- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2033-1036/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49787-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- H. Š.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinui Pladui, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, kaltinamajam H. Š., jos gynėjui advokatui B. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. Š. (H. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. Š. 2018-10-15 apie 19:30 val., Vilniaus r. Didžiosios Riešės k., Molėtų g. ties įvažiavimu į Lygumų gatvę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Rav 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,77 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis H. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo anūkės gimtadienis, šventė kavinėje (duomenys neskelbtini). Šventės metu išgėrė tris taures po 100 gramų degtinės. Norėjo kviesti taksi, bet nusprendė namo parvairuoti. Molėtų gatvėje, Riešėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Nustatė 2,7 promilės neblaivumą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Vairuoja beveik 40 metų, tačiau niekada neturėjo problemų su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją laiduoti sutinka ir nori jo sutuoktinė L. S.. Su žmona santuokoje gyvena 15 metų, tačiau bendrauja 20 metų. Santykiai su žmona labai geri. Visas problemas sprendžia kartu, pasitaria visais gyvenimo atvejais. Žmona jam daro teigiamą įtaką.
Šalies argumentai
L. S. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Vyras labai išgyvena dėl šio įvykio. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jos prašymą ir atleis kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą, ji bus atsakinga už sutuoktinio elgesį. Su vyru sutaria gerai, visus sprendimus šeimoje priima pasitarę. Vyras įsiklauso į jos nuomonę. Ji turi vairuotojo pažymėjimą daugiau nei 10 metų.
Be kaltinamojo H. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytojas V. K. parodė, kad 2018-10-15 patruliuojant apie 19: 27 val. buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų automobilio Honda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris važiuoja link Santariškių. Automobilis su nurodytais valstybiniais numeriais buvo sustabdytas Vilniaus r., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. priešais įvažiavimą į Lygumų gatvę. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad tai automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį vairavo H. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Į įvykio vietą buvo iškviestas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų ekipažas, kurie 20:06 val. alkotesteriu nustatė H. Š. 2,77 promilių girtumą. Kol atvyko Patrulių rinktinės pareigūnai H. Š. alkoholio nevartojo (b.l. 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10330/2018 (01) konstatuota, kad H. Š. kraujyje, kuris paimtas 2018-10-15 20.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ Regitra duomenų bazės, matyti, kad automobilio Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas H. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta automobilio Toyto RAV 4, pasirinkti metai 2005, kaina Lietuvoje su PVM 4520 eurų (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad H. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonė būdama neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. H. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojo V. K. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama H. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes H. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį H. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės L. S. laidavimą. H. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nepadaryta. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 34), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 35-36). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis iki veikos padarymo dirbo , prižiūri ir slaugo neįgalią motiną. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti H. Š. pasitikėjimą.
Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. S. yra tinkama būti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje yra bausta už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau neteista, dirba pagal verslo liudijimą, padeda rūpintis neįgalia kaltinamojo motina. Teisiamojo posėdžio metu tiek H. Š., tiek L. S. parodė, kad jie bendrauja kiekvieną dieną, tarp jų yra tamprūs santykiai, sutaria gerai. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad L. S. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog L. S. turi įtaką H. Š. elgesiui, jis ja pasitiki, įsiklauso į nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad H. Š. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl L. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas H. Š. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja L. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti H. Š. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie L. S. asmenybę, tiek jos bei H. Š. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad L. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką H. Š., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti H. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojos L. S. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Įvertinus jau aptartų aplinkybių visumą, taip pat duomenis apie laiduotojos L. S. gaunamas pajamas, darytina išvada, kad pagrindo ir būtinybės skirti laidavimą su užstatu nėra. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (2017-07-12 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-8436/2017; 2017-06-02 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; 2017-06-30 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; 2017-06-16 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017 ir kt.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam H. Š. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, nusikalstama veika kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jos padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, anksčiau kaltinamasis nėra baustas už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. H. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai H. Š. (b. l. 11). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę- automobilio Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą atleisti H. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sprendė, kad tikslinga skirti laidavimą be užstato, todėl teismo vertinimu, automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamojo proceso paskirti be kita ko yra užtikrinti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neskyrus H. Š. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, tiek kaltinamajam, tiek visuomenei gali susidaryti nebaudžiamumo nuotaikos. Svarbu akcentuoti ir tai, kad vienas iš baudžiamosios atsakomybės tikslų yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Konfiskavus nusikalstamos veikos priemonę ir uždraudus kurį laiką kaltinamajai naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, kaltinamasis H. Š. bus sulaikytas nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas atitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, nevaržo asmens labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, H. Š. (H. Š.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. S. laidavimą.
Nustatyti vienerių metų laiduotojos L. S. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti H. Š. (H. Š.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymo pradžios, t. y. nuo 2018 m. spalio 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis 3 dalimi, konfiskuoti iš H. Š. (H. Š.) automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
H. Š. (H. Š.) skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. Š. (H. Š.) ir laiduotojai L. S., kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.