judicata galią tik jam įsiteisėjus, todėl teismas terminą skaičiuoti turėjo pradėti nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas serga išsėtine skleroze, kuri šiuo metu progresuoja, jis buvo stipriai sumuštas, o minėto sprendimo pagrindu nebuvo tinkamai informuoti kreditoriai ir pareiškėjas neteko jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, todėl teismas, net ir laikydamas, kad buvo praleistas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas, privalėjo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.Pareiškimo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu teismui neabejotinai turėjo būti žinoma, kad pareiškėjai gyvena tame pačiame bute ir nors pareiškime buvo nurodyta, kad pareiškėjai neketina taikytis, tačiau teismas privalėjo įsitikinti, kad santuokos neįmanoma išsaugoti. Iš tikrųjų sutuoktiniai nuolatos bendraudavo telefonu, A. Ž. mokėjo mokesčius už butui suteiktus komunalinius patarnavimus, rūpinosi vaiku, pati pareiškėja po santuokos nutraukimo A. Ž. skambindama policijai vadino savo vyru, A. Ž. po užpuolimo, kaip asmenį, galintį suteikti reikšmingos informacijos, nurodė savo sutuoktinę, A. Ž. savo el. bankininkystės pagalba papildydavo pareiškėjai telefono sąskaitą, pareiškėjai A. Ž. ir D. Ž. vienas kitam pervedinėdavo pinigus. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina bendro gyvenimo faktą, todėl teigti, kad santuokai nutraukti egzistavo abi būtinos sąlygos, t. y. sutuoktiniai kartu bendrai nebegyveno ir nebuvo galima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nėra pagrindo.Ginčo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, kadangi jis neturėjo galimybės įvertinti jos turinio, sutartis neatitinka pareiškėjo valios, yra akivaizdu, kad ji yra sudaryta ypač pareiškėjui nepalankiomis sąlygomis, tikėtina, kad nurodyta perleidžiamo buto vertė neatitinka tikrosios jo vertės. Pareiškėjas pateikė teismui AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašus, kuriuose matyti pinigų pervedimo operacijos ne tik kreditorei S. Ž., bet ir kreditoriams UAB „4 finance“, UAB „Ipf Digital Lietuva“, o tai be jokios abejonės yra duomenys, galintys patvirtinti paskolos santykių su kredito įstaigomis buvimą. Be to, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo momento, todėl vien tik tai, kad kreditorė S. Ž. pervedė pareiškėjui pinigų sumą, esant pačio pareiškėjo žodiniam įsipareigojimui ją grąžinti, yra pagrindas ją laikyti kreditore. Taigi, nepaisant to, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo buvo pažymėta, jog kreditorių pareiškėjai neturi, iš byloje dėl proceso atnaujinimo pateiktų rašytinių įrodymų, yra akivaizdu, kad pareiškėjai gyvendami santuokoje skolinosi pinigų iš kredito įstaigų UAB „4 finance“, UAB „Ipf Digital Lietuva“ bei iš pareiškėjo mamos S. Ž., o šių faktinių duomenų buvimas sąlygoja tai, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu neatitiko CPK nustatyto reikalavimo, nes kreditoriams apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta.Pareiškėja D. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog jokių aiškių ir esminių teisės normos taikymo klaidų šiuo atveju nebuvo padaryta, ieškovas jų nepagrindė ir neįrodė. Pareiškėjas paduodamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo praleido pareiškimo pateikimo terminą, o jo nurodytos aplinkybės dėl ligos ir sumušimo negali būti vertintinos, kaip svarbios aplinkybės proceso atnaujinimui ar turėjusios įtakos negalėjimui suprasti, kokius dokumentus pasirašo. Šiuo atveju neegzistuoja išskirtinės ar ekstraordinarios faktinės bei teisinės aplinkybės, kurios nulemtų proceso atnaujinimo instituto taikymo būtinybę bei pateisintų įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimą ir civilinių teisinių santykių stabilumo pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. Ž. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, kadangi gydytojos D. M. raštas dėl medikamentinio gydymo A. Ž. skyrimo ir vaistų informaciniai lapeliai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu telefoninio pokalbio garso įrašas ir fotonuotraukos nei pagrindžia, nei paneigia nustatinėtinas byloje aplinkybes bei ginčijamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13237-199/2017, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2YT-13237-199/2017 nagrinėjimą, be to, pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą. Apeliantas (pareiškėjas) A. Ž., nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas, kadangi pareiškėjas apie jį sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 8 d., o tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad terminas praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, be to, teismas neišsiaiškino, ar pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, nenustatė termino susitaikymui, apie prašymo nutraukti santuoką pateikimą nebuvo informuoti pareiškėjų kreditoriai, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja pareiškėjo interesams.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino

Apeliantas A. Ž. atskirajame skunde nurodo, kad jis apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 8 d., o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavo nuo sprendimo priėmimo dienos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė terminą atnaujinti, kadangi pareiškėjas nurodė svarbias termino praleidimo priežastis, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. tai, kad jis serga išsėtine skleroze, jo būklė sudėtinga, liga progresuoja, pareiškėjas vartoja vaistus, kurie gali sukelti didelį galvos svaigimą ar net haliucinacijas, o 2017 m. birželio 3 d. jis buvo sumuštas ir neteko sąmonės. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2017 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas A. Ž. prašymą atnaujinti procesą padavė 2017 m. rugpjūčio 16 d., prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos teismo sprendime.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. Ž. praleido trijų mėnesių prašymo padavimo terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu iš esmės sutinka, tačiau patikslintinas termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pradžios momentas.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-110/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla pagal abiejų sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėta šalims nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka), todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių termino momentas nustatytinas nuo sprendimo gavimo (įteikimo) pareiškėjui momento, t. y. nuo 2017 m. gegužės 9 d., o ne nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2017 m. balandžio 27 d.) ar momento, kuomet apeliantui tapo žinoma apie galimybę atnaujinti procesą (2017 m. rugpjūčio 8 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Taigi paskutinė diena prašymui atnaujinti procesą pateikti buvo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kaip minėta, pareiškėjas A. Ž. prašymą atnaujinti procesą padavė 2017 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog pareiškėjas A. Ž. iš esmės nurodo tas pačias termino praleidimo priežastis (liga, sunki sveikatos būklė, vaistų vartojimas, sumušimas), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šios priežastys buvo nesvarbios. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. Ž. nurodytos termino, numatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir papildomai pažymi, kad pareiškėjas išsėtine skleroze serga jau nuo 2009 metų, jam skirtas gydymas bei vaistai, tačiau nei liga, nei vartojami vaistai netrukdė pareiškėjui sudaryti santuoką, įsigyti nekilnojamąjį turtą, sudaryti atstovavimo sutartis šioje civilinėje byloje. Pareiškėjas pats pasirašė dokumentus dėl santuokos nutraukimo, patvirtino teikiamų dokumentų kopijas, patvirtino savo asmens dokumentą pas notarą, be to, pareiškėjui asmeniškai buvo įteikta 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo kopija. Taigi vien ligos diagnozė ir vaistų vartojimas nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo įstatyme nustatytu terminu, taip pat to, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės pasirašinėdamas prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjo sumušimas taip pat nelaikytinas svarbia termino atnaujinimo priežastimi, kadangi pareiškėjas buvo sumuštas po pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo pareiškėjui praėjus beveik mėnesio laikotarpiui, be to, nėra duomenų, kiek laiko pareiškėjas gydėsi, taigi negalima daryti išvados, jog sumušimas sukliudė pareiškėjui savalaikiai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių terminui atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

Pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011).Atskiruoju skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pažeidė CK 3.53 straipsnio nuostatas, kadangi neįsitikino, jog santuoka faktiškai iširo, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjo interesus, joje neteisingai nurodyta buto vertė, taip pat CK 3.54 straipsnio nuostatas, kadangi nesiėmė priemonių sutuoktiniams sutaikyti, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nes nepranešė kreditoriams S. Ž., UAB „4finance“, UAB „Ipf Digital Lietuva“ apie kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo. Visų pirma, pažymėtina, jog pareiškėjai A. Ž. ir D. Ž. prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, jog daugiau kaip metai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo bei prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui. Esant tokioms prašyme nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo nustatyti terminą susitaikymui ir nenutraukti pareiškėjų santuokos. Apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjai kartu gyvena tame pačiame bute, bendrauja telefonu, pervedinėja vienas kitam pinigus, pareiškėjas A. Ž. moka komunalinius mokesčius už butą, rūpinasi savo vaiku, pareiškėja D. Ž. po santuokos nutraukimo skambindama policija pareiškėją A. Ž. vadino savo vyru, o pareiškėjas A. Ž. po užpuolimo, kaip asmenį, galintį suteikti reikšmingos informacijos, nurodė savo sutuoktinę, nepaneigia aplinkybės, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Juolab, kad pareiškėja D. Ž. tiek atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su apelianto nurodoma aplinkybe, jog šalys po santuokos nutraukimo toliau veda bendrą ūkį ir gyvena santuokinį gyvenimą, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvę sutuoktiniai nuolat konfliktuoja (D. Ž. du kartus kvietė policiją dėl triukšmaujančio, neblaivaus ir smurtaujančio pareiškėjo).Antra, nesutiktina su apelianto A. Ž. atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jo interesus, kadangi nurodyta perleidžiamo turto vertė neatitinka tikrosios jo vertės. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas pateikė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai nėra pakankami duomenys siekiant paneigti VĮ Registro centras duomenis ir įrodyti tikrąją turto vertę (iš pateiktų skelbimų nėra galimybės nustatyti, ar pardavinėjamas nekilnojamasis turtas savo individualiomis savybėmis yra panašus į pareiškėjui A. Ž. priklausiusį butą), o iš VĮ registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vidutinė buto rinkos vertė nurodyta 27 514 Eur. Apeliantui nepateikus jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių registro informaciją, o pareiškėjams geranoriškai susitarus dėl turto vertės, kuri yra artima VĮ Registrų centras nurodomai vertei, nėra pagrindo abejoti šalių nurodyta nekilnojamojo turto verte ir tuo labiau laikyti ją pažeidžiančia pareiškėjo A. Ž. interesus. Pareiškėjo interesų nepažeidžia ir ta aplinkybė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjas perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, kadangi nekilnojamasis turtas (butas) teismo sprendimu buvo priteistas pareiškėjo A. Ž. nepilnamečiam sūnui, kaip išlaikymas turtu, o prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Be to, pažymėtina, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytą sutartį, pareiškėjas sutiko su nustatytomis sutarties sąlygomis, teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Taigi pareiškėjas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo įvertinti ja nustatytus įsipareigojimus, kaip vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias), ir turi prisiimti atsakomybę už tokius savo veiksmus. Trečia, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepranešė kreditoriams S. Ž., UAB „4finance“, UAB „Ipf Digital Lietuva“ apie kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, jog nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką, neturėjo pareigos reikalauti iš pareiškėjų pateikti duomenis apie kreditorių informavimą dėl bylos iškėlimo. Be to, pareiškėjas A. Ž., pagrįsdamas argumentą dėl pareiškėjų skolinimosi santuokos metu, nepateikė jokių duomenų, kada ir kokiems tikslams skolinosi pinigus iš kredito įstaigų UAB „4finance“, UAB „Ipf Digital Lietuva“ (pvz., paskolos sutarčių), dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjai prašymo dėl santuokos nutraukimo pateikimo metu turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, taip pat ar prievolės pagal sutartis yra asmeninės vieno iš pareiškėjų, ar solidarios. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pareiškėjo mama S. Ž. pervedė į sąskaitą savo sūnui 300 Eur, nesudaro pagrindo manyti, kad tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, be to, nepateikta duomenų, jog minėtos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja D. Ž. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui S. B. sumokėjo 363 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina už atsiliepimą į atskirąjį skundą suma negali viršyti 335,48 Eur (838,70 x 0,4). Pareiškėjos prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjai D. Ž. iš pareiškėjo A. Ž. priteistina maksimali 335,48 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. Ž. 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.