- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- eA2-2898-1032/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01133-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“
- Trečiasis asmuo
- biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, civilinėje byloje Nr. e2-3250-639/2018 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, trečiajam asmeniui biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, trečiajam asmeniui biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, bei uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Studija 33“. Mano, jog civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 2018 m. kovo 28 d. priimto teismo sprendimo už akių įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su projektą dėl savavališkos statybos įteisinimo atliekančios UAB „Studija 33“ ir jį tvirtinančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis. Kadangi nurodyti asmenys į civilinės bylos Nr. e2-3520-639/2018 nagrinėjimą įtraukti nebuvo, mano, jog be jų dalyvavimo nebuvo galima tinkamai išnagrinėti bylos. Paaiškina, jog pati pareiškėja bylos nagrinėjime tiesiogiai nedalyvavo, jai apie procesą nebuvo žinoma, nes sprendimas byloje buvo priimtas už akių, ji taip pat negalėjo laiku pareikšti prašymo įtraukti nurodytus asmenis į procesą. Teigia, jog vykdant minėtą teismo sprendimą už akių, UAB „Studija 33“ turi parengti projektą, o savivaldybė - derinti šį projektą ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 28 d. sprendimu už akių buvo nustatytas terminas sprendimo, su kuriuo yra susiję ir į bylą neįtraukti asmenys, įvykdymui, kyla abejonių dėl byloje priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo (elektroninė byla 1 tomas bylos lapas (toliau – 1 t., el. b. l.) 167-169).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad į bylą nebuvo įtraukti tretieji asmenys, kurie yra saistomi su byloje priimto sprendimo už akių vykdymu. Pabrėžė, kad savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas buvo surašyti statytojo teisę įgyvendinančiai pareiškėjai, kuri ir yra atsakinga už savavališkų statybos padarinių pašalinimą. 2018 m. kovo 28 d. sprendimu už akių teismas įpareigojo atlikti konkrečius veiksmus per aiškų terminą tik statytojo teisę įgyvendinančią pareiškėją, kuri turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengdama projektinę dokumentaciją ir gaudama statybą leidžiantį dokumentą. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi teisę išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o UAB „Studija 33“ jį rengia, tačiau minėtas teismo sprendimas už akių nėra susijęs su šių asmenų teisėmis ir pareigomis. Jie nėra atsakingi už teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą. Mano, jog pareiškėja reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, neturėdamas jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo (2 t., el. b. l. 11-16).
Pareiškėja, atsakydama į suinteresuoto asmens atsiliepimą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad suinteresuoto asmens pozicija yra nenuosekli, kadangi anksčiau byloje suinteresuotas asmuo taip pat buvo išreiškęs nuomonę, jog į bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kadangi ji išduoda savavališką statybą įteisinantį dokumentą (2 t., el. b. l. 11-24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-499/2008).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2009). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis 3K-3-355/2014). Prašyme atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2014). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.
Pažymėtina, kad galimybė paduoti prašymą, atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra siejama tik su tikėtina galimybe, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas kreipimosi su šiuo prašymu subjektas. Klausimas ar prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo yra tinkamas kreipimosi su šiuo prašymu subjektas yra išnagrinėjamas tik kai teismo posėdyje yra išnagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras II-III dalis, 462-463 puslapiai, 7 pastraipa).
Prašymą atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju atsakovė), kuri nors ir netiesiogiai (priimant sprendimą už akių), tačiau dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2-229-516/2016; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad 2018 m. kovo 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 yra sukuriamos pareigos ne tik pareiškėjai, bet ir į bylą neįtrauktiems tretiesiems asmenims – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei UAB „Studija 33“, kadangi šie asmenys dalyvauja rengiant bei tvirtinant projektą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl minėtu teismo sprendimu už akių jiems taip pat yra sukuriamos teisės ir pareigos, kurios turi būti įvykdytos per teismo nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 yra numatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius tik tiesiogiai pareiškėjai UAB „Nidos turtas“. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad jeigu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir / ar UAB „Studija 33“ manytų, jog 2018 m. kovo 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų, jie turi teisę patys kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3520-639/2018 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.