Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. 2S-956-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
2S-956-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02346-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-956-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02346-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Astig“, antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, juo prašo panaikinti antstolės 2020 m. kovo 17 d. nurodymą Nr. S-20-4-7073 bei grąžinti nepagrįstai ir neteisėtai nurašytas skolininkei nepriklausančias lėšas. Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. kovo 17 d. sužinojo, kad jos banko sąskaitos yra areštuotos, o banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios daugiabučių namų gyventojų kaupiamosios lėšos nurašytos iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos. Teigia, kad pareiškėjai nurodymas Nr. S-20-4-7073 nurašyti pinigines lėšas nebuvo įteiktas, dėl to pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė informuoti antstolę, jog piniginės lėšos pareiškėjai nepriklauso. Teigia, kad antstolės nurašyta 30 840,37 EUR suma iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklauso pareiškėjai, o yra daugiabučių namų gyventojų sukauptos lėšos.

2. Antstolė V. D. 2020 m. balandžio 7 d. patvarkyme dėl skolininkės skundo jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodo, kad pareiškėja antstolės reikalavimo per raginime nustatytą terminą neįvykdė, todėl pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas. Teigia, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykdymo procesą, todėl privalėjo informuoti antstolę apie teismo sprendimo įvykdymo galimybes. Nurodo, kad pareiškėja teikdama, jog sąskaita yra „kaupiamoji“, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie paneigtų antstolės teisėto pinigų nurašymo faktą. Pažymi, jog sąskaita, nuo kurios yra nurašytos piniginės lėšos, yra „atsiskaitomoji“, o ne „kaupiamoji“, todėl antstolė veikė teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti antstolės 2020 m. kovo 17 d. nurodymą Nr. S-20-4-7073 bei įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai nepagrįstai nurašytas skolininkei nepriklausančias lėšas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00194 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1222-608/2019 dėl 1261 EUR apeliacines instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, 867,24 EUR delspinigių (skolos), 24089,97 EUR skolos ir 2281,02 EUR palūkanų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „ASTIG“. Vykdydama minėtą vykdomąją bylą antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – buvo nurašytos 30 840,37 EUR piniginės lėšos, esančios pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl piniginių lėšų nurašymo aplinkybių nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė per 2020 m. vasario 28 d. priimtame raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą būtų geruoju įvykdžiusi teismo sprendimą. Todėl antstolė, atlikusi duomenų apie skolininkės turtą ir pajamas nustatymo veiksmus, neturėdama jokių duomenų, kad yra kokios nors kliūtys atlikti priverstinį skolos išieškojimą byloje, priėmė skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti skolininkės pinigines lėšas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas nurodymas buvo priimtas laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų, 2020 m. kovo 17 d. išsiųstas skolininkei tą pačią dieną. Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinus skolininkės bankuose turimas sąskaitas, 2020 m. kovo 17 d. buvo nurodyta priverstinai nurašyti 30 838,48 EUR pinigines lėšas. Piniginės lėšos nurašytos iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, skolininkės teigimu, yra kaupiamoji.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl lėšų grąžinimo ir patvarkymo teisėtumo nurodė, kad pareiškėja buvo įpareigota pateikti antstolės prašomus duomenis, tačiau per nustatytą terminą duomenų apie turimą atsiskaitomąją (kitą) sąskaitą nepateikė. Iš pareiškėjos pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomos bankinės operacijos su šiomis piniginėmis lėšomis: uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ kaupiamojo fondo už 2018-12; kaupiamosios lėšos (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sukauptos namo įmokos; UAB „Paslaugos būstui“ kaupiamos įmokai už 08–09 mėn.; UAB „Paslaugos būstui“ kaupimo fondo lėšos 2016-08-09. Pareiškėja kaip kaupiamąją sąskaitą nurodo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog šios sąskaitos tipas yra atsiskaitomoji sąskaita, tačiau įvertinus pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus laikytina, jog šioje sąskaitoje buvo laikomos ir kaupiamosios gyvenamųjų namų gyventojų lėšos, atsižvelgiant į tai laikytina, jog antstolės V. D. 2020 m. kovo 17 d. nurodymas Nr. S-20-4-7073 priverstinai nurašyti 30 838,48 EUR pinigines lėšas iš sąskaitos, kurioje laikomos ir kaupiamosios administruojamų namų lėšos, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo V. D.) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo cituotoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 nurodytos aplinkybės ratio decidendi nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Nurodo, kad šioje byloje pareiškėjos sąskaita yra atsiskaitomoji, priešingai nei teismo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nutartyje.

4.2. Apeliantė teigia, kad pareiškėja vengia pakeisti atsiskaitomosios sąskaitos paskirtį į kaupiamąją, nekeičia sąskaitos režimo, todėl tiek dėl šių aplinkybių, tiek dėl vengimo pateikti duomenis dėl minėtos sąskaitos teismas nepagrįstai grąžino lėšas skolininkei, nors šios lėšos galbūt jai ir priklauso. Pažymi, kad grąžinus lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą jos bus pakartotinai nurašytos, kadangi išieškojimas iš atsiskaitomosios sąskaitos yra galimas.

4.3. Apeliantė nurodo, kad teisėtai nurašė pinigines lėšas nuo pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos, laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad teikdama savo nuomonę dėl naujai gautų įrodymų teismui nurodė, kad negavus ginčo sąskaitos steigimo sutarties duomenų bei kitokių, administruojamų daugiabučių lėšų tvarkymui, būtinų dokumentų, neįmanoma vienareikšmiškai identifikuoti, ar ginčo lėšos yra kaupiamosios. Teigia, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą sutarčių ir sutartis lydinčių dokumentų turėjimas yra būtinas, tačiau pareiškėjai neteikiant duomenų, o teismui neteisingai taikant proceso teisės normas, nesant tam juridinio pagrindo, remiantis vien pareiškėjos pateiktu banko išrašu ir kasacinio teismo praktika, kuri iš esmės netinkama ginčo kontekste, priėmė neteisėtą nutartį.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Astig“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti ir klausimą spręsti iš esmės – pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad sąskaitai, nuo kurios yra nurašytos piniginės lėšos, nėra suteiktas specialusis statusas – depozitinė. Teigia, kad nagrinėjamos bylos atveju lėšų nurašymas atliktas PLAIS sistema iš atsiskaitomosios sąskaitos, kuri neturi jokio specialaus statuso, dėl to nurašymas buvo atliktas teisėtai.

5.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad specialusis banko sąskaitos statusas suteikiamas tik įstatymo pagrindu kredito įstaigai pateikiant įstatymo reikalaujamus pagrindus tokios sąskaitos atidarymui. Teigia, kad teismas neišskyrė piniginių lėšų kaip neišieškomų, todėl toks fakto nustatymas konstatuoja aplinkybę, kad jokios piniginės lėšos atsiskaitomoje sąskaitoje yra neišieškomos. Pažymi, kad tokiu atveju iš neteisėtų veikų kiltų įstatymo nenumatyta apsauga, nesąžininga skolininko lėšoms specialiojo statuso neturinčiose (atsiskaitomosiose) sąskaitose, kad būtų neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos netinkamai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė kasacinio teismo praktiką, neatsižvelgė į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“ neteikė bylai reikšmingų duomenų. Teigia, kad lėšas nurašė teisėtai, tinkamai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų iš pareiškėjai priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos.

8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė kasacinio teismo praktiką ir proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

9. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės – antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00194 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1222-608/2019 dėl 1261 EUR apeliacines instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, 867,24 EUR delspinigių (skolos), 24 089,97 EUR skolos ir 2281,02 EUR palūkanų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „ASTIG“. Vykdydama minėtą vykdomąją bylą antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – buvo nurašytos 30 840,37 EUR piniginės lėšos, esančios pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“ teikia daugiabučių namų administravimo, eksploatacijos paslaugas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėja, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorė, nurodo, kad ginčo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios ir nurašytos piniginės lėšos yra kaupiamosios, iš kurių nėra galimas išieškojimas, nors faktinė sąskaitos paskirtis yra atsiskaitomoji. Apeliantė su šiais argumentais nesutinka iš esmės nurodydama, kad pareiškėja nepateikė nei antstolei, nei teismui duomenų, pagrindžiančių piniginių lėšų kilmę, kaupiamų lėšų dalį banko sąskaitoje, dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad piniginės lėšos, esančios ginčo sąskaitoje, yra kaupiamosios. Su apeliantės argumentais sutiktina iš dalies.

12. Apeliacinės instancijos teismui ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 6 d. su akcine bendrove „Swedbank“ sudarė juridinio asmens banko sąskaitos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteikta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja grįsdama skundo dėl antstolio veiksmus argumentus pateikė sąskaitos išrašus, kuriose užfiksuotos 2015 m. spalio 1 d., 2016 m. lapkričio 29 d. 2019 m. rugsėjo 17 d. bankinės operacijos, iš kurių matyti, kad tiek į ginčo sąskaitą, tiek iš šios sąskaitos buvo atliekami pavedimai, kurių paskirtis „kaupiamųjų įmokų pervedimas“. Atsižvelgiant į tai, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sąskaitoje buvo galbūt kaupiamos ir kitų asmenų piniginės lėšos apeliantei veikiant kaip daugiabučių namų administratorei. Byloje pareiškėja taip pat pateikė įrodymą – gyventojų sąrašą, iš kurių matyti gyventojų sumokėtos įmokos pareiškėjai, tačiau pateiktame sąraše nėra jokių duomenų, į kokią banko sąskaitą buvo sumokėtos gyventojų kaupiamosios įmokos, tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus pareiškėjos pateiktus ginčo sąskaitų išrašuose nurodytus duomenis su pateiktu gyventojų sąrašu ir jų atliktais mokėjimais (nutarties 13 punktas), pažymint ir tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie jai priklausančias kitas banko sąskaitas, nors iš pateiktų išrašų matyti, kad pareiškėja vykdė mokėjimus tarp jai priklausančių banko sąskaitų.

13. Vertinant pareiškėjos pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, kad pareiškėja pateikė epizodinius ginčo sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d., nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d., todėl lieka neaišku, ar visos piniginės lėšos, esančios ginčo sąskaitoje, yra kaupiamosios, ar nebuvo atlikti mokėjimai tarp trečiųjų asmenų, kadangi iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti skirtinga lėšų apyvarta, kuria vadovaujantis nėra įmanoma nustatyti tikslios piniginių lėšų kilmės, o teismui pateikti tik tie finansinių operacijų veiksmai, kuriuose fiksuoti atsiskaitymai tik tarp pareiškėjai galbūt priklausančių banko sąskaitų. Be to pareiškėja grįsdama skundo dėl antstolės veiksmų argumentus pateikė ir ginčo sąskaitos išrašą 2020 m. kovo 17 d., iš kurio matyti, jog ginčo sąskaitoje yra 226 235,32 EUR lėšų suma su ranka atliktu prierašu, jog tai kaupiamosios įmokos, nors ši suma neatitinka pačios pareiškėjos pateiktų duomenų apie kaupiamųjų lėšų dydį, kuris galbūt yra 243 219,37 EUR.

14. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 konstatuodamas faktą jog nagrinėjamu atveju visos ginčo sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra nurašytos neteisėtai, kadangi jos faktiškai yra kaupiamojoje sąskaitoje, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl piniginių lėšų išieškojimo galimybių atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, tai yra pareiškėjai nepakeistus ginčo sąskaitos teisinio statuso, aktualu pažymėti, kad šios kasacinio teismo nutarties 30 punkte nurodyta, kad išieškojimas iš sąskaitos, kurioje kaupiamos butų bei kitų patalpų savininkų lėšos ir kurioje yra galbūt ir bendrijos lėšos (šiuo atveju pareiškėjos) yra galimas, tačiau tik nustačius individualias jų dalis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, pareiškėjai nepateikus papildomų duomenų apie pinginių lėšų kilmę ginčo sąskaitoje.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik nustačius ginčo sąskaitos paskirtį atsižvelgiant į faktinį jos naudojimą, tai yra įvertinus šioje sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, būtų galima daryti išvadą ar visos ginčo sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra tos lėšos, iš kurių nėra galimas išieškojimas, tačiau nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei pareiškėja nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl piniginių lėšų kilmės, pareiškėja taip pat neteikė nei atsiliepimo, nei duomenų apie jai priklausančias kitas atsiskaitomąsias ir ar kaupiamąsias banko sąskaitas, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad visos ginčo sąskaitoje esančio piniginės lėšos (nutarties 13 punktas) yra kaupiamosios, iš kurių nėra galimas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių (nutarties 12-14 punktai), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neatskleidus bylos esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė