Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-297-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-05
Bylos Nr.: 2A-297-924/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02803-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Ieškovas: mažosios bendrijos „Spina LT“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Arelija“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „FSTS“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-297-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02803-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.5; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Spina LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arelija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7578-775/2019 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Spina LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FSTS“ dėl įsiskolinimo už paslaugas priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FSTS“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Spina LT“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Arelija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovė UAB „Arelija“, 2019 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1909 visas teises ir pareigas šioje byloje perleidusi MB „Spina LT“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „FSTS“ 100 Eur skolą, 1,84 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.50 val. atsakovė elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei ofertą pervežti krovinį iš Vilniaus Lietuvoje į Muromą Rusijoje. Ieškovė, prieš pradėdama vykdyti užsakymą, raštu atliko sąlygų pakeitimus ir 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei akceptą su išlygomis. Paaiškino, jog atsakovė krovinio pristatymo datą buvo nurodžiusi 2018 m. rugsėjo 12 d., tačiau įvertinus nuvažiuojamą atstumą, vairuotojo poilsio laiką, pasienio kontrolę, realus krovinio pristatymo laikas yra apie 3,5 paros, todėl ieškovė, atlikdama pataisymus, pakeitė datą į 2018 m. rugsėjo 13 d. Atsakovės nurodytą sutarties sąlygą, kuria patvirtinimą apie sutartį prašoma atsiųsti per vieną valandą, o to nepadarius bus laikoma, kad sutarčiai pritarta, ieškovė laikė siurprizine, nes oferta buvo atsiųsta nedarbo metu, todėl ieškovė negalėjo susipažinti su oferta ir ją patvirtinti ar atmesti per vieną valandą. Ieškovei išsiuntus priešpriešinę ofertą, atsakovės oferta neteko galios, todėl krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta su priešpriešinės ofertos sąlygomis. Kadangi atsakovė neišreiškė nesutikimo su ieškovės priešpriešine oferta, ieškovė, pasinaudodama RAB „Kamitrans“ paslaugomis kroviniui pervežti, tinkamai ir laiku pristatė krovinį. Atsakovė nesutikimą su ieškovės akceptu su išlygomis išreiškė tik tada, kai krovinys buvo pristatytas gavėjui ir atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už atliktas vežimo paslaugas. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 20 d. gavo iš atsakovės pretenziją dėl 100 Eur sumos už pavėluotą krovinio pristatymą. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 28 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kad nesutinka sumokėti 100 Eur sumą ir tą pačią dieną atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 600 Eur sumai už pervežimo darbus. Atsakovė sumokėjo 500 Eur ir liko skolinga 100 Eur. Ieškovė nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti 100 Eur nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl pavėluotai pristatyto krovinio. TransMega Logistics LTD iš atsakovės pareikalavo sumokėti 100 Eur sumą už ne laiku pristatytą krovinį ir atsakovė atliko jos naudai įskaitymą tik todėl, kad siekė išlaikyti gerus bendradarbiavimo santykius. Šiuo atveju atsakovė, geranoriškai atlikusi įskaitymą savo nenaudai, negali to traktuoti kaip nuostolio. Be to, atsakovė nepagrindė atlikto įskaitymo ryšio su ginčo vežimo sutartimi, todėl atsakovės priešieškinis dėl 100 Eur nuostolių priteisimo turėtų būti atmestas.

3. Atsakovė UAB „FSTS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 100 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. 11.38 val. derėjosi su ieškove dėl krovinio pervežimo. 2018 m. rugsėjo 6 d. 16.54 val. ieškovė el. paštu atsiuntė atsakovei dokumentus, duomenis ir paprašė pateikti užsakymą. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.50 val. išsiuntė ieškovei parengtą ir pasirašytą krovinio ekspedijavimo sutartį. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 7 d. į atsakovę nesikreipė ir jokių pastabų ar kitų pageidavimų nepateikė. Jokie pranešimai atsakovei dėl krovinio ekspedijavimo sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo nebuvo pateikti ir vėliau. Ieškovė tik 2018 m. rugsėjo 10 d. po pietų atsiuntė atsakovei pasirašytą krovinio ekspedijavimo sutartį su daugybe koregavimų, papildymų ir išbraukimų. Atsakovė susisiekė telefonu su ieškove ir nurodė, kad su sutarties pakeitimais nesutinka. Be to, ieškovė nepateikė savo sutarties varianto, kadangi sutarties data nebuvo pakeista. Ieškovė koregavo ir keitė 2018 m. rugsėjo 6 d. krovinio ekspedijavimo sutarties sąlygas vienašališkai, o tokie veiksmai negali būti laikomi priešpriešinės ofertos pateikimu 2018 m. rugsėjo 10 d. Ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis ir jos atsisakyti, tačiau to nepadarė, todėl laikoma, jog ieškovė sutiko su atsakovės 2018 m. rugsėjo 6 d. krovinio ekspedijavimo sutarties sąlygomis. Atsakovė pagal krovinio ekspedijavimo sutarties 5 punktą taikė ieškovei 100 Eur baudą. Atsakovė buvo susitarusi dėl krovinio pristatymo su TransMega Logistics LTD. Kadangi ieškovė krovinį pristatė pavėluotai, TransMega Logistics LTD pareiškė pretenziją atsakovei, reikalaudama sumokėti 100 Eur sumą už pavėluotą krovinio pristatymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl 100 Eur sumos, tačiau ieškovė su šia pretenzija nesutiko ir 100 Eur nesumokėjo. TransMega Logistics LTD atsisakė apmokėti atsakovės išrašytą 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą visai 1 414 Eur sumai. Siekiant išvengti teisminių ginčų su TransMega Logistics LTD, 2018 m. spalio 17 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto sudarymas buvo racionalus ir pagrįstas sprendimas išsprendžiant tarpusavio prievolių įvykdymo klausimą. Kadangi buvo atliktas įskaitymas ir TransMega Logistics LTD sumokėjo 1 314 Eur, atsakovė patyrė 100 Eur nuostolius, kurie turėtų būti priteisti iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės MB „Spina LT“ 1 323,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „FSTS“ bei 12,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu 2019 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Arelija“ perleido naujajai kreditorei MB „Spina LT“ reikalavimo teisę į UAB „FSTS“ 100 Eur skolą, 1,84 Eur palūkanas nuo nesumokėtos sumos, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad naujoji kreditorė MB „Spina LT“ byloje perėmė ne tik UAB „Arelija“ reikalavimus, bet ir įsipareigojimus, t. y. atsakyti pagal byloje pateiktą priešieškinį ir jo reikalavimus.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šalys sudarė vežimo sutartį, tačiau kyla ginčas dėl kokių sutarties sąlygų šalys susitarė. Derybos dėl užsakymo tarp šalių prasidėjo 2018 m. rugsėjo 6 d., tai patvirtina byloje pateiktas šalių vadybininkių susirašinėjimas Skype programa. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „FSTS“ pačios ieškovės prašymu 2018 m. rugsėjo 6 d. atsiuntė užsakymą (ofertą), kurį ieškovė priėmė ir jokių prieštaravimų dėl šios sutarties sąlygų nereiškė, todėl atsakovė visiškai pagrįstai sprendė, kad jos pasiūlytos sutarties sąlygos vežėjai tinka ir sutartis yra sudaryta jos 2018 m. rugsėjo 6 d. el. paštu siųstos sutarties sąlygomis. Tai, kad ieškovė sutiko atlikti vežimą patvirtina ir tolesni jos veiksmai 2018 m. rugsėjo 10 d.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės konkiudentiniai veiksmai: susirašinėjimas, krovininio automobilio pateikimas, tarimasis dėl palečių, dėl dokumentų ir jų perdavimo vairuotojui – patvirtina, jog ieškovė priėmė atsakovės pateiktos sutarties sąlygas, t. y. ji priėmė ir akceptavo ofertą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vežėja ar jos vairuotojas krovinio pakrovimo metu būtų kėlę užsakovei sąlygą dėl kažkokių priežasčių pakeisti kovinio pristatymo terminą, todėl jau krovinio pakrovimo metu, 14.13 val. išsiųstas elektroniniu paštu vežėjo vadybininkės ranka pataisytas sutarties variantas laikytinas vienašaliu, su kita šalimi nesuderintu sutarties esminių sąlygų pakeitimu. Toks staigus ir netikėtas vienašalis sutarties sąlygų pakeitimas prieš pat krovinio pateikimą vežti yra siurprizinė sąlyga iš vežėjos pusės. Tokiais veiksmais vežėja sąmoningai siekė sukurti tokią situaciją, kad sutarties pakeitimas formaliai būtų užsakovei išsiųstas, tačiau faktiškai ji apie jį sužinotų vėliau, t. y. kai krovinys jau bus išvažiavęs ir užsakovei nebeliks jokio kito pasirinkimo kaip tik sutikti su pakeistomis sąlygomis.

8. Teismas sprendė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovė atsakovei pateikė ne akceptą su išlygomis, o naują ofertą, kadangi ieškovės siūlomi sutarties pakeitimai iš esmės keitė ofertos sąlygas. Atsakovė jokio akcepto dėl priešpriešinės ofertos su pakeistomis sąlygomis ieškovei nepateikė, todėl ieškovė turėjo teisę arba atsisakyti vykdyti krovinio vežimą, arba, nusprendusi jį toliau vykdyti, turėjo laikytis pirminėje atsakovės ofertoje nustatytų sąlygų. Sutarties teksto taisymai, atlikti vienašališkai ir nepatvirtinti kitos šalies, negalioja ir nesukuria sutarties šalims privalomų teisių ir pareigų, todėl šiuo atveju vežėja, kaip savo srities profesionalė, turėjo įvertinti savo galimybes nustatytu terminu pristatyti krovinį ir tinkamai įvykdyti sutartį. Pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. ekspedijavimo sutartį krovinys turėjo būti pristatytas 2018 m. rugsėjo 12 d. Šį faktą patvirtina ir atsakovės pateikta užsakymo sutartis su užsakove TransMega Logistics, taip pat TransMega Logistics atsakymai tiek ieškovei, tiek ir atsakovei.

9. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog atsakovė teikia suklastotas tos pačios dienos 2018 m. rugsėjo 20 d. TransMega Logistics pretenzijas, kuriose yra nurodytos skirtingos krovinio pristatymo datos, tačiau teismas šiuos neatitikimus laikė neturinčiais esminės reikšmės, nes pagal bylos šalių sutartį krovinio pristatymo terminas buvo 2018 m. rugsėjo 12 d., o iškrautas krovinys buvo tik 2018 m. rugsėjo 14 d., todėl pristatymo terminas buvo pažeistas, ieškovė sutartį įvykdė netinkamai, todėl MB „Spina LT“ ieškinys atmestinas. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateiktame Rusijos juridinių asmenų registro išraše grafoje „Duomenys apie fizinius asmenis, turinčius teisę be įgaliojimo veikti juridinio asmens vardu“ 41 punkte nurodyta, kad duomenys nepatikimi. Be to, generalinis direktorius gali išduoti atitinkamus įgaliojimus veikti tam tikrose srityse ir kitiems bendrovės darbuotojams ar vadovams. Kol byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad pretenzijas ir raštus pasirašė neįgaliotas asmuo, teismas šį argumentą laikė tik ieškovės spėliojimais ir deklaratyviais teiginiais.

10. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė 2018 m. rugsėjo 20 d. TransMega Logistics jai rašytą pretenziją, kurioje nurodė, kad „FSTS“ krovinį turėjo pristatyti 2018 m. rugsėjo 12 d., tačiau pristatė 2018 m. rugsėjo 14 d., todėl turi sumokėti 100 Eur kompensaciją, sumokėtą darbininkams už papildomą laukimo laiką dėl vėluojančio pristatymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei kilus neaiškumų, atsakovė papildomai užklausė užsakovą TransMega Logistics dėl patirtų nuostolių, kuri 2019 m. spalio 7 d. pakartotinai nurodė tas pačias aplinkybes. Atliktas 100 Eur užskaitymas patvirtina, kad atsakovė atlygino TransMega Logistics jos patirtus nuostolius, gaudama iš užsakovės 100 Eur mažesnį užmokestį už pervežimą. Nustačius aplinkybes, kad atsakovės prašomi priteisti realiai patirti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės veiksmais bei įrodžius jų mokėjimo faktą, dydį ir kilmę, teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė priešieškinio reikalavimą dėl 100 Eur nuostolių, tačiau priešieškinio tenkinti šiuo atveju nėra pagrindo, nes atsakovė jau mokėdama ieškovei atlyginimą už pervežimą, pagrįstai jai nesumokėjo 100 Eur, įvertindama savo patirtus nuostolius.

11. Teismas nurodė, kad nors šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atmesti, tačiau konstatuota, jog atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos sau kompensavo, teisėtai nesumokėdama ieškovei 100 Eur dalies atlyginimo už pervežimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė privalo atlyginti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi naujoji kreditorė MB „SpinaLT“ perimdama reikalavimo teises šioje byloje perėmė ir prievolę ieškinio atmetimo atveju atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, atsakovės prašymas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp buvusio ir esamo ieškovų netenkinamas. Atsakovės atstovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir priteistina.

12. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens UAB „Arelija“ prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetė. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Arelija“ byloje dalyvavo, palaikydamas ieškovės MB „Spina LT“ poziciją. Nors teismas atmetė ir atsakovės priešieškinį, tačiau konstatavo, kad atsakovės priešieškinis buvo pagrįstas, nes ji patyrė nuostolius ir nurodė dėl kokių priežasčių pakartotinai šių nuostolių jai nepriteisia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės, kurios pusėje buvo trečiasis asmuo, ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis pripažintas pagrįstu, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės jo patirtas 50,40 Eur vertimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Spina LT“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei bei valstybei; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „FSTS“ 100 Eur įsiskolinimą, 1,84 Eur palūkanas nuo nesumokėtos sumos, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 136-148). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo motyvai ir išvados yra visiškai nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei teisiniam reguliavimui. Tarp ginčo šalių laikotarpiu nuo atsakovės ofertos pateikimo 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.50 val. iki ieškovės akcepto su išlygomis patvirtinimo 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val. susiklostė ikisutartiniai santykiai. Teismas neįvertino, kad šalių ikisutartiniuose santykiuose buvo planuota pervežti dalinį krovinį, o atsakovė negalėjo pateikti tikslių krovinio išmatavimų iki automobilis buvo pradėtas krauti, t. y. 16 val. Atsakovė prieš sudarant pagrindinę sutartį neatskleidė ieškovei dokumento keitimo sąlygos esmės, o nurodė tik, kad šią esmę pateiks vairuotojui automobiliui atvykus į pakrovimo vietą. Ieškovė matydama, jog atsakovė nesąžiningai elgdamasi ikisutartiniuose santykiuose, t. y. nenurodydama tikslių dalinio krovinio matmenų, neatskleisdama dokumento keitimo sąlygos esmės, suvokė, jog patirs didesnių laiko sąnaudų pervežant krovinį iš Lietuvos į Rusiją dėl vairuotojo darbo ir poilsio režimo imperatyvaus reguliavimo, taip pat kertant Lietuvos ir Baltarusijos pasienį bei įforminant tranzitines procedūras. Todėl ieškovė, įvertinusi visas rizikas, išsiuntė 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val. atsakovei akceptą su išlygomis, nurodydama atvykimo į paskirties vietą terminą 2018 m. rugsėjo 13 d.

13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis sudaryta pagal pirminę atsakovės ofertą. Teismas nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoja atsakovės darbuotoja K. V. patvirtino, jog el. paštu gavo ieškovės akceptą su išlygomis ir iškart informavo atsakovės valdymo organus apie padarytas ieškovės išlygas vežimo sutartyje. Atsakovė, gavusi iš ieškovės akceptą su išlygomis, jokiais veiksmais neišreiškė nesutikimo dėl pristatymo termino sąlygos pakeitimo. Be to, atsakovė su ja faktiškai sutiko konkliudentiniais veiksmais faktiškai pradėdama ją vykdyti - pakrovė krovinį pervežimui, nurodytą priešpriešinėje ofertoje, nereiškė jokių prieštaravimų dėl atliktų sutarties pataisymų. Ieškovei išsiuntus 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val. priešpriešinę ofertą atsakovei, pirminė oferta neteko galios, todėl laikytina, kad krovinio ekspedijavimo/vežimo sutartis buvo sudaryta su priešpriešinės ofertos sąlygomis.

13.3. Teismas padarė klaidingas išvadas aiškindamas CMR važtaraščiuose Nr. 01, 02, 03 grafos Nr. 24 turinį dėl krovinio pristatymo datos, plečiamai aiškino vežimo sutarties 12 sąlygą. Šalys buvo susitarusios dėl automobilio atvykimo į paskirties vietą datos, o ne išmuitinimo, iškrovimo, tolesnio tranzito forminimo terminų. Vien ta aplinkybė apie muitinės formalumų atlikimą nepaneigia vežimo sutarties 12 sąlygos įgyvendinimo - atvykti į paskirties vietą 2018 m. rugsėjo 13 d.

13.4. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad objektyviai neįmanoma nustatyti sutarties sudarymo momento, teismas turėtų vadovautis standartinių sutarties sąlygų sutapimo taisykle. Šalims apsikeičiant standartinėmis sutarties sąlygomis laikoma, kad sutapusios sąlygos yra sutarties dalis, o kolizinės sutarties sąlygos nėra laikomos sutarties dalimi. Jei laikant, kad tarp šalių sudarytos ekspedijavimo / vežimo sutarties kolizinės standartinės sąlygos nėra sutarties dalimi, tai dėl ginčijamo pristatymo termino turi būti vadovaujamasi CMR konvencijos 19 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas iš pakrovimo vietos buvo paleistas 2018 m. rugsėjo 10 d. 18 val., protingas pristatymo terminas turėjo būti 2018 m. rugsėjo 14 d. 3 val. ryto, tačiau vežėjas krovinį pristatė anksčiau, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d. 18 val.

13.5. Teismas nevertino, kad nėra jokių duomenų apie OOO „Transmega Logistik“ teisinį ryšį su tikraisiais naudos gavėjais, nurodytais CMR važtaraščiuose. Atsakovė neįrodė, jog ji dėl tariamai pavėluoto krovinio pristatymo patyrė realius nuostolius. Byloje nėra įrodymų, kad OOO „Transmega Logistik“ sumokėjo darbininkams 100 Eur už krovinio laukimą. Jos būstinė yra Maskvoje, krovinys buvo iškraunamas Murom mieste, t. y. 320 km nuo OOO „Transmega Logistik“ veiklos vietos. Tai pagrindžia ieškovės poziciją, jog teismas neįvertino visų įrodymų ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju OOO „Transmega Logistik“ nuostoliai dėl pavėluoto pristatymo buvo hipotetiniai, todėl juos sumokėjusi atsakovė prisiėmė tokią riziką ir negali jos perkelti ieškovei.

13.6. Teismas neįvertino aplinkybių apie vykstantį ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamąja tvarka dėl galimo disponavimo netikru dokumentu ir sukčiavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo objektyviai pagrįsti nė vieno galimai netikro dokumento gavimo šaltinio, todėl teismas turėjo skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus, kurie paneigtų abejones dėl galimo netikro dokumento pagaminimo.

13.7. Nepagrįstos teismo išvados, kad K.V. N. galėjo veikti be įgaliojimo ar turėjo teisę veikti be įgaliojimo OOO „Transmega logistik“ vardu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.. Ieškovė teikia naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi pats teismas nekėlė tokio klausimo bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 30 d. istorinio Rusijos Federacijos juridinių asmenų registro išrašo Nr. 2356B/2019 ginčo laikotarpiu iki dabar N. K. V. nebuvo OOO „Transmega Logistik“ nei valdymo organu, nei dalyviu, todėl be įgaliojimo negalėjo veikti OOO „Transmega Logistik“ vardu. Ginčo laikotarpiu generaliniu direktoriumi buvo B. M. U.

13.8. Atmetęs atsakovės priešieškinį teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, t. y. nepriteisė iš atsakovės ieškovei jos patirtų išlaidų ginantis nuo priešieškinio bei išlaidų valstybei, susijusių su dokumentų įteikimu. Atmestas priešieškinis negalėjo būti pagrįstu. Atmetus ieškinį ir priešieškinį bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neturėjo būti iš viso skirstomos, arba skirstomos kiekvienai šaliai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas turėtų įvertinti atsakovės elgesį pagal sąžiningo elgesio standartus, pateikiant nepagrįstą priešieškinį.

14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Arelija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą, priteisti iš atsakovės visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 1-3). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Papildomas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje atsakovės prašymu teismo nutartimi UAB „Arelija“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir buvo pripažintas UAB „Arelija“ direktoriaus būtinas dalyvavimas teismo posėdyje. Teismo buvo nurodyta pateikti duomenis, ar UAB Arelija siuntė 2019 m. liepos 10 d. užklausą trečiajam asmeniui OOO „Transmega logistik“ dėl informacijos pateikimo ir, ar gavo atsakymą į užklausą. Vykdydama teismo nutartį UAB „Arelija“ pateikė nurodytus duomenis ir dėl to patyrė vertimo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

14.2. Teismas neteisingai aiškino ir priteikė CPK 93 straipsnio normą. Byloje dalyvavusios šalies patirtos vertimo išlaidos, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios turi būti šaliai, tame tarpe ir trečiajam asmeniui, atlygintos. Atmetus atsakovės priešieškinį nepagrįstai nebuvo patenkintas trečiojo asmens reikalavimas priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

14.3. Teismas neteisingai išaiškino tarp ginčo šalių sudarytos sutarties turinį. Atsakovė ieškovei pritaikė sutartines netesybas pagal ginčo sutarties punkto 18.5 sąlygą, nors pagal CMR konvencijos 23 str. l d. dėl termino viršijimo turėjo įrodyti, kad buvo padaryta reali žala. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, suvokusi, jog neteisėtai ieškovei nesumokėjo už pervežimo paslaugas, pritaikiusi baudą ėmė teikti teismui galimai netikrus dokumentus (vyksta ikiteisminis tyrimas), kuriais įrodinėjo tariamą žalą dėl termino viršijimo.

14.4. Teismas neteisingai nustatė ginčo sutarties sudarymo momentą. Tarp šalių vyko derybos dėl ginčo sutarties sąlygų suderinimo ir pačios ginčo sutarties sudarymo. Atsakovė nepateikdama ieškovei tikslių krovinio išmatavimų prieš vykdant sutartį elgėsi nesąžiningai ir dėl tokių veiksmų ginčo sandoris galėjo būti neįgyvendintas, jei krovinys netilptų į puspriekabę. Ieškovės atliktas sąlygos keitimas dėl krovinio pristatymo į paskirties vietą 2018 m. rugsėjo 13 d. yra sąžiningas ir teisėtas, kadangi ginčo šalys nebuvo susitarusios dėl ginčo sutarties esminių sąlygų iki to momento, kol faktiškai buvo pakrautas krovinys (dėl esminės krovinio matmenų atskleidimo sąlygos) ir pateikti visi duomenys krovinio dokumentų keitimui (dėl esminės keičiamu dokumentu turinio atskleidimo sąlygos).

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „FSTS“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, neprijungti prie bylos apeliantės MB „Spina LT“ pavėluotai teikiamų naujų įrodymų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 14-21). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

15.1. Apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nėra pateikta nei prašymo, nei pagrįstų motyvų dėl naujų įrodymų prijungimo, todėl šie naujai teikiami įrodymai (kurių autentiškumas kvestionuotinas) turėtų būtų atmesti apeliacinės instancijos teismo ir jais neturėtų būti vadovaujamasi.

15.2. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės siekia pakartotinai nagrinėti ta? pati? tarp šalių iškilusį ginčą, dėl kurio jau yra priimtas motyvuotas sprendimas. Apeliantė skunde nurodo tik formalius pagrindus, savo retorinius pamąstymus ir pasvarstymus, tačiau konkrečių ir aiškių motyvų, dėl kurių būtų galima pripažinti teismo priimtą sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu, apeliaciniame skunde nepateikė.

15.3. Byloje nėra aišku, kokiu šaltiniu remiantis apeliantės MB „Spina LT“ atstovas dėsto faktines aplinkybes apeliaciniame skunde, nes UAB „Arelija“ vadovas T. O. 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nieko nežino ir nieko negali paaiškinti. Atsakovės darbuotoja K. V. patvirtino visai kitas aplinkybes, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Atsakovės darbuotojos parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tuo tarpu UAB „Arelija“ apklaustos darbuotojos duoti parodymai ir paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniems įrodymams - į bylą pateiktam rašytiniam susirašinėjimui per „Skype“ programą

15.4. Teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Arelija“ sutiko su atsakovės pasiūlytomis sąlygomis ir pervežimo data, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Apeliantės motyvai, kad galbūt šalys nesusitarė dėl termino, samprotavimai apie laiko ir atstumo skaičiavimą nepagrįsti jokiais įrodymais. Tik 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val., kai užsakymas jau buvo faktiškai vykdomas ir transporto priemonė buvo pas atsakovę? UAB „Arelija“ darbuotoja elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės darbuotojai krovinio ekspedijavimo sutarti? su daugybe? koregavimu?, papildymu? ir išbraukimų.

15.5. Apeliantė, siekdama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, susipainiojo tarp savo argumentų ir pareiškimų, motyvų dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Kaip matyti iš į bylą kartu su ieškiniu pateiktos Krovinio ekspedijavimo sutarties, kuri buvo koreguota vienašališkai UAB „Arelija“, sutartyje nurodyta sandorio sudarymo data 2018 m. rugsėjo 6 d., nebuvo koreguota. Todėl apeliantės motyvai, kad UAB „Arelija“ galėjo pristatyti krovinį 2018 m. rugsėjo 13 d. yra nepagrįsti.

15.6. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Arelija“ direktorius T. O. nepatvirtino, kad koregavimus darė būtent jis. Ieškinio UAB „Arelija“ direktorius nerengė, pasak jo, ieškinį rengė advokatas - tačiau koks advokatas jis paaiškinti teismui negalėjo, nes jis paprasčiausiai to nežino. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina UAB „Arelija“ ir MB „Spina LT“ nesąžiningumą. UAB „Arelija“ pavėlavo ir neįvykdė savo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų, todėl šios įmonės ir jos teisių perėmėjo (apeliantės) interesai negali būti ginami. Tai ne pirmas atvejis, kai UAB „Arelija“, neįvykdžiusi savo prievolių pagal susitarimus, nepagrįstai kreipėsi į teismus dėl tariamos skolos priteisimo.

15.7. Apeliantės motyvai apie atsakovės tariamai neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti ir neteisėti. Joks ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nėra pradėtas. Apeliantės su skundu pateiktame dokumente, skiltyje „Duomenys apie fizinius asmenis, turinčius teisę be įgaliojimo veikti juridinio asmens vardu“ nurodyta, kad toks asmuo yra N. K.. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad apeliantės teikti išrašų apie Rusijos Federacijos juridinius asmenis duomenys nepatikimi. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškinti iš kur gavo tokius išrašus.

15.8. Atsakovei pagrįstai buvo priteistos jos bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi sprendimas yra priimtas jos naudai. Teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad atsakovės priešieškinis yra pagrįstas ir pareikštas teisėtai.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „FSTS“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 22-26). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl UAB „Arelija“ patirtų išlaidų dydžio, dėl tikslo, kam buvo teikiami dokumentų vertimai ir kt., neturi jokios juridinės reikšmės teismo priimto papildomo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

16.2. Trečiasis asmuo byloje aktyviai veikė ieškovės pusėje: palaikė ieškinio reikalavimus, per savo atstovą byloje ginčijo priešieškinio reikalavimus, įrodinėjo ieškinio pagrindą ir dalyką. Apeliantės UAB „Arelija“ pozicija sutapo su ieškovės MB „Spina LT“ pozicija. Todėl byloje visa apimtimi atmetus ieškinį, pareikštą atsakovės atžvilgiu, teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas apie tai, kad jokios išlaidos nėra priteistinos UAB „Arelija“ naudai.

16.3. Apeliantė nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo sprendimo teisėtumo, jo priėmimo pagrindų atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, kadangi jie išeina už pateikto apeliacinio skundo dėl teismo papildomo sprendimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat papildomo sprendimo, kuriuo buvo atmestas trečiojo asmens prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliantė MB „Spina LT“ nurodo, kad į bylą teikia naujus įrodymus – 2019 m. lapkričio 26 d. istorinius Rusijos Federacijos juridinių asmenų registro išrašus, kuriais įrodinėja, kad N. K. V. nebuvo nei OOO „Transmega Logistik“ valdymo organu, nei dalyviu, todėl be įgaliojimo negalėjo veikti šios įmonės vardu. Apeliantė nurodo, kad šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl ieškovės pateikto Rusijos juridinių asmenų registro išrašo patikimumo, dėl to pasisakant tik pačiame teismo sprendime.

20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teismui teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė šių naujai pateiktų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė jų turinį žino (pažymėtina, kad ieškovė 2019 m. spalio 9 d. į bylą pirmosios instancijos teisme jau buvo pateikusi OOO „Transmega Logistik“ Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro išrašą (2019 m. rugsėjo 24 d. duomenys), kurį teismas vertino), dėl jų galėjo bei pateikė argumentus atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Taip pat teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, apeliantė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą abejonę dėl anksčiau pateikto įrodymo patikimumo bei įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsiskaitymo pagal vežimo sutartį

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 6 d. 16.50 val. elektroniniu paštu pateikė ieškovei sutartį pervežti krovinį iš Vilniaus Lietuvoje į Muromą Rusijoje už 600 Eur, atvykimo į pakrovimo vietą data - 2018 m. rugsėjo 10 d., atvykimo į iškrovimo vietą data - 2018 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė 2018 m. rugsėjo 6 d. sutartį su savo atliktais (rašytais ranka) pataisymais, tarp jų dėl atvykimo į iškrovimo vietą datos, nurodant „2018.09.12/13“. Ieškovės teigimu, ji 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.13 val. atsakovei išsiuntė akceptą su išlygomis, nurodydama atvykimo į paskirties vietą terminą 2018 m. rugsėjo 13 d. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad UAB „Arelija“ sutiko su atsakovės pasiūlytomis sąlygomis, o būtent su krovinio pervežimo data (2018 m. rugsėjo 12 d.), ši pradinė sutartis nebuvo pakeista, tačiau ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė 100 Eur žalą.

23. Kadangi krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje, pripažįstama, jog krovinių vežimas yra reguliuojamas 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija). Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas CMR konvencijos taikymas ginčo išsprendimui. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas.

24. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės (siuntėjos) pareigos ieškovei (vežėjai) sumokėti krovinio pervežimo kainą (600 Eur). Atsakovės teigimu, ieškovė pažeidė krovinio pristatymo terminą, dėl ko atsakovė patyrė 100 Eur žalą, todėl atsakovė ieškovei už suteiktą pervežimo paslaugą mokėtiną sumą sumažino patirtų nuostolių suma (600 Eur ieškovei mokėtina suma – 100 Eur atsakovės patirta žala = 500 Eur ieškovei sumokėta suma). Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia dviem pagrindais. Pirma, ieškovė krovinį pristatė sutartu laiku; antra, atsakovė neįrodė patirtos žalos fakto.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. vežimo sutartį šalys susitarė, jog krovinys į iškrovimo vietą turi būti pristatytas būtent 2018 m. rugsėjo 12 d., o ne 2018 m. rugsėjo 13 d. Iš šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad krovinio pristatymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, ir, kad ši sąlyga šalių susitarimu būtų pakeista byloje duomenų nėra. Tokią šalių suderintą valią patvirtina ir ieškovės konkliudentiniai veiksmai pradedant šią sutartį vykdyti bei į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas. Ieškovės (vežėjos) 2018 m. rugsėjo 10 d., t. y. atvykimo į pakrovimo vietą dieną vienašališkai atliktas sutarties sąlygų keitimas, nesant kitos šalies sutikimo, negali būti laikomas 2018 m. rugsėjo 6 d. sudaryto susitarimo sąlygų pakeitimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka, kad atsakovei jokio akcepto dėl priešpriešinės ofertos su pakeistomis sąlygomis ieškovei nepateikus, ieškovė turėjo teisę arba atsisakyti vykdyti krovinio vežimą, arba, nusprendusi jį toliau vykdyti, turėjo laikytis pirminėje atsakovės ofertoje nustatytų sąlygų. Krovinys gavėjui nebuvo pristatytas 2018 m. rugsėjo 12 d. (transporto priemonė su kroviniu 2018 m. rugsėjo 13 d. 18 val. laikinojo saugojimo sandėlį, 2018 m. rugsėjo 14 d. 9.49 val. prekė pristatyta Rusijos muitinei), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė sutartį įvykdė netinkamai. Teismas sutinka su atsakove, kad net iš ieškovės atlikto vienašalio sutarties sąlygų pakeitimo dėl krovinio pristatymo termino (nurodant „2018.09.12/13“), nėra aišku, kad krovinio nebus galimybės pristatyti 2018 m. rugsėjo 12 d., juolab, kad iki tol ieškovė apie tai nebuvo nurodžiusi atsakovei (bendraujant per „Skype“ programą).

26. Ieškovė iš esmės apeliaciniame skundė teigia, kad krovinys į paskirties vietą 2018 m. vasario 12 d. negalėjo būti pristatytas dėl atsakovės veiksmų, t. y. negalėjo pateikti tikslių krovinio išmatavimų (dėl esminės krovinio matmenų atskleidimo sąlygos) ir nebuvo pateikti visi duomenys krovinio dokumentų keitimui (dėl esminės keičiamų dokumentų turinio atskleidimo sąlygos). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, 2018 m. rugsėjo 6 d. siuntėjos atstovė nurodė, kad krovinys bus paruoštas pakrovimui apie 10-11 val., tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 10 d. 10.30 val. pasiteiravus kada pristatys transporto priemonę, vežėja atsakė, kad vis dar krauna pagrindinį krovinį (kito asmens), kurį pakrovus vyks paimti siuntėjos krovinį; 12.39 val. informavo, jog transporto priemonė jau greitai bus pas atsakovę. Ieškovė, priėmusi krovinį, jokių pretenzijų atsakovei dėl pavėluotai pateikto krovinio matmenų ar dokumentų turinio neatskleidimo nereiškė. Ieškovės liudytoja J. A. posėdyje patvirtino, kad krovinio pakrovimo metu jokių trukdžių ar nesusipratimų, kurie būtų užvilkinę krovimą, nebuvo, viskas vyko sklandžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytos sutarties 2.1 punktu nustatyta, jog pakrovimui skiriamos 24 val., šis terminas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo, pavėluoto pristatymo prezumpciją (17, 18 straipsniai), nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis riboja vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydį (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 25, 28 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė (ieškovė apskritai neigė, kad pavėlavo pristatyti krovinį) nė vienos CMR konvencijoje nustatytos sąlygos, kai vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio pavėluotą pristatymą (CPK 178 straipsnis).

27. CMR konvencijos 19 straipsnis numato, jog laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, krovinys nebuvo pristatytas suderintu terminu (2018 m. rugsėjo 12 d.), todėl krovinio pristatymo terminą viršijus, atsakovė (siuntėja) turi teisę iš ieškovės (vežėjo) reikalauti kompensuoti patirtus nuostolius.

28. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šalis reikalaujanti atlyginti nuostolius susijusius su vėlavimo pasikrauti ir pristatyti krovinius privalo įrodyti patirtų nuostolių faktą ir priežastinį ryšį tarp vežėjo padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Taigi, sutiktina su apeliante, jog vien to fakto, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, jog vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu jis įrodo, kad dėl to jam buvo padaryti nuostoliai. Šiuo atveju atsakovė teismui pateikė ieškovei siųstą pretenziją dėl sutarties pažeidimo, užsakovo (krovinio gavėjo) pretenziją atsakovei, taip pat duomenis, jog už pavėluotai pristatytą krovinį atsakovė negavo pajamų (jai buvo taikytos 100 Eur sutartinės netesybos/paskaičiuoti nuostoliai dėl sumokėtų pinigų darbininkams už papildomą laukimo laiką), kurios buvo išskaitytos iš jos užmokesčio, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė byloje įrodė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė 100 Eur žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliantės nurodomi argumentai, kad atsakovė nepagrįstai atlyginusi krovinio gavėjui 100 Eur nuostolius dėl pavėluoto pristatymo, prisiėmė tokią riziką ir negali jos perkelti ieškovei, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės patirti 100 Eur nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės veiksmais dėl pavėluoto krovinio pristatymo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė nepagrįstai sumokėjo krovinio gavėjui jo patirtus nuostolius. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, neturėjo pakankamo pagrindo abejoti atsakovės patirtų nuostolių faktu bei jų dydžiu, bei tuo, kad Transmega Logistik ir atsakovės susitarimas dėl krovinio pervežimo bei nuostolių atlyginimo prieštarauja imperatyviam CMR konvencijos reguliavimui, juolab, kad jų sutartiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

29. Apeliantė taip pat nurodo, kad Transmega Logistik pretenzijos galimai suklastotos, be to, jos negalioja, nes jas pasirašė N. K. V., kuris nebuvo nei šios bendrovės valdymo organu, nei dalyviu, todėl be įgaliojimo negalėjo veikti šios įmonės vardu. Tačiau priešingai, nei teigia apeliantė, jos kartu su apeliaciniu skundu pateikti Rusijos juridinių asmenų registro išrašai (Eil. Nr. 53-55) patvirtina, kad N. K. V. yra šio juridinio asmens steigėjas (dalyvis), turintis 10/11 akcijų. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad įmonės vadovas negalėjo būti išdavęs įgaliojimo veikti tam tikrose srityse ir kitiems asmenims, tarp jų ir N. K. V.. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji kreipėsi į ikiteisminę įstaigą dėl galimo dokumento (pretenzijų) suklastojimo, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, taip pat nėra pagrindas abejoti atsakovės patirtų nuostolių faktu bei jų dydžiu.

30. Kadangi atsakovė įrodė, kad ieškovė pažeidė šalių sutartį ir dėl to patyrė nuostolius, kurie jai turi būti kompensuoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą nemokėti ieškovei 100 Eur atlyginimo už krovinio pervežimą. Pažymėtina, kad įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Ieškovei pavėluotai atlikus vežimą atsakovė patyrė nuostolius ir dėl šios priežasties pagrįstai nesumokėjo dalį atlygio ieškovei už atliktą pervežimą (turėjo galiojančią reikalavimo teisę įskaitymo metu). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Apie numatomą atlikti įskaitymą atsakovė informavo ieškovę 2018 m. spalio 3 d. pretenzija. Dėl to pripažintina, kad atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi, todėl ieškinys kaip nepagrįstas atmestas.

31. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos kompensavo pagrįstai nesumokėdama ieškovei 100 Eur dalies atlyginimo už pervežimą, nepaisant to, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti, sprendė, jog ieškovė privalo atlyginti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai ieškovės prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų laikomas atmestu. Kadangi 2019 spalio 29 d. sprendime teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Arelija“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo trečiojo asmens prašymą priteisti iš atsakovės 50,40 Eur vertimo išlaidas atmetė. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo palaikydamas ieškovės poziciją, todėl nepaisant to, jog Kauno apylinkės teismo 2019 spalio 29 d. sprendimu tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmestas, tačiau byloje konstatavus, kad atsakovės priešieškinis iš esmės buvo pagrįstas, nes ji patyrė nuostolius, nėra teisinio pagrindo priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės jo patirtas 50,40 Eur vertimo išlaidas.

33. Tiek apeliantės MB „Spina LT“, tiek apeliantės UAB „Arelija“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovės priešieškinį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir nepagrįstai nepriteisė dėl atsakovės pareikšto priešieškinio jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės MB „Spina LT“ vertinimu, teismas privalėjo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų iš viso neskirtyti arba jas paskirstyti kiekvienai šaliai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nes atmestas priešieškinis objektyviai negalėjo būti pagrįstu. Apeliantės UAB „Arelija“ teigimu, kadangi jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su atsakovės priešieškinio reikalavimu, kurį teismas atmetė, jos patirtos 50,40 Eur vertimo išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliančių argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyse nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių elgesį, bylos pobūdį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

35. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, galimo taikymo teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

36. Nagrinėjamu atveju, nors tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo atmesti, tačiau bylos galutinis rezultatas yra atsakovės naudai, nes ji byloje įrodė, kad ieškovei pavėluotai atlikus vežimą ji patyrė nuostolius ir dėl šios priežasties pagrįstai nesumokėjo dalies atlygio ieškovei už atliktą pervežimą (turėjo galiojančią reikalavimo teisę įskaitymo metu). Byloje ginčo dėl vežimo kainos nekilus ir ieškovei bei trečiajam asmeniui, buvusiam ieškovės pusėje, savo argumentų dėl atsakovės nuostolių kompensavimo neįrodžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atlyginti tik atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas vertintinas ne formalus bylos išsprendimo rezultatas, kurioje tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti, o šalių siekto rezultato pasiekimas. Kadangi byloje nenustatyta, kad kurios nors iš šalies procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, konstatuotina, jog jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat įvertinus bylos baigtį ir tai, kad įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paskirsčius bylinėjimosi išlaidas taip, kaip prašo apeliantės, būtų pažeista teisinga šalių interesų pusiausvyra ir bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Vien tai, kad atsakovė pasirinko savo teises ginti ne tik atsikirtimais į ieškinį, bet ir pareiškiant byloje priešieškinį dėl nuostolių kompensavimo, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė būtent kryptingi ir nuolatiniai teisei priešingi atsakovės veiksmai. Vertintina, kad išlaidos buvo patirtos dėl UAB „Arelija“ pareikšto nepagrįsto reikalavimo, kurio teises ir pareigas bylos nagrinėjimo metu perėmė MB „Spina LT“, jos turėjo numatyti, jog esant nepalankiam ieškovei bylos išnagrinėjimo rezultatui, tektų atlyginti priešingos šalies bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat skundžiamas papildomas sprendimas, kuriuo buvo atmestas trečiojo asmens prašymas priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, paliktina nepakeista.

37. Apeliantė MB „Spina LT“ neginčija skundžiamame sprendime detaliai aptartų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų neaptarinėja.

Dėl procesinės bylos baigties

1. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą tiek dėl paties ginčo esmės (atsiskaitymo pagal vežimo sutartį), tiek sprendžiant dėl šalių bei trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimas ir 2019 m. lapkričio 14 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundus, apeliantėms neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

3. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 302,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir 181,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apeliančių.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FSTS“ iš ieškovės mažosios bendrijos „Spina LT“ 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FSTS“ iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arelija“ 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas