Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų D. D., D. D. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „PLEASANT“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „PLEASANT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskiriant UAB „Projektų plėtros biuras“. 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.2016 m. gruodžio 22 d. pareiškimu R. K. bankroto administratoriui prašė patvirtinti 190 157, 66 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro: paskola su palūkanomis – 187 881, 79 Eur, akcininko įnašai – 2 275, 87 Eur, ir atlyginimas – 126, 37 Eur. Bankroto administratorius sutiko su prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu. Dėl 2017 m. vasario 8 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti R. K. kreditoriniai reikalavimai 2017 m. vasario 15 d. teisme gautas suinteresuotų asmenų (kreditorių) D. D. ir D. D. atskirasis skundas, kuriame nurodyta, kad reikalavimas nėra pagrįstas pilna apimtimi, o būtent dalyje dėl 187 881,79 Eur trečios eilės kreditorinio reikalavimo. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais: 1) BUAB „PLEASANT“ negavo vekselyje, kuris buvo pasirašytas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nurodytos 184 523 Eur sumos iš pareiškėjos, todėl turėjo būti nustatytas tikrasis skolos atsiradimo pagrindas; 2) R. K. teiginiai, kad 200 000 Lt skola susidarė laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., yra nepagrįsti, nes nors pagal 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėja atitinkamai įsipareigojo suteikti 120 000 Lt ir 80 000 Lt paskolas, pateikti sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nepatvirtina nurodytų sumų pervedimo įmonei; 3) Atliekant pavedimus, mokėjimo paskirtyje buvo nurodoma savininkės įnašas arba akcininkės įnašas, tuo tarpu nėra nei vieno pavedimo nurodant paskolos paskirtį. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, individualios įmonės turtu yra laikomas turtas ar piniginės lėšos perduotos individualios įmonės savininko įmonei; 4) Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrovės akcininkas turi teisę skolinti įmonei (2010 m. gruodžio 31 d. buvo įnešta 34 700 Lt, kaip akcininko įnašas), tačiau negalima susitarti dėl didesnių palūkanų nei vidutinės komercinės bankų palūkanų normos, todėl paskolos sutartyje nurodytos 6 procentų dydžio palūkanos prieštarauja imperatyvioms nuostatoms; 5) Nepagrįstai įtrauktas S. G. 121 611 Lt pavedimas, nepateikiant įrodymų, kad tai buvo R. K. teikiama paskola. Jokiais įrodymais nepagrįsta ir 291,18 Lt skola pareiškėjai kaip atskaitingam asmeniui; 6) Nesutiktina su R. K. teiginiais, kad skola jai nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išaugo iki 164 843,03 Eur, grindžiant 2014 m rugsėjo 15 d. Cesijos sutartimi bei išrašu iš įmonės buhalterinės apskaitos programos, kurioje nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. skola buvo 200 000 Lt, po atliktų mokėjimų (65 150 Lt). Likutis buvo 569 170 Lt (164 843, 03 Eur), nes nėra dokumentų patvirtinančių, kad 2010 m. gruodžio 31 d. R. K. grynaisiais ar bankiniu pavedimu pervedė įmonei 20 000 Lt; nors pateikti dokumentai patvirtina, kad R. K. suteikė įmonei 41 000 Lt paskolą pagal 2013 m. sausio 10 d. paskolos sutartį Nr. 4 ir 316 500 Lt paskolą pagal 2013 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį Nr. 5, tačiau patikrinus išrašuose esančią informaciją matyti, kad įmonė grąžino 3 000 Lt paskolos ir sumokėjo 14 677,28 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į atliktus mokėjimus įmonė R. K. buvo skolinga 38 000 Lt negrąžintos paskolos pagal sutartį Nr. 4 ir 316 500 Lt skolos pagal paskolos sutartį Nr. 5 ir 809, 79 Lt palūkanų; iš banko išrašų matyti, kad 2014 m. vasario 5 d. R. K. pervedė 50 000 Lt bei 2014 m. sausio 23 d. – 20 000 Lt, tačiau paskolos sutartis nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įmonės skola R. K. iki Cesijos sutarties sudarymo galėjo būti 424 809, 79 Lt (354 809, 79 + 50 000 + 20 000) arba 123 033, 42 Eur; 8) R. K. reikalavimas dėl 23 038,76 Eur palūkanų ir delspinigių nepagrįstas, nes nėra paskolos suteikimą patvirtinančių įrodymų; 9) Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paprastas neprotestuotinas vekselis 184 523 Eur sumai pasirašytas nesant tam teisinio pagrindo; 10) Nesutinkama ir dėl 2 275, 87 Eur reikalavimo dalies, kuri teigiama atsiradus nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. kaip negrąžintas akcininko įnašas. Pagal ABĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, akcininkų įnašai yra įnešami tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais. Iš esmės visi pavedimai nurodyti kaip akcininko įnašai, todėl jie negali būti laikomi bendrovės skola pareiškėjai; 11) Teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, todėl bankroto administratoriui pritarus ir teismui patvirtintus pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, vėliau nebus galimybės jo ginčyti. 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl R. K. 141,39 Eur pirmos eilės ir 190 031,29 Eur trečios eilės finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „PLEASANT“ bankroto byloje panaikino (CPK 334 str. 2 d. 1 p.) ir paskyrė žodinį nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi įtraukė R. K. į pirmos eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino 126,37 Eur jos kreditorinį reikalavimą taip pat įtraukė R. K. į trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino 190 157, 65 Eur jos kreditorinį reikalavimą.Teismas, spręsdamas dėl pirmos eilės 126, 37 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nurodė, kad R. K. buvo individualios įmonės savininkė, vėliau įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę ir pareiškėja ėjo vadovės pareigas iki 2016 m. kovo 1 d. Byloje nėra ginčo dėl šios dalies kreditorinio reikalavimo apskaičiavimo, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ėjo vadovės pareigas. Todėl, teismas šioje dalyje prašymą dėl 126,37 Eur pirmos eilės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkino. Spęsdamas dėl trečios eilės 187 881,79 Eur kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo teismas nustatė, kad šią reikalavimo dalį sudaro ilgalaikės paskolos nesumokėta dalis - 164 843,05 Eur ir priskaičiuotos palūkanos 23 038,76 Eur (iš jų 358,54 Eur delspinigiai, apskaičiuoti iki 2016 m. kovo 31 d.), viso 187 881,79 Eur. R. K. įnašai įmonei buvo performuoti į paskolas, o vėliau išduotas vekselis, notaro vykdomasis įrašas, kurio pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir neišieškota skola sudaro 187 920 06 Eur. Teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuris yra grindžiamas vykdomuoju dokumentu, t. y. šiuo atveju notaro vykdomuoju įrašu. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, kad nesant pareikštų reikalavimų teismas turėtų ex officio spręsti ar pagal pirminius paskolos sandorius buvo perduoti pinigai ir neįrodžius pinigų perdavimo fakto, vekselį ir vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomąjį įrašą) laikyti niekiniais. Pažymėtina, kad teismas ex officio gali spręsti tik dėl niekinių, bet ne dėl nuginčijamų sandorių (CK 1.78 str. 5 d.). Šiuo atveju, nei vienas sandorio pripažinimo niekiniu pagrindas nenurodytas, tokių pagrindų nenustatė ir teismas, o reikalavimai dėl sandorių ginčijimo kaip minėta nepareikšti. Teismas nesutiko su nurodytais argumentais dėl to, kad patvirtinus kreditorinį reikalavimą vėliau nebus galimybės ginčyti sandorių, kurių pagrindų patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Tokia teisė pripažįstama ir ją gali įgyvendinti tiek bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), tiek kreditorius (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas), jeigu administratorius tokių ieškinių nepareiškia. Tokių sandorių nuginčijimas yra pagrindas peržiūrėti teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą jį sumažinant arba apskritai išbraukiant kreditorių iš kreditorių sąrašo (ĮBĮ 26 straipsnis). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas tenkino prašymą dėl R. K. įtraukimo į trečios eilės kreditorių sąrašą su 187 881,79 Eur finansinių reikalavimu, grindžiamu notaro vykdomuoju įrašu.Dėl trečios eilės 2 275, 86 Eur kreditorinio reikalavimo teismas nustatė, kad buhalterinės apskaitos duomenimis pareiškėjos kaip akcininkės įnašas 2016 metais sudarė 2 275, 86 Eur. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nesant akcininkų sprendimo nei dėl akcijų apmokėjimo nei dėl nuostolių padengimo akcininkų įnašais, vien tik mokėjimo paskirtyje nurodymas, kad tai yra akcininko įnašas, nepaneigia įneštų pinigų paskirties. Lėšos buvo įnešamos periodiškai, atitinkamai vykdant periodinius grąžinimus. Atsižvelgęs į tai, teismas ir šioje dalyje prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkino.

Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį dalyje, kuria R. K. įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 190 157, 65 Eur kreditorinis reikalavimas, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - netvirtinti šioje dalyje R. K. reikalavimo; kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria patvirtintas 126,37 Eur R. K. kreditorinis reikalavimas (pirmos eiles kreditoriaus), palikti nepakeistą.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 28 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl kreditorinių reikalavimų proceso bei pažeidė (netinkamai aiškino ir taikė) materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio nuostatą dėl individualios įmonės turto, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl nepagrįstai tvirtino R. K. kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 190 157,65 Eur sumos.Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad R. K. suteikė paskolą UAB ..PLEASANT" pagal pateiktas paskolos sutartis. R. K. pateikti įrodymai nepatvirtina fakto jog UAB „PLEASANT“ buvo skolinga jai 184 523 Eur ir, kad buvo teisinis pagrindas UAB „PLEASANT“ pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kadangi nėra įrodymų pagrindžiančių vekselyje nurodytos skolos atsiradimo pagrindą.R. K. į individualią įmonę įnešti įnašai (tiek piniginės lėšos, tiek turtas) tapo R. K. įmonės turtu ir negali būti laikomi paskola. Šie įnašai turėjo būti ir yra apskaitomi kaip įmonės nuosavas kapitalas, o ne įsipareigojimas savininkui.Cesijos sutartimi perimtas reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Iki minėtos Cesijos sutarties sudarymo, UAB ,,PLEASANT“ buvo skolinga R. K.: 354 500 Lt paskolos ir 12 490,39 Lt palūkanų, iš viso: 366 990,39 Lt (106.287,76 Eur), o ne 434 600 Lt, kaip nurodyta Cesijos sutartyje. Bankroto administratorė privalėjo patikrinti paskolos suteikimo faktą ir spręsti ar Cesijos sutartis galioja, kai joje nurodomos sumos neatitinka realios UAB ,,PLEASANT“ skolos.UAB „PLEASANT“ iš R. K. negavo vekselyje nurodytos 184 523 Eur sumos. Vekselis buvo pasirašytas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl sprendžiant klausimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo turėjo būti nustatytas tikrasis skolos atsiradimo pagrindas. Jei yra nustatoma pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių prievolę pagal vekselį (pavyzdžiui, imperatyvių teisės normų pažeidimų), vekselis teismo ex officio gali ir turi būti laikomas niekiniu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bendroves akcininkas turi teisę skolinti bendrovei, tačiau bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos. 2010 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nurodytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.R. K. 291,18 Lt skola kaip atskaitingam asmeniui apskritai nepagrįsta jokiais dokumentais. Nenurodyta pagal kokią sąskaitą, kokį mokėjimą ir kokiais pagrindais atsirado ši skola.R. K. reikalavimas dėl 23 038,76 Eur palūkanų ir delspinigių nepagrįstas, kadangi palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami nuo reikalavimų, juos laikant paskola, nors paskolos suteikimą patvirtinančių dokumentų R. K. nepateikė.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties teiginys, jog net ir patvirtinus kreditorinį reikalavimą bus galima ginčyti sandorius, kurių pagrindu patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismo nutartis, patvirtinanti kreditoriaus finansinį reikalavimą, įgis res judicata galią ir administratorius neturės teisės reikšti reikalavimų, kylančių iš tų pačių sandorių.Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. K. prašo trečiųjų asmenų D. D., D. D. ir R. B. atskirąjį skundą dėl kreditorės R. K. kreditorinio reikalavimo dydžio atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria patvirtintas kreditorės R. K. 190 157,65 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, nepakeistą.Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Kreditorės R. K. kreditorinio reikalavimo dydis yra nustatytas BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Tretieji asmenys, ginčydami kreditorės R. K. kreditorinio reikalavimo dydį, neginčija nei pirminių dokumentų (sandorių), nei pačių BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos įrašų. 187 881,79 Eur dydžio R. K. trečios eilės kreditorinį reikalavimą pagrindžia 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „PLEASANT“ išduotas paprastasis vekselis bei Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro T. P. V. 2016 m. gegužės 9 d. vykdomasis įrašas. Nei vekselis nei vykdomasis įrašas nėra nei nuginčyti, nei ginčijami. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 8 p.), todėl abejoti kreditorės R. K. 187 881,79 Eur dydžio reikalavimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.126,37 Eur pirmos eilės kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Bankroto administratorius turi visus šią sumą pagrindžiančius pirminius dokumentus ir nei bankroto administratoriui, nei teismui nekilo abejonių dėl šio reikalavimo pagrįstumo.Trečios eilės 2 275,86 Eur kreditorinis reikalavimas taip pat yra pagrįstas BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos duomenimis. BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos dokumentuose tokios piniginės operacijos buvo apskaitytos kaip akcininko paskola bendrovei.Atskirajame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose (2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes cituojamose bylose kreditorinių reikalavimų dydis buvo nustatinėjimas teismo proceso metu, o šioje byloje kreditorės R. K. kreditorinio reikalavimo dydis yra nustatytas (ir apskaitytas) BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos dokumentuose.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „PLEASANT“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Projektų biuras“, prašo trečiųjų asmenų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas R. K. 190 157,65 EUR kreditorinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. B2-1622-866/2017 atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o teismo sprendimą dėl BUAB ,,PLEASANT" bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo palikti nepakeistąĮmonės buhalterines apskaitos dokumentai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys patvirtina, jog 126,37 Eur dydžio darbo užmokesčio likutis nebuvo išmokėtas kreditorei R. K. (kaip direktorei), sudariusiai darbo sutartį su įmone. Šioje dalyje pareiškėjai neginčija reikalavimo, juolab nepateikia jokių kitų argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.Pagal BUAB ,.PLEASANT" buhalterines apskaitos duomenis bei užfiksuotas finansines ūkines operacijas nustatyta, kad kreditorė R. K., kaip įmonės savininkė (nuo 2001 m. vasario 22 d. iki 2010 m. sausio 28 d.), o vėliau kaip akcininkė (nuo 2010 metų), nuolatos įnešinėjo pinigus į įmonės sąskaitą. Įmonė nepanaudojo akcininkės įnašų ir liko skolinga, kadangi neatsiskaitė su ja 2 275,87 EUR apimtyje. Atsižvelgiant į tai, ši suma pripažintina kaip gražintinas akcininkės įnašas, kuris sudaro dalį kreditorinio reikalavimo.Įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, kurių pagrindu bankroto administratorė tikrina kreditorinio reikalavimo pagrįstumą yra nuoseklūs ir išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl akcininkės metai iš metų įmonei pervedami pinigai perduoti juridiniam asmeniui su tikslu paskolinti lėšas įmonės veiklos užtikrinimui ir sėkmingam vykdymui.Šioje byloje pareiškėjai nepateikia objektyvių įrodymų, nenurodo teisinio reglamentavimo arba teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kuri leistų kitaip vertini BUAB ,,PLEASANT" buhalterinės apskaitos duomenis ar ūkinės veiklos operacijas. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai siekia perskirstyti įrodinėjimo pareigą kitoms proceso šalims, taip pat reikalauja teismo ex officio vertinti byloje pateiktus dokumentus niekiniais, tačiau nepateikia teismui įrodymų ar teisinių argumentų dėl ko teismas galėtų prieiti priešingos išvados dėl pareikšto R. K. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.Atlikus nuoseklų įmonės buhalterinės apskaitos duomenų ir juos lydinčių pirminių dokumentų patikrinimą, nenustatyta pagrindo abejoti duomenų tikrumu. Bendrovės akcininkė ir direktorė nuolatos įnešinėjo pinigų sumas, kurias įmonė faktiškai gavo ir kurių pagrindu užtikrino įmonės veiklą. Gauti pinigai buvo fiksuojami kaip trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai - per metus grąžintinos sumos, tačiau jeigu metų gale nebuvo atsiskaitoma su kreditore, tokios sumos būdavo perkeliamos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai - paskolos. Nėra pagrindo įžvelgti kreditorės R. K. nesąžiningumo, nes tuo metu kitų pradelstų įsiskolinimų arba kreditorių, kuriems būtų pradelsti įsiskolinimai įmonė neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų.

Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys D. D., D. D. ir R. B. 2017 m. birželio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teikiami paaiškinimai iš esmės nepildo atskirojo skundo, tačiau yra reikšmingi nagrinėjant bylą, sprendžia, jog jie priimami ir prijungiami prie nagrinėjamos bylos.

Dėl pirmos eilės 126, 37 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Byloje nustatyta, kad R. K. buvo individualios įmonės savininkė, vėliau įmonę pertvarkius į uždarąją akcinę bendrovę, ėjo vadovės pareigas iki 2016 m. kovo 1 d.Už R. K., kaip įmonės vadovės, darbą buvo mokamas darbo užmokestis ir pagal įmonės finansinius dokumentus BUAB „PLEASANT“ savo darbuotojai yra likus skolinga 126,37 Eur. Byloje nėra ginčo dėl šios dalies kreditorinio reikalavimo apskaičiavimo, todėl nėra pagrindo netvirtinti 126,37 Eur pirmos eilės kreditorinio reikalavimo.

Dėl trečios eilės 187 881,79 Eur kreditorinio reikalavimo dalies.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 16 d. UAB „PLEASANT“ išdavė paprastąjį vekselį R. K. 184 523 Eur sumai. Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro T. P. V. 2016 m. gegužės 9 d. vykdomuoju įrašu reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjos UAB „PLEASANT“ 185 372, 13 Eur ir 6 procentų metines palūkanas nuo vekselio apmokėjimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki galutinio apmokėjimo dienos. Antstolis S. M. 2016 m. lapkričio 29 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, dėl 187 920, 06 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo, pagal notaro vykdomąjį įrašą. Sprendimas dėl įmonės vekselio išdavimo priimtas 2015 m. gruodžio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, nurodant, kad 2015 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos duomenimis įmonė skolinga R. K. 184 522, 71 Eur.Kaip matyti iš bylos medžiagos, reikalavimas grindžiamas ne tik vekseliu, bet ir šio vekselio pagrindu notaro išduotu vykdomuoju įrašu. Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 8 p.). Vykdomasis dokumentas yra pagrindas patvirtinti finansinį reikalavimą ir papildomai tikrinti vykdomojo dokumento pagrįstumo nebuvo pagrindo. Tuo atveju, jei apeliantė mano, kad vekselis yra išduotas neteisėtai, ji turi teisę atskiroje civilinėje byloje ginčyti vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuris yra grindžiamas vykdomuoju dokumentu, t. y. notaro vykdomuoju įrašu.Byloje nustatyta, kad nekyla klausimų dėl šių kreditorinių reikalavimų kylančių iš notaro T. P. V. 2016 m. gegužės 9 d. vykdomojo įrašo dydžio: 1) 184 523 Eur notaro vykdomuoju dokumentu patvirtintos sumos; 2) 849,13 Eur notaro T. P. V. paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą; 3) 5 641,85 Eur 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų pagal notaro vykdomajame įraše patvirtintą palūkanų normą, nuo vekselio apmokėjimo datos (2017 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo iškelti UAB „PLEASANT“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2016 m. spalio 20 d.). Bendra kreditorinio reikalavimo suma notaro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu siekia 191 013,98 Eur, t.y. mažesnė nei prašomas patenkinti kreditorinis R. K. reikalavimas išduoto vykdomojo įrašo pagrindu - 187 881,79, todėl reikalavimas šioje dalyje tvirtinamas.

Dėl trečios eilės 2 275, 86 Eur kreditorinio reikalavimo dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad akcininkės įnašas į įmonę 2016 metais sudarė 2 275, 86 Eur. Trečiųjų asmenų nuomone, akcininkų įnašai negali būti laikomi įmonės skola, nes tokie įnašai atliekami vadovaujantis ABĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. akcininkų įnašai yra įnešami tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais. Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad trečios eilės 2 275,86 Eur kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas BUAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju, nesant akcininkų sprendimo nei dėl akcijų apmokėjimo nei dėl nuostolių padengimo akcininkų įnašais (ABĮ 50, 59 str.), vien tik mokėjimo nurodymas, kad tai yra akcininko įnašas, nepaneigia įneštų pinigų paskirties. UAB „PLEASANT“ buhalterinės apskaitos dokumentuose tokios piniginės operacijos buvo apskaitytos kaip akcininko paskola bendrovei, tokie įnašai buvo atliekami nuo 2011 metų, atitinkamai nurodytas sumas grąžinant, o galutinis balansas sudaro - 2 275,86 Eur. Remiantis išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palieka nepakeistą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimų dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.