- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-195-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00326-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės
- Ieškovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. B. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. prašė priteisti iš atsakovės 1 820,96 Eur žalą (guolio pakeitimas 45,51 Eur, guolio kaina 87,10 Eur, ratlankio kaina 1 866,35), bei bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus kvitus. Nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. ieškovei priklausančiu automobiliu Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi trečiasis asmuo A. B.. Ji apie 17:50 val. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, nuo Panevėžio miesto centro pusės link išvažiavimo iš miesto, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, kuri niekaip nebuvo pažymėta, paženklinta. Dėl to buvo apgadintas automobilis: pažeistas rato guolis, sulankstytas ratlankis, prakirsta viena padanga, kita įplėšta. Dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį. Žalai nustatyti trečiasis asmuo A. B. kreipėsi į ekspertą. 2018 m. lapkričio 16 d. surašytoje pažymoje dėl automobilio žalos nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2141,41 Eur. 2018 m. lapkričio 20 d. dėl patirtos žalos trečiasis asmuo A. B. kreipėsi į atsakovę Panevėžio miesto savivaldybę, tačiau atsakovė pavedė trečiajam asmeniui - Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 19-3507(4.54) atsisakė atlyginti žalą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškovei I. B. 1 688,35 Eur bei 508,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad žala atsirado transporto priemonei Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 31 d. apie 17.50 val, įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ir tą patvirtino byloje esantys įrodymai, t. y. Panevėžio apskrities VPK 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas, 2018 m. spalio 31 d. vairuotojos A. B. paaiškinimas, bylos nuotraukos, o taip pat liudytojo V. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Todėl teismas darė išvadą, jog duobė, į kurią įvažiavo A. B., buvo kelio važiuojamojoje dalyje ir dėl šios duobės įvyko eismo įvykis, tokiu būdu tai yra traktuotina kaip kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Teismas darė išvadą, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu yra taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.
4. Teismas sprendė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Panevėžio mieste, nuosavybės teise priklauso atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, todėl būtent jai ir yra nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Nors atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė nurodė, kad trečiasis asmuo A. B. turėjo atsižvelgti į minėtas eismo sąlygas kelyje, prastą matomumą ir būti atidi vairuodama, be to, sumažinti greitį, bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, jog nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams, todėl galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu galėjo lemti žalos atsiradimą, tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė. Teismas nustatė, kad gatvėje, kurios važiuojamoje dalyje buvo duobė, nebuvo įspėjamųjų ženklų apie esančius kelio (gatvės) dangos pažeidimus ar greičio ribojimą. Todėl teismas konstatavo, kad įvykį lėmė ne subjektyvūs, o objektyvūs veiksniai - netinkamas kelyje esančios kliūties pažymėjimas, t. y. neįspėjimas apie galimą kliūtį. Todėl įvykio situacijoje transporto priemonės vairuotoja A. B. buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės. Ji realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl šiuo atveju ji eismo įvykio išvengti negalėjo, todėl atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
5. Teismas nustatė, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y atskiros jos detalės. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Lipeikio įmonės „Egzotika“ Padangų defektavimo akte pateiktos padangos (duomenys neskelbtini) su ratlankiu ADV R22 apžiūros metu nustatė, kad protektoriaus gylis 6,4 mm, padanga buvo prakirsta šone, prakirtimo skylė nedidelė, apie 0,8 cm dydžio; po padangos pažeidimo ant tuščios padangos nebuvo važiuota, nes daugiau nėra pažeista padangos vidinė kamera, nei ratlankis; ratlankis, ant kurio buvo sumontuota padanga, turi pažeidimą smūgio vietoje; kitos ratlankio vietos nepažeistos; prakirstas padangos šonas taisyti, klijuoti negalima. Liudytojas V. B. patvirtino, kad apžiūrai jis pateikė įvykio metu sugadintą padangą ir ratlankį nuo automobilio Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad apžiūrai buvo pateikta įvykio metu sugadinta padanga ir ratlankis. Ratlankio sugadinimą įvykio metu įrodo ant jo padaryti pažeidimai, kurių vieta atitinka padangoje padarytų pažeidimų vietas. Tą aplinkybę patvirtino apžiūrą atlikęs specialistas liudytojas A. V., kurio kompetencija, teismui įvertinus jo patektus kvalifikacinius pažymėjimus ir patirtį, nekėlė abejonių. Be to jis nurodė, kad pažeidimų dėl ankstesnių įvykių jis ant padangos ir ratlankio nenustatė, bei nurodė, kad pagal pažeidimo apimtį, vairuotojas galėjo kurį laiką važiuoti, nes iš padangos oras išėjo iš lėto ir dėl važiavimo papildomų padangos ir ratlankio pažeidimų atsiradimo nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytas transporto priemonės Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu. Teismas nenustatė, kad transporto priemonė Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo techniškai netvarkinga.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių nurodytą žalos dydį. Atsakovės pateikta internetinio portalo autoplius.lt. puslapio kopija, kurioje nurodyta, kad dviejų modifikacijų automobilio Porsche lengvojo lydinio ratlankių, R22 kaina yra 275 Eur, nepaneigė ieškovės nurodytų sugadinto ratlankio vertinimo dienai nurodomos vertės, kurią detaliais parodymais patvirtino liudytojas kvalifikuotas kilnojamo turto vertintojas M. L.. Jis nurodė, kad įvykio metu sugadintas ratlankis yra išskirtinis, skirtas specialiai prabangiam automobiliui, pagamintas iš titano pagal specialų užsakymą. Jo remontas negalimas, nes suremontuotas jis būtų nesaugus eksploatuoti. Todėl laikė, kad ieškovė nurodė realų padarytos žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovė žalą įrodinėjo M. L. pateikta pažyma bei konsultacine sąmata, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2 141,41 Eur (šią suma sudaro 2 064,82 Eur detalėms, įvertinus nusidėvėjimą, bei 76,59 Eur darbams). Ekspertas, skaičiuodamas transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštus atsižvelgė į vidutinius remonto darbų įkainius, keičiamų dalių kainas, kurių keitimo normatyvai nustatyti pagal Audatex kompiuterinę duomenų bazę, padangų kainas nustatė pagal internetiniame tinklapyje www.reifendirekt.lt pateikiamas naujų padangų kainas, ratlankio kaina - pagal šiame tinklapyje pateikiamą ratlankio (ratlankių komplekto) kainą. Ekspertas pažymėjo, kad keičiamų dalių nuvertėjimo normą nustatė pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijas.
8. Byloje Liudytojas V. B. nurodė, kad automobilis yra parduotas, uždėjus mažesnės vertės ratlankius. Tačiau teismas to fakto nelaikė pagrindu mažinti žalos dydžiui, nes automobilio vertės sumažėjimui ir dėl to atsiradusiems jo savininkės finansiniams praradimams turėjo įtakos autoįvykio metu padarytas automobilio detalių - padangos ir ratlankio sugadinimas, dėl kurio atsakinga yra atsakovė. Todėl atsakovė turi pilnai kompensuoti autoįvykio metu padarytą žalą, kurią sudaro ratlankio kaina, įvertinus 10 proc. nusidėvėjimą. Ieškinį dalyje dėl guolio ir jo pakeitimo kompensavimo atmetė, nes laikė, kad ieškovė neįrodė, kad guolio pakeitimo būtinybės buvo sąlygota autoįvykio ir tiesiogiai susijusi su autoįvykio metu automobiliui padaryta žala. Todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 688,35 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisė proporcingai bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, išimtinai vertino tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai neatsižvelgė į liudytojų parodymus, sprendimo tinkamai nemotyvavo. Mano, kad teismas negalėjo remtis liudytojos A. B. parodymais, nes jos parodymai nėra nuoseklūs, išsamūs ir detalūs. Teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes duobė buvo pažymėta ženklais ir ieškovė neįrodė, jog įvykis įvyko būtent A. B. nurodytoje vietoje (nes policijos pareigūnai atvyko ne į eismo įvykio vietą, o į suinteresuotų asmenų garažą ir užfiksavo tai, ką nurodė suinteresuoti asmenys). Teismas priimdamas ginčo sprendimą vienašališkai rėmėsi prieštaringais liudytojų ir trečiojo asmens parodymais, taip nustatydamas esminę atsakomybės sąlygą, priežastinį ryšį, visiškai nevertindamas A. B. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų, kuris privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.
11. Nurodo, jog byloje apklausta A. B. nurodė, jog duobės nepastebėjo, kelio ženklus apie darbus kelyje matė. Tuo tarpu policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, nurodyta kad jokio kelio ženklo nebuvo. Tokius prieštaringus parodymus paneigia byloje esančios foto nuotraukos, kuriose aiškiai matomi kelio ženklai. Akivaizdu, kad policijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarime, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, išdėstytos aplinkybės nėra nuoseklios, tikslios ir detalios, todėl jomis remtis byloje negalima.
12. Pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu V. B. nurodė, jog jo sutuoktinė A. B. važinėja su mažų gabaritų mašinomis. Porshe Panamera varomas yra ratų priekis, o ne galas, todėl visai kitoks yra šios mašinos valdymas, jos parkavimas. Todėl asmuo neturintis pakankamai patirties ir įgūdžių vairuoti tokio tipo automobilių galėjo neįvertinti savo galimybių, nepasirinkti saugaus ir tinkamo greičio ir taip sukelti žalą ieškovei. Mano, kad automobiliui Porshe Panamera vairuoti reikalinga patirtis ir įgūdžiai, kurių A. B., anot jos sutuoktinio, neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Taip pat iš liudytojų parodymų matyti, jog jokia kompetentinga institucija nešališkai neužfiksavo įvykio vietos, ji buvo nustatyta tik iš pačių A. B. ir V. B. parodymų policijai ir įvykio vietos schema nubraižyta nebuvo. Visi asmenys kelio ženklinimą apie kelio darbus matė. Kelio duobė (4 cm gylio), kurią nurodė policijai, buvo vos už 2 ar 3 metrų nuo pažymėtos iškasos. Toks atstumas yra pakankamai mažas, kad būtų pastatytas dar vienas papildomas kelio ženklas. Teismas visiškai nevertino, kad 4 cm gylio duobė nėra avaringos būklės, kad keltų kokį nors pavojų eismo saugumui. Todėl tokia duobė ir neturėjo būti pažymėta. Tuo tarpu vairuotojas vairuojantis ypač jautrų smūgiams automobilį turėjo įvertinti visus gatvės nelygumus ir imtis atitinkamų veiksmų. Akivaizdu, kad neįmanoma pažymėti kiekvienos duobės, ypač neavarinės būklės ir kas 2 ar 3 metrus kelyje statyti kelio ženklus. Šiuo atveju kelio ženklu „Darbai kelyje“ buvo pažymėta visa remontuojama atkarpa (įskaitant ir atkarpą, esančią už 2 metrų nuo kelio ženklo). Kelio ženklai buvo sustatyti prieš A. B. ir V. B. nurodytą duobę ir galiojo visoje atkarpoje. Teismas padarė prieštaringą išvadą ir netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus apie A. B. ir V. B. nurodytos duobės ne pažymėjimą.
Šalies argumentai
14. Apeliantė mano, kad policijos pareigūnai, fotografuodami V. B. nurodytą įvykio vietą, pasielgė nederamai, nes eismo įvykis nebuvo užfiksuotas įvykio vietoje, šalia nurodytos duobės. įvykis buvo užfiksuotas išimtinai remiantis V. B. ir A. B. parodymais. Atsakovė neturėjo galimybės skųsti policijos pareigūnų 2018 m. lapkričio 6 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Todėl mano, kad policijos nurodytos aplinkybės nutarime teismo negalėjo būti vertinamos. Faktas, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dar nereiškia, kad vairuotojas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai visiškai skyrėsi nuo M. L. pateiktoje 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje nurodytos automobilio žalos. Policijos nutarime užfiksuotas tik priekinis dešinės pusės ratas bei padanga, o M. L. pateiktoje 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje kaip sugadinimai nurodytos dvi padangos (priekinė dešinės pusės ir galinė dešinės pusės), ratlankis ir guolis. Automobilio guolis yra automobilio detalė, kuri dėvisi savaime nuo automobilio naudojimo, jį reikia keisti po tam tikro laiko, todėl sieti šios detalės su automobilio įvažiavimo į duobę ir priteisti iš atsakovės žalą už guolį, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
15. A. B., įvažiuodama į kelio duobę, kuri siekė 4 cm gylį, negalėjo sugadinti ratlankio, nes pačios padangos skersmuo yra didesnis nei 4 cm. Todėl ratlankio sugadinimai, kaip žala turėtų būti nepriteisiami iš atsakovės, nes ratlankis negalėjo būti sugadintas 4 cm gylio duobėje. Mano, kad A. B. neįvažiavo į jos nurodytą duobę, o greičiausiai įvažiavo į remontuojamą įpjovą, pažymėtą kelio ženklais, kurios gylis buvo didesnis nei 4 cm.
16. Teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo V. B. parodymus, jog jo žmona nėra pratusi vairuoti jo automobilio Porsche Panamera, skiriasi automobilio gabaritai, automobilio priekiniai ratai yra varomi, o ne galiniai, todėl jo valdymas taip pat skiriasi nuo A. B. įprastai vairuojamo automobilio. Teismas, priteisdamas žalą, turėjo atsižvelgti į CK 6.270 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Automobilio vairuotojo veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Kadangi jokie kiti vairuotojai dėl žalos nesikreipė, manytina, kad vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio ir neišvengė kliūties kelyje, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 19, 127 ir 128 punktuose, ir to pasėkoje padarė ieškovei žalą. A. B. ir V. B. gyvena netoliese, todėl kasdien važinėja nurodytu keliu, duobė neatsirado staiga, ji buvo jau kurį laiką, vadinasi vairuotoja, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo šią duobę pastebėti ir anksčiau. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesant įrodymų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, žala mažintina per pusę.
17. Nurodo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys, kadangi duobės buvimo faktas savaime nereiškia, kad pažeidimai atsirado dėl įvažiavimo į nurodytą duobę, šis faktas neužfiksuotas. Teismas priteisė visą ieškovės nurodytą žalą pagal M. L. pateiktą konsultacinę sąmatą, nors pagal liudytojų parodymus realus žalos dydis buvo visiškai kitoks. Automobilis Porsche Panamera pagal M. L. sąmatą iš viso buvo neremontuotas ir jokių čekių ar PVM sąskaitų faktūrų, įrodančių, kad ieškovė iš tiesų patyrė tokio dydžio žalą, ji nepateikė, todėl neįrodė patirto žalos dydžio. Priešingai, liudytojas V. B. ir A. B. nurodė, jog pirko automobilio ratus už 900 eurų ir neoriginalų ratlankį. Guolis iki šios dienos keistas nebuvo, nors į sąmatą buvo įtrauktas. Teismas nesivadovavo CK 6.249 straipsnio nuostatomis, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ir šiuo atveju žalos atlyginimas tapo pasipelnymo šaltiniu, nes asmenys naudoja tą patį guolį, realias automobilio remonto išlaidas patyrė mažesnes (900 eurų už padangas) nei nurodyta M. L. konsultacinėje sąmatoje. Automobilį eksploatuoti galima ir su neoriginaliais ratlankiais, kas ir vyksta iki šiol, todėl originalaus ratlankio suma taip pat priteista nepagrįstai.
Šalies argumentai
18. Apeliantė nurodo, kad šioje civilinėje byloje, įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimui, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimu, ji išmokėjo ieškovei 320,45 Eur, 96 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 52,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl nėra aišku ar priimant sprendimą buvo įvertinta sumokėtos išlaidos.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės dėstomi argumentai ir motyvai neįtikinantys, visiškai niekuo nepagrįsti. Nesutinka, kad automobilis yra varomas ratų priekis, kadangi šis automobilis yra keturių ratų vedama pakaba ir niekuo neišsiskiria nuo kitų automobilių.
20. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad asmuo vairavo neturintis patirties ir įgūdžių vairuoti tokį automobilį. Mano, kad atsakovė privalėjo taip prižiūrėti, sutvarkyti jos žinioje esančius kelius (gatves), kad jomis galėtų judėti transporto priemonės, kurios atitinka joms keliamus reikalavimus. Nurodyti niekuo nepagrįsti apeliantės išvedžiojimai ir faktiniai bandymai perkelti savo kaltę dėl nustatytos kelių nepriežiūros, negali būti vertinami kaip teisėti ir teisingi.
21. Pažymi, jog tretysis asmuo A. B. ieškovei priklausančią transporto priemonę apgadino ne dėl atsakovės vykdomo kelio remonto darbų - vykdomų važiuojamosios dalies perkasimo, kuris jau buvo užpiltas žvyru, o automobiliui įkritus į konkrečią asfalte esančią duobę, kurios nesutvarkė ir iki įvykio niekaip nepaženklino atsakovė - dėl ko ir buvo padaryta turtinė žala. Vieta, kurioje buvo padaryta žala. nebuvo paženklinta KET 1 priedo Įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 120 „Nelygus kelias“.
22. Mano, kad administracinio nusižengimo nutraukimo (nepradėjimo) medžiaga vertintina visumoje su kitais civilinės bylos įrodymais. Be to ieškovė taip pat nebuvo išklausyta priimant nutarimą.
23. Apeliantė visiškai ignoruoja ieškovės pateiktus teismui akivaizdžius įrodymus, kad nedelsiant po eismo įvykio automobilis buvo nugabentas apžiūrai draudimo kompanijos ekspertams, nes buvo suklysta - ieškovė buvo įsitikinusi, kad galioja draudimas dėl kilusio įvykio. Ir draudimo kompanijos ekspertai fiksavo esamus transporto priemonės pažeidimus, apžiūrėdami automobilį anksčiau nei ekspertas M. L.. Ekspertas M. L. teismui paaiškino, kad esant tokio pobūdžio ratlankio (kaltinio titano) pažeidimui, pagal esamas privalomai vykdytinas saugumo rekomendacijas, reikalinga ir privalu pakeisti guolį, nes gamintojo yra preziumuojamas toks jo pažeidimas ir dėl to esamas nesaugumas dėl tolesnės guolio eksploatacijos, nes tai gali sukelti jo užsikirtimą, su tuo galimai kilsiančiomis sunkiomis pasekmėmis, ženkliai didesne žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino eksperto, savo srities specialisto teiginius šioje dalyje, ir nepriteisė žalos dalyje dėl guolio.
24. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog A. B. įvažiavo į remontuojamą įpjovą, nes įvykio metu įpjovos jau buvo užpiltos žvyru.
25. Ieškovė padarytą žalą įrodinėjo turto vertintojo pažyma dėl automobiliui padarytos žalos įvertinimo; byloje nėra duomenų jog iki įvykio automobilis buvo techniškai netvarkingas, ar kad vertintoje pažymoje nurodyti automobilio sugadinimai nesusiję su įvykiu. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad teismas pagrįstai vadovavosi, kad ieškovė prašomos priteisti žalos dydį pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo.
26. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais ir būdama susipažinusi ieškovės teiktais rašytiniais įrodymais, turėjo visas galimybes pateikti savo žalos skaičiavimus, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
27. Apeliantė nurodo, kad šioje civilinėje byloje, įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimui, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimu, ji išmokėjo ieškovei 320,45 Eur, 96 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 52,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė patvirtina, kad minėtos piniginės sumos buvo iš atsakovės gautos ir dėl toji neturi jokių pretenzijų. Esamas teismo sprendimo netikslumas nėra apeliacinio skundo dalykas ir esmė, ir antrą kartą šios piniginės sumos nebegali būti išieškomos iš atsakovės.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaiko apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
30. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos atlyginimo.
31. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai.
32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Aiškindamas aptariamos normos taikymą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
33. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nėra neginčijamai nustatyta, jog žala atsirado trečiajam asmeniui įvažiavus į duobę, taip pat nurodo, kad žala atsirado dėl didelio vairuotojos neatsargumo ir neapdairumo, kelių eismo taisyklių nesilaikymo, kadangi duobė buvo pažymėta įspėjančiais ženklias. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 07-18-9483754, tirtas įvykis dėl įvažiavimo į duobę, automobilio apgadinimo, dėl to priimtas 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo byla nutraukta, nustačius aplinkybes, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad 2017 m. spalio 31 d., 18.12 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, A. B., vairuodama automobilį Porsche Panamera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje dalyje esančią duobę ir apgadino automobilį. Nutarime nurodyta, kad duobė buvo nepažymėta, paženklinta ar kitaip saugiai aptverta, jokių įspėjamųjų ženklų apie duobėtą kelią šiame kelio ruože nebuvo pastatyta. Nutarime nurodyta, kad eismo įvykis buvo įregistruotas, nors automobilis iš įvykio vietos patrauktas. Policijos pareigūnai duobę užfiksavo nuotraukose su masteline liniuote. Eismo įvykio metu buvo užfiksuota kelio duobė yra 110 cm ilgio, 46 cm pločio ir 4 cm gylio. Iš AB „Panevėžio statybos trestas“ elektroninio rašto atsakovei ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad duobė Smėlynės gatvėje nebuvo susijusi su vykdomais kelio darbais.
35. Apeliantė teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. B. tikrai įvažiavo į jos nurodytą duobę, nes eismo įvykio schemos nėra, o policijos nutarime užfiksuotose nuotraukose matyti, kad automobilis fotografuotas garaže, o ne įvykio vietoje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovė kėlė klausimą dėl to, kad galimai nenustatyta, kurioje vietoje buvo padaryti automobilio sugadinimai.
36. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skunde apeliantės nurodomi argumentai, jog neįrodyta, kad įvykis buvo būtent ten, kur deklaruota (policijos pareigūnai nenubraižė eismo įvykio schemos, automobilį apžiūrėjo garaže, o ne eismo įvykio vietoje), savaime (apeliantei nepateikus priešingų įrodymų) nėra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas.
38. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, trečiojo asmens paaiškinimus, labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. trečiajam asmeniui įvažiavus į vėliau policijos pareigūnų užfiksuotą duobę. Nors automobilis policijos pareigūnų buvo apžiūrėtas garaže, tačiau eismo įvykis policijos buvo įregistruotas, net ir patraukus automobilį iš įvykio vietos, trečiajam asmeniui nebuvo surašytas protokolas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, todėl tikėtina, kad A. B. automobilį patraukė atsižvelgusi į policijos pareigūnų užimtumą, jų paaiškinimus telefonu, eismo sąlygas (remontuojamojoje kelio atkarpoje stovintis automobilis trukdytų ir taip sudėtingam eismui), į tai, kad automobilyje buvo mažametis vaikas.
39. Apeliantei, teigiant, kad vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo pakankamai apdairi bei rūpestinga ir tai lėmė žalos atsiradimą (kas šalintų atsakovės atsakomybę), tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų byloje nėra. Vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, įvertinus aplinkybę, jog administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad automobilio vairuotoja pažeidė apeliantės nurodomus Kelių eismo taisyklių punktus, buvo nerūpestinga ir neatidi. Trečiasis asmuo tiek paaiškinime policijai, tiek teisme nurodė, kad prieš įvykį matė kelio ženklą dėl atliekamų kelio darbų, tačiau byloje nenustatyta, kad būtų buvę pastatyti kelio ženklai dėl duobėto kelio, tai pažymėta ir ankščiau minėtame policijos nutarime. Pažymėtina, kad vairuotoja įvažiavo į duobę, nesusijusią su kelio remonto darbais, ką patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei AB „Panevėžio statybos trestas“ elektroninis raštas. Apeliantės teiginiai, kad galimai vairuotoja įvažiavo ne į nurodomą duobę, bet į perkasą, laikytini prielaidomis. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, koks buvo kelio darbų baigtumas (nors būtent atsakovė tokia informacija disponuoja), nepaneigė dar ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog perkasta kelio dalis buvo užpilta žvyru. Minėta, kad policijos pareigūnai nenustatė, jog vairuotoja būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. 2018 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepadėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną vertintinas kaip įrodymas turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ir pripažįstama, kad jame nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio apeliantė nenuginčijo.
40. Įvertinus, kad gatvėje vyko kelio darbai, teismas nemato pagrindo abejoti trečiojo asmens A. B. paaiškinimais, kad ji dėl eismo ypatumų (susidariusi automobilių grūstis, perkasta viena eismo juosta) važiavo apie 20 km/h greičiu, t.y. buvo sulėtinusi greitį, įvertinusi važiavimo sąlygas, duobės nepastebėjo, kadangi buvo sutemę. Apeliantės teiginiai, kad trečiojo asmens neatidumą patvirtina aplinkybės, jog dėl žalos, atsiradusios įvažiavus į šią duobę, daugiau niekas nesikreipė, ar, kad trečiajam asmeniui turėtų būti pažįstamas kelias, kuriuo kasdien važinėja, buvo galima duobę apvažiuoti, laikytini deklaratyviais. Nors liudytojas V. B. teigė, kad jo sutuoktinė A. B. įpratusi važinėti kitokiais automobiliais, skiriasi automobilių gabaritai, varomi kiti ratai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįstą, kad šios aplinkybės nepatvirtina, jog vairuotoja eismo įvykio metu galėjo būti neatidi ir nerūpestinga. Todėl pripažintina, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę.
41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir eismo įvykio metu transporto priemonės apgadinimų. Mano, kad A. B., įvažiuodama į 4 cm gylio duobę, negalėjo sugadinti ratlankio, nes pačios padangos skersmuo didesnis nei 4 cm.
42. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas padarytos žalos dydį, rėmėsi byloje pateikta M. L. pažyma bei konsultacine sąmata, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2 141,41 Eur (šią suma sudaro 2 064,82 Eur detalėms, įvertinus nusidėvėjimą, bei 76,59 Eur darbams). Iš šių įrodymų matyti, kad ekspertas, skaičiuodamas transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštus atsižvelgė į vidutinius remonto darbų įkainius, keičiamų dalių kainas, kurių keitimo normatyvai nustatyti pagal Audatex kompiuterinę duomenų bazę, padangų kainas nustatė pagal internetiniame tinklapyje www.reifendirekt.lt pateikiamas naujų padangų kainas, ratlankio kaina – pagal šiame tinklapyje pateikiamą ratlankio (ratlankių komplekto) kainą. Ekspertas pažymėjo, kad keičiamų dalių nuvertėjimo normą nustatė pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijas. Kadangi nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, apeliantės argumentai, kad ieškovė nėra patyrusi visų išlaidų neturi esminės reikšmės. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti M. L. sudaryta konsultacine sąmata.
44. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 07-18-9483754, priimtame 2018 m. lapkričio 6 d. nutarime, 2018 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl iškvietimo nurodyta, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas ir padanga, taip pat pažymima, kad eismo įvykis įregistruotas, nors automobilis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas. A. B. paaiškinime, teiktame policijos pareigūnams, nurodė, kad eismo įvykio metu sulankstė ratlankį ir prakiurdė padangą. Teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. gegužės 29 d. metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad po eismo įvykio parvažiavo namo, garaže automobilis buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, dėl apgadinimų ji kreipėsi į specialistą, dėl įvykio nupirktos neoriginalios padangos. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jam paskambino sutuoktinė, informavo, kad prietaisų skydelyje užsidegė įspėjanti lemputė dėl slėgio padangose, grįžęs namo matė, kad ratas įlenktas ir padanga leidžia orą. Paaiškino, kad ratlankis nepataisomas, kadangi yra tuščiaviduris, jį įlenkus, jis nebeturi tvirtumo. Kitą dieną liudytojas nuplovė automobilį ir pamatė, kad dar viena padanga yra pažeista, nes išplyšo guma. Nurodė, kad buvo nupirktos neoriginalios padangos už 900 Eur, ratlankis uždėtas neoriginalus. Iš byloje pateikto 2020 m. rugpjūčio 18 d. Lipeikio įmonės „Egzotika“ padangų defektavimo akto matyti, kad padanga buvo prakirsta šone, prakirtimo skylė nedidelė, apie 0,8 cm dydžio; po padangos pažeidimo ant tuščios padangos nebuvo važiuota, nes daugiau nėra pažeista padangos vidinė kamera, nei ratlankis; ratlankis, ant kurio buvo sumontuota padanga, turi pažeidimą smūgio vietoje; kitos ratlankio vietos nepažeistos; prakirstas padangos šonas taisyti, klijuoti negalima. Išvada pagrindžiama nuotraukomis, kuriose matosi padangos pažeidimo žymė. Byloje apklaustas liudytojas V. B. patvirtino, kad apžiūrai jis pateikė įvykio metu sugadintą padangą ir ratlankį nuo automobilio Porsche Panamera 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ratlankio sugadinimą įvykio metu įrodo ant jo padaryti pažeidimai, kurių vieta atitinka padangoje padarytų pažeidimų vietas. Tą aplinkybę patvirtino apžiūrą atlikęs specialistas liudytojas A. V., kuris be kita ko nurodė, kad pažeidimų dėl ankstesnių įvykių jis ant padangos ir ratlankio nenustatė.
45. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus liudytojo V. B. parodymus dėl galinės dešinės pusės padangos pažeidimo, atsižvelgus į eismo įvykio aplinkybes, 2020 m. rugpjūčio 18 d. Lipeikio įmonės „Egzotika“ padangų defektavimo aktą, apeliacinės instancijos teismas laiko labiau tikėtina, kad įvažiavus į duobę buvo pažeista ne tik policijos pareigūnų užfiksuota priekinė, bet ir V. B. nurodyta galinė padanga, bei ratlankiai.
46. Kaip jau minėta, ieškovė padarytą žalą įrodinėjo turto vertintojo pažyma dėl automobiliui padarytos žalos įvertinimo; byloje nėra duomenų jog iki įvykio automobilis buvo techniškai netvarkingas, ar kad vertintoje pažymoje nurodyti automobilio sugadinimai nesusiję su įvykiu. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė prašomos priteisti žalos dydį pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais ir būdama susipažinusi ieškovės teiktais rašytiniais įrodymais, turėjo visas galimybes pateikti savo žalos skaičiavimus, kreiptis į teismą dėl ieškovės apgadinto turto nepriklausomo vertinimo, tačiau šiomis savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Todėl nesant byloje kitų įrodymų dėl padarytos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovei padarytos žalos dydį, remdamasis byloje pateiktais įrodymais.
47. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad nėra pagrindo priteisti žalą dėl guolio, nes guolis nėra keistas ir jis nusidėvi eksploatuojant automobilį. Taip pat pažymėtina, jog ir pirmosios instancijos teismas nepriteisė žalos dėl guolio ir šioje dalyje ieškinį atmetė.
48. Vien ta aplinkybė, jog automobilis šiuo metu eksploatuojamas su mažesniais ratlankiais taip pat nesudaro pagrindo sumažinti žalos dydį, kadangi apeliantė turi atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą.
49. Apeliantė nurodo, kad šioje civilinėje byloje, įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimui, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimu, ji išmokėjo ieškovei 320,45 Eur, 96 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 52,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl nėra aišku ar teismas priteisdamas žalos dydį atsižvelgė į šią aplinkybę. Pažymėtina, kad teismo sprendimo neaiškumas negali būti apeliacinio skundo dalykas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą aiškiai nurodė ieškinio reikalavimų tenkinimą. Ta aplinkybė, kad apeliantė jau yra patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, nesudaro pagrindo naikinti ar tikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Akivaizdu, kad apeliantės sumokėtos sumos pagal ankstesnį teismo sprendimą turi įsiskaityti į skundžiamu sprendimu priteistas sumas.
50. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl jų taikymo, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, į. k. 111104115, ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.