Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-16051-894/2016 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ pareiškimą skolininkui R. S. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš skolininko 547,17 Eur skolą, 306,68 Eur delspinigių už 758 dienas, 262,02 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 6 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Sprendė, kad reikalavimas priteisti delspinigius už 758 dienas prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normai. Priimant teismo įsakymą, nėra galimybės kreditorės pareiškimą tenkinti iš dalies. Negalint reikalavimo tenkinti visiškai, pareiškimą laikė aiškiai nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Sąvoka „aiškiai nepagrįstas“ turinio požiūriu sietina su objektyvių faktinių aplinkybių buvimu, kurios per se lemia pareiškimo tenkinimo negalimumą (pvz., reiškiamas su lošimu ar lažybomis susijęs reikalavimas). Prie tokių aplinkybių šalių susitarimai dėl taikytinų netesybų/ palūkanų dydžių nepriskirtini (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 2S-90-262/2015). Kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo grindė 2013 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartimi SP100166, todėl pareikštas reikalavimas iš esmės yra realus ir pagrįstas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato konkrečius netesybų dydžius bei taikomus terminus – už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigius galima priteisti už daugiau kaip šešis mėnesius, jeigu skolininkas neprašo taikyti ieškinio senaties termino. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje negalima nustatyti, ar tarp šalių yra ginčas dėl kreditoriaus apskaičiuotų palūkanų ar netesybų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patenkinimą nebuvimas) yra toks akivaizdus, kad jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šia prasme aiškiai nepagrįstu laikytinas toks pareiškimas, kurio patenkinimas reikštų vyraujančios teismų praktikos nepagrįstą nesilaikymą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą. Prašymas išduoti teismo įsakymą grindžiamas vartojimo kredito sutartimi. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009).Apeliacinės instancijos teismo manymu, preliminariai sprendžiant, ar pagrįstas yra prašymas priimti teismo įsakymą dėl netesybų, kurių dydis nustatytas 2013 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtintam netesybų dydžiui ir skaičiavimo laikotarpiui, pastarojoje normoje nurodytais kriterijais tiesiogiai remtis negalima (įstatymas į praeitį negalioja), tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų susitarimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B., B. J. v. Bigbank, AS, bylos Nr. 3K-3-500/2014). Kasacinis teismas formuoja praktiką ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų). Teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).Šiuo atveju pareiškėja prašo išduoti teismo įsakymą dėl netesybų už laikotarpį, kuris yra daugiau nei keturis kartus ilgesnis už nustatytą dabartiniu teisiniu reglamentavimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į bylų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, nagrinėjimo specifiką bei teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimą, diskrecijos teisę įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą teismas turi ir pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo stadijoje. Tuo remiantis nesivadovautina apelianto nurodyta kitoje byloje priimta teismo nutartimi. Atsižvelgiant į išvardintas nuostatas bei tai, kad nėra galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su esmine pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti pareiškimą dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo įvertinus kaip aiškiai nepagrįstą, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.