- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2-2114-217/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01671-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- D. K., A. T.
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus atstovei J. N.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus ieškinį atsakovams D. K. ir A. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus atstovė J. N. teismo posėdyje ieškinį(b.l. 2-6), palaikė, prašė patvirtinti su atsakovu D. K. sudarytą 2019-02-06 taikos sutartį dėl 4 000,20 Eur žalos atlyginimo apdraustojo M. R. laikino nedarbingumo išlaidas dėl 2016-10-31 Kauno rajone, kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis įvykusio eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos, solidariai priteisti iš atsakovo A. T. dėl to paties eismo įvykio M. R. laikino nedarbingumo išlaidas 4000,20 Eur žalos.
Paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriui dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų buvo pateikti M. R. nedarbingumo pažymėjimai už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-10-31 iki 2018-03-26. VSDFV Kauno skyrius 2017-03-17 sprendimu Nr.8.22-365 M. R. 2016-10-31 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu ir jam paskyrė bei iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-10-31 iki 2018-03-26 išmokėjo 4 000,20 Eur ligos išmoką. Išmokėjus ligos išmoką Fondo biudžetui padaryta 4 000,20 Eur dydžio žala, kuri turi būti priteista iš kaltų asmenų, Kauno apylinkės teismas 2017-05-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-917/2017 kaltu dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažinto D. K., a.k(duomenys neskelbtini) vairavusio A. T., a.k(duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „A. R.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo draustas.
Šalies argumentai
Atsakovas D. K. su ieškiniu sutiko ir prašė patvirtinti taikos sutartį sudarytą su ieškovu, dėl atsakovo A. T. kaltės pasisakė, kad jis atsakingas už padarytą žalą ir ieškinys tenkintinas solidariai iš abiejų atsakovų.
Atsakovo A. T. atstovas advokato padėjėjas L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio pripažintas ir nuteistas D. K.. Jis buvo įgijęs (nusipirkęs) automobilį, tačiau jo neįregistravęs nustatyta tvarka. Vien aplinkybė, jog viešame registre automobilio savininku buvo A. T., tai savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra priemonės savininkas. Baudžiamojoje byloje liudijęs eismo įvykį sukėlęs D. K. patvirtino aplinkybę, jog automobilį nusipirko ir yra jo teisėtas savininkas, tačiau automobilio nuosavybės neįregistravo. Todėl eismo įvykio metu A. T. neturėjo nuosavybės teise automobilio „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis negali būti pripažintas solidariai su eismo įvykio kaltininku. Dėl to šioje byloje nėra pagrindo A. T. laikyti tinkamu atsakovu pagal CK 6. 270 str. 2 d. Nėra ginčo, jog 2016 m. spalio 31 d. eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas M. R., sukėlė D. K.. Dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir kilusių padarinių, jam pagal VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. 17 d. sprendimą Nr. 8.22-365 buvo išmokėta 4 000,20 Eur ligos išmoka. Pagal CK 6.247 str. nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikimo, neveikimo rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismu praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia atsižvelgti į atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę netesėtu veiksmu atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą ir įprastą gyvenimišką riziką. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-917/2017 D. K. parodė, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojantį techninį apžiūros liudijimą. Žinojo, kad automobilis neturi privalomojo draudimo. Jis nusipirkęs automobilį, neturėjo tikslo jo eksploatuoti, nes minėtą automobilį ketino parduoti dalimis. 2016 m. spalio 3 d. neturėjo kuo nuvažiuoti į darbovietę, kitu asmenų paprašyti nuvežti į darbovietę taip nebuvo galimybės, todėl lengvabūdiškai tikėjosi nuvažiuoti iki darbovietės. Ieškovė ieškinyje teigia, jog atsakovo A. T. neteisėti veiksmai pasireiškė transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo nedraustos transporto priemonės perdavimu trečiajam asmeniui. Ieškovės teigimu, ša A. T. tariamai neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su šioje byloje reikalaujama priteisti žala (neigiamais padariniais). Su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Žalą sukėlė ne automobilio neapdraudimas, o sukeltas eismo įvykis, kurio metu sužalotas žmogaus ir po ko buvo išmokėta 4 000,20 Eur ligos išmoka. Iš nuosprendžio, matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „A. R.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) dalyvavimas viešame eisme buvo galimas, nes automobilis turėjo galiojantį techninės apžiūros liudijimą. D. K. suvokė, kad jis įgijo nuosavybės teisę į automobilį „A. R.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) žinojo, kad automobilis nėra apdraustas, tačiau lengvabūdiškai naudojosi automobiliu. D. K. vairuojant transporto priemonę „A. R.“ valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 31 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunks sutrikdyta M. R. sveikata. VSDFV Kauno skyrius M. R. įvykis sunku nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu ir išmokėjo 4 000,20 Eur ligos išmoką. Įvertinus šias faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nėra faktinio priežastinio ryšio, tarp atsakovo A. T. tariamai neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių (t. y. tarp automobilio neapdraudimo ir M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo). Esant visiškai priešingai situacijai, t. y. jeigu eismo įvykio metu automobilis „A. R.“ valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būtų apdraustas transporto priemonių valdytoju civilinė; atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nekeistų susiklosčiusios faktinės situacijos nepašalintu prielaidų 2016 m. spalio 31 d. įvykusiam eismo įvykiui įvykti. Tai pagrindžia toliau nurodomos aplinkybės: Transporto priemonės valdytojas - asmuo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra transporto priemonių valdytojų, naudotojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (TPVCAPDĮ 3 str.). Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintu atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: pasišalino iš įvykio vietos. Nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 144 str. (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) ir BK 281 str. 3 d. (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). Esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, susiklosto situacija, jog net jeigu eismo įvykio metu automobilis „A. R.", valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būtų buvęs apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų kilusių neigiamu padarinių, t. y. M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to draudimo išmoką tretiesiems asmenims išmokėjęs draudikas pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nuostatą galėtu prisiteisti (susigrąžinti) išmokėtas sumas iš D. K.. Neanalizuojant likusių civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, konstatuotina, jog A. T. veiksmai (veikimu, neveikimu) niekaip nėra susijęs su ieškovės reikalaujama atlyginti žala. Vadovaujantis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-917/2017 surinktais duomenimis ir Nuosprendžiu, nėra pagrindo teigti, jog A. T. būtu solidariai atsakingas už eismo įvykio metu sukeltą žalą ir turėtu ją atlyginti. Nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodomo pažeidimo - automobilio neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimu; ir kilusių- padariniu - eismo įvykio, kurio metu sužalotas žmogaus. A. T. nesutinka su VSDFV pareikštu ieškiniu ir reikalavimu atlyginti solidariai VSDFV biudžetui kilusią žalą (t.y. sumokėti 4 000,20 Eur sumą).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis): M. R. nedarbingumo pažymėjimais už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-10-31 iki 2018-03-26; 2016-12-05 nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktu Nr.01; 3.VSDFV Kauno skyriaus 2017-03-17 sprendimu Nr. 8.22-365; VSDFV Kauno skyriaus 2017-03-21 sprendimu Nr. 8.24-2550; VSDFV Kauno skyriaus 2017-03-28 sprendimu Nr. 8.24-2759; VSDFV Kauno skyriaus 2017-04-10 sprendimu Nr. 8.24-3429; VSDFV Kauno skyriaus 2017-04-20 sprendimu Nr. 8.24-3725; VSDFV Kauno skyriaus 2017-04-24 sprendimu Nr. 8.24-3808; VSDFV Kauno skyriaus 2017-05-05 sprendimu Nr. 8.24-4276; VSDFV Kauno skyriaus 2017-05-15 sprendimu Nr. 8.24-4459; VSDFV Kauno skyriaus 2017-05-23 sprendimu Nr. 8.24-4613; VSDFV Kauno skyriaus 2017-05-31 sprendimu Nr. 8.24-4811; VSDFV Kauno skyriaus 2017-06-09 sprendimu Nr. 8.24-5195; VSDFV Kauno skyriaus 2017-06-21 sprendimu Nr. 8.24-5439; VSDFV Kauno skyriaus 2017-06-24 sprendimu Nr. 8.24-5578; VSDFV Kauno skyriaus 2017-07-07 sprendimu Nr. 8.24-5964; VSDFV Kauno skyriaus 2017-07-18 sprendimu Nr. 8.24-6100; VSDFV Kauno skyriaus 2017-07-26 sprendimu Nr. 8.24-6280; VSDFV Kauno skyriaus 2017-08-03 sprendimu Nr. 8.24-6605; VSDFV Kauno skyriaus 2017-08-21 sprendimu Nr. 8.24-6888; VSDFV Kauno skyriaus 2017-08-29 sprendimu Nr. 8.24-7026; VSDFV Kauno skyriaus 2017-09-11 sprendimu Nr. 8.24-; VSDFV Kauno skyriaus 2017-09-19 sprendimu Nr. 8.24-7653; VSDFV Kauno skyriaus 2017-09-26 sprendimu Nr. 8.24-7782; VSDFV Kauno skyriaus 2017-10-03 sprendimu Nr. 8.24-8109; VSDFV Kauno skyriaus 2017-10-16 sprendimu Nr. 8.24-8353; VSDFV Kauno skyriaus 2017-10-23 sprendimu Nr. 8.24-8465; VSDFV Kauno skyriaus 2017-10-30 sprendimu Nr.8.24-8612; VSDFV Kauno skyriaus 2017-11-10 sprendimu Nr. 8.24-8978; VSDFV Kauno skyriaus 2017-11-22 sprendimu Nr. 8.24-9201; VSDFV Kauno skyriaus 2017-11-27 sprendimu Nr. 8.24-9282; VSDFV Kauno skyriaus 2017-12-11 sprendimu Nr. 8.24-9728; VSDFV Kauno skyriaus 2017-12-15 sprendimu Nr. 8.24-9825; VSDFV Kauno skyriaus 2017-12-20 sprendimu Nr. 8.24-9928; VSDFV Kauno skyriaus 2018-01-02 sprendimu Nr. VPA_SP5-229; VSDFV Kauno skyriaus 2018-01-17 sprendimu Nr. VPA_SP5-606; VSDFV Kauno skyriaus 2018-02-06 sprendimu Nr. VPA_SP5-1335; VSDFV Kauno skyriaus 2018-03-01 sprendimu Nr. VPA_SP5-2102; VSDFV Kauno skyriaus 2018-03-20 sprendimu Nr. VPA_SP5-2794; VSDFV Kauno skyriaus 2018-03-23 sprendimu Nr. VPA_SP5-2952; VSDFV Kauno skyriaus 2018-03-30 sprendimu Nr. VPA_SP5-3130; VSDFV Kauno skyriaus 2018-04-05 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ2-175; Kauno apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-917/2017; Valstybės įmonės „Regitra" 2018-06-07 raštu Nr. (0.02)-24-18/3460; VSDFV Kauno skyriaus 2018-04-13 raštu Nr. (8.5)S-24066, nustatoma, kad Kauno apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-917/2017 kaltu dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 281 str. 3 d. pripažintas D. K. a.k(duomenys neskelbtini) vairavęs A. T., a.k(duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo draustas (2016-10-31 eismo įvykis Kauno rajone, kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis A6 (Plento g.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Remiantis CK 6.270 straipsnį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
VSDFV Kauno skyrius 2018-04-13 raštu Nr. (8.5)S-24066 D. K. ir 2018-04-16 raštu Nr. (8.5)S-24067 A. T. pateikė pretenzijas dėl žalos atlyginimo geruoju.
D. K. su VSDFV Kauno skyriumi sudarė taikos sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo, kurią pateikė tvirtinti teismo posėdyje.
Atsakovas A. T., atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX, 2018-05-24 raštu Nr. S8895 atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio metu automobilis „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklausė nuosavybės teise - atsakovo teigimu, 2013 metais jis buvo parduotas M. B., tačiau dėl pritaikyto arešto negalėjo būti perregistruotas viešame registre. Taip pat, atsakovo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų (automobilio neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu) ir kilusių padarinių (eismo įvykio, kurio metu sužalotas žmogus).
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. T. 2018-05-24 rašte Nr. S8895 nurodo, kad automobilį „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 metais pardavė M. B., tačiau esant uždėtam transporto priemonės areštui to negalėjo atlikti. Iš Kauno apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-917/2017 matyti, kad D. K. pripažino, jog minėtą automobilį pirko iš asmens, kurio anketinių duomenų neprisimena, tačiau pirkimo pardavimo sutarties neranda. Kadangi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis transporto priemonė buvo registruota A. T. vardu, o jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimą pateikta nėra, preziumuojama, kad 2016-10-31 automobilio „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo A. T..
Valstybės įmonės „Regitra“ pateiktu 2018-06-07 raštu Nr. (0.02)-24-18/3460 nustatoma, kad nuo 2013-01-01 iki 2016-10-31 transporto priemonei „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikomi turto arešto apribojimai. Šio fakto neneigia ir A. T., teigdamas, kad dėl pritaikyto arešto automobilio negalėjo perregistruoti viešame registre. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta turto arešto samprata. Tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių -valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas - tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, - yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
A. T., žinodamas, kad automobilis areštuotas ir uždrausta jį perleisti kitiems asmenims, pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, sudarydamas automobilio pirkimo pardavimo sutartį po arešto įregistravimo, todėl automobilio pardavimas buvo neteisėtas, Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“), nesant teisėto transporto priemonės pardavimo, automobilio pirkimo pardavimo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (ab initio), nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl šio priežasties sandoris neįsigaliojo ir nuosavybės teisės, pirkėjui neperėjo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl transporto priemonės valdytojo ir transporto priemonės valdymą perdavusio asmens solidariosios civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus mišri išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2016-04-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 pateikė išaiškinimą dėl transporto priemonės valdytojo ir transporto priemonės valdymą perdavusio asmens solidariosios civilinės atsakomybės už eismo įvykio kietu padarytą žalą.
LAT nutartyje nurodyta, kad CK 6.270 straipsnio 2 dalyje numatytas teisėtas valdymas yra tik tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.157 straipsnyje nustatytų sutarties laisvės principo ribų - imperatyviųjų teisės normų. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir negali leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
A. T., perduodamas kitam asmeniui naudotis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę, pažeidė imperatyvų teisės aktų draudimą, toks perdavimas negali būti laikomas teisėtu. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė be kaltės kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako nustačius jo kaltę. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė - prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip minėta aukščiau, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustos transporto priemonės perdavimas kitam asmeniui pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
LAT, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė galį būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos, atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laikų atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (LAT 2009-11-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-543/2009).
Atsakovų žala padaryta kaltais bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę CK 6.6 straipsnio 2-7 dalys (Prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.
Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.).
Šioje byloje mokėtinas 90 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas yra atleistas Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų valstybei turėtų būti priteisiama po 45 Eur bylinėjimosi išlaidos (mokėtinas žyminis mokestis) (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovui su atsakovu D. K. sudarius taikos sutartį atsakovas turėtų sumokėti 25 procentus mokėtino žyminio mokesčio dalį – 15 Eur žyminio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybei priteistina po 5,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis.).
Tuo pagrindu valstybei iš atsakovo D. K. priteistina 20,83 Eur, iš A. T. – 50,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu ir 294 straipsniu,
nusprendžia:
patvirtinti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus su atsakovu D. K., a.k(duomenys neskelbtini) sudarytą 2019-02-06 taikos sutartį dėl 4000,20 Eur žalos atlyginimo apdraustojo M. R. laikino nedarbingumo išlaidas dėl 2016-10-31 Kauno rajone, kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis įvykusio eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos sekančiomis sąlygomis (civilinėje byloje Nr. e2-2114-217/2019):
„1. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Ieškovui 4000,20 Eur (keturis tūkstančius eurų 20 cnt) sumą per 60 mėnesių pervedant kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos po 66,67 Eur žemiau nurodytu grafiku:
Eil. Nr. Terminas Suma 1. Iki 2019 m. vasario 28 d. 66,67 Eur 2. Iki 2019 m. kovo 31 d. 66,67 Eur 3. Iki 2019 m. balandžio 30 d. 66,67 Eur 4. Iki 2019 m. gegužės 31 d. 66,67 Eur 5. Iki 2019 m. birželio 30 d. 66,67 Eur 6. Iki 2019 m. liepos 31 d. 66,67 Eur 7. Iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 66,67 Eur 8. Iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 66,67 Eur 9. Iki 2019 m. spalio 31 d. 66,67 Eur 10. Iki 2019 m. lapkričio 30 d. 66,67 Eur 11. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. 66,67 Eur 12. Iki 2020 m. sausio 31d. 66,67 Eur 13. Iki 2020 m. vasario 29 d. 66,67 Eur 14. Iki 2020 m. kovo 31 d. 66,67 Eur 15. Iki 2020 m. balandžio 30 d. 66,67 Eur 16. Iki 2020 m. gegužės 31 d. 66,67 Eur 17. Iki 2020 m. birželio 30 d. 66,67 Eur 18. Iki 2020 m. liepos 31 d. 66,67 Eur 19. Iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 66,67 Eur 20. Iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 66,67 Eur 21. Iki 2020 m. spalio 31 d. 66;67 Eur 22. Iki 2020 m. lapkričio 30 d. 66,67 Eur 23. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. 66,67 Eur 24. Iki 2021 m. sausio 31 d. 66,67 Eur 25. Iki 2021 m. vasario 28 d. 66;67 Eur 26. Iki 2021 m. kovo 31 d. 66,67 Eur 27. Iki 2021 m. balandžio 30 d. 66,67 Eur 28. Iki 2021 m. gegužės 31 d. 66,67 Eur 29. Iki 2021 m. birželio 30 d. 66,67 Eur _ 30. Iki 2021 m. liepos 31 d. 66,67 Eur 31. Iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 66,67 Eur 32. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 66,67 Eur 33. Iki 2021 m. spalio 31 d. 66,67 Eur 34. Iki 2021 m. lapkričio 30 d. 66,67 Eur 35. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. 66,67 Eur 36. Iki 2022 m. sausio 31 d. 66,67 Eur 37. Iki 2022 m. vasario 28 d. 66,67 Eur 38. Iki 2022 m. kovo 31 d. 66,67 Eur 39. Iki 2022 m. balandžio 30 d. 66,67 Eur 40. Iki 2022 m. gegužės 31 d. 66,67 Eur 41. Iki 2022 m. birželio 30 d. 66,67 Eur 42. Iki 2022 m. liepos 31 d. 66,67 Eur 43. Iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 66,67 Eur 44. Iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 66,67 Eur 45. Iki 2022 m. spalio 31 d. 66,67 Eur 46. Iki 2022 m. lapkričio 30 d. 66,67 Eur 47. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. 66,67 Eur 48. Iki 2023 m. sausio 31d. 66,67 Eur 49. Iki 2023 m. vasario 28 d. 66,67 Eur 50. Iki 2023 m. kovo 31 d. 66,67 Eur 51. Iki 2023 m. balandžio 30 d. 66,67 Eur 52. Iki 2023 m. gegužės 31 d. 66,67 Eur 53. Iki 2023 m. birželio 30 d. 66,67 Eur 54. Iki 2023 m. liepos 31 d. 66,-67 Eur 55. Iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 66,67 Eur 56. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d. 66;67 Eur 57. Iki 2023 m. spalio 31 d. 66,67 Eur 58. Iki 2023 m. lapkričio 30 d. 66,67 Eur 59. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. 66,67 Eur 60. Iki 2024 m. sausio 31 d. 66,67 Eur
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala turi būti atlyginta, pervedant ją į vieną iš žemiau nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitų (gavėjo kodas - 191630223, įmokos kodas - 282):
Eilės Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Sąskaitos Nr. 1. Luminor Bank AS LT584010042403495020 2. AB SEB bankas LT337044060007740589 3. Swedbank", AB LT777300010129002656 4. UAB „Medicinos bankas" LT167230000000691047 5. AB „Citadele bankas" LT617290000000691020 6. AB Šiaulių bankas LT027180300000690001
3. Šalys, pasirašiusios taikos sutartį ir tinkamai ją įvykdžiusios, jokių pretenzijų viena kitai dėl civilinėje byloje Nr. e2-2114-217/2019 pareikšto ieškinio ir ieškinyje nurodytų reikalavimų neturi bei ateityje neturės.
4. Atsakovas įsipareigoja atlyginti visas su šios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, jei tokių buvo.
5. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).
6. Šalys prašo Teismo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr. e2-2114-217/2019 dalyje dėl Ieškovo reikalavimo priteisti iš solidariosios prievolės skolininko D. K. 4000,20 Eur nutraukti, toliau bylą nagrinėjant tik dalyje dėl Ieškovo reikalavimo priteisti 4000,20 Eur iš solidariosios prievolės skolininko A. T..
7. Taikos sutartis sudaroma 3 (trimis) vienodą galią turinčiais egzemplioriais, iš kurių po vieną perduodama Šalims ir vienas bus pateiktas Kauno apylinkės teismui .
Išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo sąlygas numatytas LR CPK 140 str. 3 d., 293 str.,294 str. ir 584 str., kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi, taikos sutartis privalo būti vykdoma, o nevykdant perduota priverstinai vykdymui antstoliui.
Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, todėl ji tvirtintina, civilinė byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo atsakovui D. K. nutrauktina (LR CPK 293 str. 5 p.), civilinę bylą dalyje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, nutraukti.
Ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. T. tenkinti, priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (į. k.188677437, buveinės adresas A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, a.s.Nr.LT584010042403495020, Luminor Bank AB bankas) iš atsakovo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) padarytą žalą M. R. laikino nedarbingumo išlaidas 4 000,20 Eur(keturis tūkstančius Eur 20 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovų A. T., a.k(duomenys neskelbtini) 50,83 Eur (penkiasdešimt eurų 83 ct), iš D. K., a.k(duomenys neskelbtini) 20,83 Eur bylinėjimosi išlaidas (mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.