Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1141-917/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-26
Bylos Nr.
1-1141-917/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-51220-16-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
D. K.
Nukentėjusysis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 -1141 - 917/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-51220-16-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; (S) 1.2.5.3.;1.2.25.4.3.; 2.1.15.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 26 d. Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Sandrai Poškienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajam D. K.,nukentėjusiojo M. R. atstovui advokatui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje, 144 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

D. K. 2016-10-31 apie 06.30 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 30 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio privalomojo draudimo liudijimo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir nepraleido iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį, jo važiavimo krypties eismo juostose perėjoje ėjusio pėsčiojo M. R., jį parbloškė padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais D. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Be to jis, 2016-10-31 apie 06.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Alfa Romeo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus tuo, kad įvykus eismo įvykiui ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu M. R., jam nepagelbėjo kai buvo kilęs pavojus nukentėjusio M. R. gyvybei iš įvykio vietos nuvažiavo, šiais veiksmais D. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoje kodekso 144 straipsnyje.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir parodė, kad įvykis įvyko anksti ryte. Jis važiavo į darbą, buvo blogas matomumas, nedegė šviesoforas perėjoje. Teisme jaudinasi, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2016-10-31 apie 06.10 val. jis vairuojamu automobiliu Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš savo gyvenamųjų namų, t.y. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso jam teisėtai, tačiau jo nėra perregistravęs savo vardu. Automobilį yra nupirkęs prieš du mėnesius iki įvykio iš asmens, kurio anketinių duomenų neprisimena. Su tuo asmeniu jis pasirašęs pirkimo pardavimo sutartį. Pirkimo pardavimo sutarties neranda, mano, gal liko automobilyje. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojantį tech. apžiūros liudijimą. Žinojo, kad automobilis neturi privalomojo draudimo. Automobilio neturėjo tikslo eksploatuoti, minėtą automobilį turėjo tikslą parduoti dalimis. 2016-10-31 neturėjo kuo nuvažiuoti į darbovietę, kitų asmenų paprašyti nuvežti į darbovietę taip pat nebuvo galimybės, todėl lengvabūdiškai tikėjaosi nuvažiuoti iki darbovietės. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu Kaunas-Zarasai-Daugpilis kryptimi nuo Jonavos link Kauno. Tuo metu buvo tamsus paros metas, silpnai lijo, todėl važiavimo sąlygos buvo gan sudėtingus. Matomumą ribojo šlapia kelio danga, kadangi automobilio žibintų šviesą sugėrė asfaltas. Išvažiavus iš Karmėlavos kaimo, artėjant prie sankryžos su Ramučių gyvenviete, šviesoforas sankryžoje neveikė, minėta sankryža buvo neapšviesta. Jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Jis važiavo pagrindiniu keliu. Baigiant pervažiuoti per sankryžą, jau išvažiuojant iš sankryžos, yra pėsčiųjų perėja, kuri tą dieną buvo nereguliuojama, šviesoforas iš vis neveikė, dirbtinio apšvietimo taip pat nebuvo. Įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, pastebėjo iš dešinės pagal jo važiavimo kryptį, perėjoje einančio žmogaus siluetą. Pėsčiasis jau buvo įėjęs į jo važiuojamą antrą eismo juostą. Staigiai reagavo, kreipė automobilį kairiau, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl išvengti susidūrimo nepavyko. Matė, ir girdėjo kaip pėsčiąjį kliudė automobilio priekinės dalies dešiniu kampu. Matė, kaip pėsčiasis kliudė dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodį. Jis pristabdė automobilį, tačiau visiškai nesustojo. Suvokė kas nutiko, suprato, kad pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąjį, neturi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) apsisuko ir atvažiavo atgal iki įvykio vietos. Jį ištiko šokas, nežinojo ką daryti. Grįžęs automobilį pastatė ant nusukimo į (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie pėsčiojo. Matė, kad viduryje kelio ties metaliniu atitvaru, pėsčiųjų perėjoje gyli vyras. Vyras buvo apsivilkęs tamsios spalvos medžiaginiu paltu, tamsios spalvos kelnėmis. Šviesių drabužių vyras nevilkėjo. Prie vyro buvo viena moteris. Atokiau stovėjo dar vienas žmogus, tačiau dėl tamsos negalėjo įžiūrėti ar tai moteris, ar tai vyras. Matė, kad vyras guli ant dešinio šono, galva link metalinių atitvaru, kojomis link važiuojamosios dalies. Įsitikino, kad vyras gyvas. Girdėjo kaip jis kažką kalbėjo, tačiau neaiškiai. Su įvykio vietoje buvusia moterimi bendravo, jos paklausė dėl medikų. Moteris pasakė, kad ji medikus jau iškvietė. Moters veido neįsidėmėjo nes buvo tamsu. Ji pasakė, kad automobilis iš įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo. Galutinai prarado sveiką mąstymą, prarado savitvardą, staiga šovė mintis mesti automobilį, jį paslėpti, juo atsikratyti. Matydamas, kad vyras gyvas, prie jo yra pašalinių žmonių, iškviesti medikai, nuėjo iki automobilio. Į jį įsėdo ir nuvažiavo iki tvenkinio. Kadangi tas vietas žinojo, todėl automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) Galimai dėl apimtos panikos galėjo prarasti sąmonę. Kažkurio momento neprisimena. Atsitokėjęs pamatė, kad stovi (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje atsitrenkęs į stulpą. Automobilį vėl užvedė ir nuvažiavo iki tvenkinio. Prieš metalinius atitvarus prie tvenkinio pasuko į dešinę, nuvažiavo nuo kalio. Automobiliui įjungė pirmą pavarą, išlipo iš automobilio. Automobilis važiavo link tvenkinio. Jis nuėjo link R. C. g. Eidamas link R. C. g. paskambino savo bendradarbiui R. P. ir paprašė, kad paimtų iš Ramučių kaimo ir nuvežtų iki darbovietės. R. P. pasakė, kad jo lauksiu prie biliardo stalų gamyklos, ar tai parduotuvės. Jam atėjus iki minėtų pastatų, matė jau laukiantį R. P., kuris vairavo automobilį Volvo, kurio valstybinio numerio neprisimena, sidabrinės

spalvos. R. P. paklausė, kas jam nutiko. Iki darbovietės nieko nesakė. Būnant darbovietėje, pamatė, kad į darbovietę atvažiavo policijos pareigūnai. Suvokė, kad atvažiavo jo. Pats ėjo iki pareigūnų. Pareigūnai pasiteiravo pavardės. Jis pasakė, kad tai jis. Pareigūnai dar paklausė, ar jis žino, kodėl jie teiraujasi. Jis pasakė, kad žino. Pareigūnai jį sulaikė. Nuvažiavus iki sankryžos su Ramučių kaimu, prie pėsčiųjų perėjos pareigūnai paklausė, kur automobilis. Jis viską papasakojo. Po to jį nuvežė iki tvenkinio prie automobilio. Prie tvenkinio matė, kad automobilis Alfa Romeo į tvenkinį neįvažiavęs, pakibęs ant betoninio slenksčio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kuria yra įtariamas, kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad dėl jo kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl jo nepasirinkto saugaus važiavimo greičio, savalaikio nestojimo prieš pėsčiųjų perėją nukentėjo pėsčiasis kaip dabar jau žino M. R.. Negali aiškiai įvardinti dėl ko nepasiliko įvykio vietoje. Galimai buvo labai išsigandęs, bijojo dėl pasekmių, galimos bausmės. Nuvažiuodamas iš įvykio vietos neturėjo tikslo palikti nukentėjusio be pagalbos, grįžo į įvykio vietą, įsitikino, kad pagalba jam bus suteikta, po to apimtas panikos nepasiliko prie nukentėjusio. (11., b. 1. 89-91).

Kaltinamajam D. K. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.). Be kaltinamojo D. K. pilno prisipažinimo dėl kaltės, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo M. R. parodymais nustatyta, kad 2016-10-31 apie 06.30 vai. jis buvo parblokštas automobilio einant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Kauno r. ties sanktyža su Ramučių k. Parodė, kad jis išlipęs iš autobuso važiuojančio iš (duomenys neskelbtini), ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Priekyje jo ėjo nepažįstama moteris, jis ėjo paskui. Priekyje ėjusi moteris perėjo pusę gatvės, jam baigiant pereiti per pusę gatvės, pajautė smūgį iš kairės pusės pagal judėjimo kryptį. Nuo smūgio nugriuvo ant kelio. Sąmonės praradęs nebuvo. Negalėjo paeiti, suprato, kad sužalotos abi kojos. Jį parbloškęs automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo. (11., b.l. 58-59).

Liudytojo R. P. parodymais nustatyta, kad 2016-10-31 apie 06.40 vai. jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino bendradarbis D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. kuris paprašė, kad jis atvažiuotų iki (duomenys neskelbtini) ir jį atvežtų iki darbovietės. Darbovietė yra (duomenys neskelbtini). D. K. turėjo paimti iš vietos, kurią jis nupasakojo telefonu. D. K. rado Ramučių gyvenvietėje. Kadangi Ramučių gyvenvietės nežino, todėl tikslios vietos nurodyti negali. D. K. įlipo į jo vairuojamą automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) {lipus į automobilį, jis pastebėjo, kad D. K. nubrozdinta kaktos dešinė pusė. Sužalojimas nežymus. D. K. į automobilį įlipo jau vilkėdamas įmonės drabužiais, t.y. DPD uniforma. Uniforma susideda iš liemenės, džemperio, kelnių juodos spalvos. Liemenė ir džemperis yra pusiau juodos spalvos, pusiau raudonos spalvos su DPD logotipais. D. K. atvežė į darbovietę, o pats nuėjo savo reikalais. D. K. jam apie eismo įvykį nepasakojo. Girdėjo iš bendradarbių, kad prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, buvo parblokštas pėsčiasis. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Kolegos sužinojo iš žiniasklaidos. Pats jokio eismo įvykio nematė, apie tokį įvykį girdėjo iš kolegų. Iš ko konkrečiai pasakyti negali nes neprisimena. Mano, kad buvo aptarinėjami rytiniai įvykiai Kaune ir jo prieigose.(l t., b.l. 40).

Liudytojos R. Š. parodymais nustatyta, kad 2016-10-31 apie 06.30 val. ji atvažiavo Jonavos autobusu iš Jonavos miesto. Jos darbovietė yra Ramučiuose, prekybos centre "Iki". Iš Jonavos autobuso išlipo pirma vyras, kurio anketinių duomenų ji nežino, tačiau jis važiuoja Jonavos autobusu dažnai, matomai sutampa darbo valandos. Iš autobuso išlipo ji antra. Kadangi buvo gan ankstus laikas, priėjus prie sankryžos prie pėsčiųjų perėjos, nuo Jonavos pusės neatvažinėjo nei vienas automobilis, todėl vyras į perėją įėjo pirmas, o ji paskui, kadangi ėjo lėčiau. Atkreipė dėmesį, kad tuo metu pėsčiųjų perėjoje šviesoforas neveikė. Vyras ėjo pirmas. Perėjo dvi eismo juostas. Ji dar buvo antroje eismo juostoje, o vyriškis jau buvo įžengęs į trečią eismo juostą, kaip nuo Jonavos pusės, kryptimi link Kauno pusės, trečia eismo juosta dideliu greičiu atvažiavo lengvasis automobilis, kuris

nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, trečioje eismo juostoje nubloškė ėjusį vyriškį ir nesustojęs nuvažiavo link Kauno pusės. Ji spėjo atsitraukti, todėl jos automobilis nekliudė. Iki buvo kliudytas vyriškis, jau perėją buvo baigusi pereiti dar viena moteris, kuri po eismo įvykio priėjo prie ant gatvės gulėjusio vyro. Moteris buvo jos bendradarbė E. V., kuri perėją jau buvo perėjusi, kadangi atvažiavo ankstesniu visuomeniniu transportu. Girdėjau, kaip vyras rusiškai sakė, kad labai skauda kojas. Vyras po kontakto su automobiliu gulėjo trečioje eismo juostoje. Matė, kad vyrui buvo prakirsta galva, bei matėsi kruvinos kelnės vienoje kojoje. Kuri tai buvo koja, šiuo metu pasakyti negali nes neprisimena. Baimindamiesi, kad vyro nepervažiuotų kitas automobilis, paklausė, ar vyras gali pasitraukti nuo kelio. Vyras šliaužte nušliaužė ant skiriamosios salelės. Daugiau asmenų įvykio vietoje nebuvo. Kažkuriuo metu pro šalį nuo Jonavos pusės važiavo lengvasis automobilis, kuris sustojęs paklausė, ar reikalinga pagalba. Kadangi E. V. jau buvo telefonu informavusi specialiąsias tarnybas apie eismo įvykį ir sužalotą vyriškį, todėl atsakė, kad nereikia. Minėtas vairuotojas nuvažiavo. Į įvykio vietą atvažiavo policijos darbuotojai, po jų atvažiavo medikai, kurie nukentėjusį vyriškį išvežė į gydymo įstaigą. Ji policijos darbuotojams papasakojo ką matė, pareigūnai užsirašė kontaktinį telefoną. Po toji nuėjo į darbovietę.(l t., b.l. 42).

Liudytojos E. V. parodymais nustatyta, kad 2016-10-31 apie 06.25 val. ji iš Kauno r. Karmėlavos k. atvažiavo iki Ramučių kaimo. JI važiavo į darbovietę, kuri yra (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)", prekybos centras „Iki". Išlipo visuomeninio transporto stotelėje, kuri yra už sankryžos. Priėjo prie pėsčiųjų perėjos. Sankryža buvo apšviesta. Pastebėjo, kad šviesoforas neveikė. Įsitikino, kad nėra atvažiuojančių automobilių, todėl perėjo pusę kelio ir buvo ant skiriamosios salelės. Tuo metu pastebėjo, kad į stotelę atvažiavo ir sustojo "Jonavos" autobusas, jai stovint ant skiriamosios salelės, kadangi nuo Kauno pusės atvažiavo automobilių, už nugaros išgirdo trenksmą. Atsisukusi pamatė trečioje eismo juodoje gulintį kažkokį juodos spalvos daiktą panašų į šiukšlių maišą. Išgirdo kaip šaukė moteris, kad ant perėjos parbloškė žmogų. Jokio automobilio nematė, todėl suprato, kad automobilis važiavo dideliu greičiu, nes automobilio žibintus kryptimi link Kauno matė tolokai. Automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo. Matė, kad ta moteris yra jos prekybos centre dirbanti valytoja R., kurios pavardės šiuo metu neprisimena. Rita klausė, ką daryti. Ji skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Tai buvo 06.27 val. Ji kalbino gulintį žmogų. Matė, kad tai vyras. Jis kalbėjo rusiškai. Matė, kad vyrui iš galvos bėgo kraujas, tačiau sužalojimas buvo panašus į odos atlupimą. Matė, kad iš dešinės kojos ties kelieniu buvo kraujo. Baimindamasi, kad kiti automobiliai nepervažiuotų vyrui kojų, paklausė ar jis gali pasitraukti ant skiriamosios salelės. Vyras rankų pagalba nušliaužė iki skiriamosios salelės. Kažkuriuo metu nuo Karmėlavos k., buvo sustojęs pravažiuojantis vairuotojas, teiravosi kas nutiko. Po to jis nuvažiavo. Kažkuriuo metu nuo Kauno pusės atvažiavo pilkos spalvos lengvasis automobilis, kurio nei valstybinių numerių nei modelio nežino, sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Per langą jaunas vaikinas apsivilkęs pilka darbine striuke su kažkokiu raudonos spalvos ženkliuku klausė kas įvyko. Ji pasakė, kad yra parblokštas pėsčiasis. Vaikinas pasakė, kad kviestu medikus. Ji pasakė, kad medikai jau iškvieti. Po to vaikinas nuvažiavo. Kur vaikinas nuvažiavo ji pasakyti negali nes nekreipė dėmesio. Atvyko policijos pareigūnai, po to medikai. Medikai nukentėjusį vyrą paguldė ant neštuvų, įdėjo į automobilį ir išvežė į gydymo įstaigą. Policijos darbuotojai užsirašė Ritos duomenis. Gali pasakyti, kad nukentėjęs pėsčiasis vilkėjo tamsios spalvos drabužius, šviesą atspindinčių daiktų nepastebėjo. Po to ji ir Rita nuėjo į darbovietę. Praėjus kelioms dienoms darbovietėje išgirdo pokalbius, kad pėsčiųjų perėjoje vyrą parbloškė prekybos centre"Iki" dirbančios apsaugos darbuotojos A. A. sūnus. Sūnaus duomenų nežino. Įvykio dieną A. A. atsiprašė iš darbovietės. Jai kilo įtarimas, kad tai galėjo būti A. A. sūnus, tačiau dar buvo abejonių. Vėliau tai pasitvirtino, kad pasišalinusį automobilį iš įvykio vietos vairavo A. A. sūnus.(l t, b.l. 44).

Liudytojo A. T. parodymais nustatyta, kad automobilis Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu. 2013 metų viduryje pagal pirkimo pardavimo sutartį pardavė automobilį moteriškei, kurios anketinių duomenų šiuo metu neturi. Pirkimo pardavimo

sutarties taip pat neišsaugojo. Kadangi automobilį perleido, todėl automobilis buvo jau ne jo, tačiau tik registruotas jo vardu. Automobilio perrašyti pirkėjos vardu negalėjo, nes automobiliui buvo uždėtas areštas. Arešto sąlygose automobilio naudojimo apribojimų nebuvo, t.y. juo buvo galima važinėti, tik negalėjo jo perrašyti kitam asmeniui. Kur toliau nukeliavo automobilis jis nežino, jam ir nerūpėjo. Kadangi į jį naujieji savininkai nesikreipė dėl automobilio perregistravimo, todėl jis apie automobilio egzistavimą net ir pamiršo. Kadangi automobilis jam nebe priklausė, dėl jo sugadinimo jis niekam pretenzijų neturi. Apie tai, kad minėtu automobiliu 2016-10-31 buvo padarytas eismo įvykis Kauno rajone, sužinojo iš policijos pareigūnų apklausos metu. Kas eismo įvykio metu vairavo jo vardu registruotą automobilį Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nežino. Jis asmens D. K. nepažįsta, automobilį perleido tikrai ne jam.(l t., b.l. 46).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 589/2017(02) nustatyta, kad M. R. patirtų abiejų blauzdikaulių kaulų lūžių (vienas jų atviras skeveldrinis) nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko būtų kilęs pavojus jo gyvybei. (11., b.1.53-54).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter aha, poįstatyminiame akte - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Iš BK 281 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai - kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Pagal baudžiamojo kodekso 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai, pagal kurias su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo įvykus eismo įvykiui imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu tai neįmanoma - pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą. Taigi pagal BK 144 straipsnį atsako ir autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl abiejų nusikalstamų veikų D. K. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, D. K. vairuodamas automobilį „Alfa Romeo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Karmėlavos link Kauno, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 30 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio privalomojo draudimo liudijimo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir nepraleido iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį, jo važiavimo krypties eismo juostose perėjoje ėjusio pėsčiojo M. R., jį parbloškė padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, D. K. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus tuo, kad įvykus eismo įvykiui ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu M. R., jam nepagelbėjo kai buvo kilęs pavojus nukentėjusio M. R. gyvybei iš įvykio vietos nuvažiavo. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje kosntatuojama, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (11. b. 1. 53-54). Taigi, D. K. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp D. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, D. K. yra pagrįstai laikomas ir kaip autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Šie požymiai D. K. veikoje yra akivaizdūs, nes jis, partrenkęs per pėsčiųjų perėją ėjusį nukentėjusįjį bei suvokdamas, kad jo gyvybei gresia pavojus, tuojau pat nepagelbėjo, nesustojo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti. Taigi, dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, 144 straipsnį bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Bylos duomenimis, nukentėjęs M. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme civilinio ieškinio nepareiškė, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusįjį atstovavo jo paties pasirinktas advokatas. Dėl šių priežasčių nukentėjusiajam išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4632,81 Eur priteisimo iš kalto asmens (1 t., b.l. 96-97). Civilinio ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. D. K. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi ir BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos dvi veikos - apysunkė ir nesunki), kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

D. K. baustas administracine tvarka (11., b.l. 65-66), neteistas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (11, b.l. 70-71), į narkologinę įskaitą neįrašytas (11., b.l. 89-91). Jis yra pakankamai jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbingas, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė abiejuose epizoduose yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bausmės tikslus bei paskirtį, mano, kad kaltinamajam neskirtina bausmės rūšis - bauda, kadangi D. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, be to, kaltinamajam priteistinas didelės vertės civilinis ieškinys, baudos paskyrimas tik apsunkintų civilinio ieškinio atlyginimo galimybes, o kitų švelnesnių bausmės rūšių skirti nėra pagrindo. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, D. K. skirtina BK 281 str. 3 d., 144 str. sankcijose numatyta griežta bausmės rūšis - areštas, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 60 str., 59 str., 49 str.). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis D. K. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, eismo įvykio metu kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo patirtais sveikatos sutrikdymais. Įvertinus tai, kad kaltinamajam teks atlyginti didelius civilinius ieškinius šioje byloje, tad jam bus svarbi galimybė vairuoti kelių transporto priemones, teismas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė skirtina minimaliam laiko tarpui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

raudonos spalvos liemenė, raudonos ir juodos spalvos džemperis, juodos spalvos kelnės (kartoninėje dėžėje, saugomi Kauno apskr. VPK KPV tarnybinėse patalpose (11., b.l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;kvapo pėdsakas (2 vnt. Nr.29), mikrodalelių pavyzdys (1 vnt, Nr. 29), nuoplovos (2 vnt., Nr. 29), rankų pėdsakai (4 vnt., Nr.29), galimi biologiniai pėdsakai (1 vnt., Nr.29), mikrodalelių pavyzdys (1 vnt., Nr.29), saugomi Kauno apskr. VPK KPV tarnybinėse patalpose (11., b.l. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;automobilis Alfa Romeo v/n (duomenys neskelbtini) saugomas UAB "Šančių autoservisas" saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas valstybės naudai (BK 72 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu,

298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje ir skirti jam bausmę - 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu D. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, jog D. K. paskirta bausmė yra 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vienerius metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šio civilinio ieškovo naudai iš D. K. priteisti 4632,81 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du eurus 81 et.) turtinei žalai atlyginti.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

raudonos spalvos liemenė, raudonos ir juodos spalvos džemperis, juodos spalvos kelnės -nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;kvapo pėdsakas (2 vnt. Nr.29), mikrodalelių pavyzdys (1 vnt., Nr. 29), nuoplovos (2 vnt, Nr. 29), rankų pėdsakai (4 vnt., Nr.29), galimi biologiniai pėdsakai (1 vnt., Nr.29), mikrodalelių pavyzdys (1 vnt., Nr.29) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;automobilį Alfa Romeo v/n (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės naudai (BK 72 str.).

Teisėja Sigita MeškauskienėNuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.