Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2S-713-372/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2S-713-372/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „KLP transport“
Atsakovas
A. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-713-372/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06137-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KLP transport“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12748-1003/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KLP transport“ ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo, teismo prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 341,85 Eur dydžio turtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. I., kuris, atlikdamas darbines funkcijas pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės, su ieškovės valdomu vilkiku ir puspriekabe, 2018 m. balandžio 17 d. sukėlė autoįvykį Čekijos valstybėje. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas nesuvaldė transporto priemonės, dešiniaisiais ratais nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo tiesiai į pakelės griovį; eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės; jis buvo apsvaigęs, jam nustatytas 1,11 promilės neblaivumo laipsnis; atsakovas buvo atleistas iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) jo iniciatyva.

3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. iš ERGO Insurance SE gavo pranešimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog draudimo bendrovė kompensavo trečiojo asmens patirtus nuostolius dėl 2018 m. balandžio 17 d. eismo įvykio Čekijoje. Draudimo bendrovė informavo, jog draudimo išmoka dėl minėto eismo įvykio sudarė 1 341,85 Eur, kuriuos ieškovė draudimo bendrovei sumokėjo 2019 m. liepos 24 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės UAB „KLP transport“ ieškinį atsisakyta priimti; nutartą grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad byloje, kuri turi tarptautinį elementą (atsakovas yra Baltarusijos pilietis), yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl šiuo atveju aktualios yra specialiosios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasirašytoje tarptautinėje sutartyje „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis). Teismas pažymėjo, jog šios Sutarties 41 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų; Sutarties 41 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į Sutartimi reglamentuojamų teisinių santykių esmę (teisiniai santykiai, susiję su keliomis valstybėmis), vertino, kad ji turėtų apimti ir tas situacijas, kai neteisėti veiksmai atliekami ir žala atsiranda skirtingose valstybėse, todėl sprendė, kad „kitokių aplinkybių, tapusių pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ teisinė kategorija aiškintina kaip apimanti ir patį žalos atsiradimo faktą, kaip pagrindą reikalauti jos atlyginimo, ir suteikianti žalos atsiradimo vietos valstybei jurisdikciją nagrinėti tokio pobūdžio bylą.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju „veiksmas“ arba „kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą“, įvyko Čekijos Respublikoje, kadangi jeigu ne atsakovo kalti veiksmai Čekijoje (pažeidė kelių eismo taisykles, nes būdamas neblaivus ir vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę, Čekijoje sukėlė eismo įvykį, padarė žalos trečiajam asmeniui, žalą atlygino draudimo bendrovė, kuri nukreipė reikalavimą į ieškovę), tuomet nebūtų atsiradęs ir pagrindas reikalauti žalos. Remdamasis ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovės patirti nuostoliai kilo iš delikto, o žalos atsiradimo vieta buvo Čekijoje. Teismas sprendė, jog ieškinys dėl regresinio reikalavimo gali būti reiškiamas pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą (Čekijos teismuose), o pagal Sutartyje nustatytą bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys teismingas ne Lietuvos Respublikos teismams, o teismingas Baltarusijos teismams pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties ieškovė (apeliantė) UAB „KLP transport“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju jurisdikcijos klausimai yra spręstini taikant tarptautinę dvišalę sutartį, pasirašytą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, ir joje nustatytas jurisdikcijos nustatymo taisykles.

9. Ieškovė pažymėjo, jog šiuo atveju nėra svarbi žalos padarymo vieta, svarbi yra aplinkybė, kuri tapo pagrindu ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą – ši aplinkybė yra 2019 m. liepos 24 d. iš ERGO Insurance SE gautas pranešimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir ieškovės 2019 m. liepos 24 d. regresinio reikalavimo įvykdymas. Ieškovė pabrėžė, kad draudikas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tad jeigu ERGO Insurance SE nesikreiptų į ieškovę dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ieškovė neturėtų pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovo.

10. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo šalys (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje susitarė, jog visi ginčai, kylantys iš darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teisme; atsakovas nepateikė prieštaravimo, jog šis darbo ginčas būtų nagrinėjamas Lietuvos Respublikos institucijose; darbo santykiai susiklostė ir buvo vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12. Apeliacine tvarka sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių bylų teismingumą ir jurisdikciją, aiškinimo ir taikymo.

13. Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą, teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „KLP transport“ pareiškė ieškinį buvusiam darbuotojui atsakovui A. I., kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, atlikdamas darbines funkcijas su ieškovės valdoma transporto priemone, sukėlė autoįvykį Čekijos valstybėje, dėl kurio ieškovė patyrė žalą (draudimo bendrovė kompensavo trečiojo asmens patirtus nuostolius dėl atsakovo padaryto eismo įvykio, o ieškovė sumokėjo draudimo bendrovei 1 341,85 Eur draudimo išmoką).

16. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad byla, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, turi tarptautinį elementą; ieškinys yra pareikštas atsakovui, kuris yra Baltarusijos pilietis.

17. 1992 m. spalio 20 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo 1993 m. liepos 11 d.), todėl jurisdikcijos klausimai spręstini taikant šią Tarptautinę sutartį ir joje reglamentuotas jurisdikcijos nustatymo reglamentuotas jurisdikcijos nustatymo taisykles.

18. Sutarties 41 straipsnyje numatyta: prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų (1 dalis); šio straipsnio 1 punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą (2 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-461684/2016 yra pasisakęs: „tarptautinės sutarties 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas alternatyvusis jurisdikcijos nustatymo kriterijus „kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ nėra aiškintas nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, vienoje iš bylų aiškindamas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, yra pasisakęs dėl jos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto analogiško alternatyvaus jurisdikcijos nustatymo kriterijaus. [...] Sutarties su Rusijos Federacija 40 straipsnis iš esmės identiškas šioje byloje taikomos Tarptautinės sutarties 41 straipsniui. Tai reiškia, kad siekiant vienodo ir nuoseklaus teisės taikymo ir aiškinimo, naudojantis lyginamuoju metodu, galima remtis kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame konstatuota, kad atsižvelgiant į tarptautine sutartimi reglamentuojamų teisinių santykių esmę (teisiniai santykiai, susiję su keliomis valstybėmis) manytina, kad ji turėtų apimti ir tas situacijas, kai neteisėti veiksmai atliekami ir žala atsiranda skirtingose valstybėse. Dėl to „kitokių aplinkybių, tapusių pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ teisinė kategorija aiškintina kaip apimanti ir patį žalos atsiradimo faktą, kaip pagrindą reikalauti jos atlyginimo, ir suteikianti žalos atsiradimo vietos valstybei jurisdikciją nagrinėti tokio pobūdžio bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėtos bylos kontekste aptarta teisės norma įtvirtina dvi jurisdikcines alternatyvas – reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-692-706/2015). Dėl to Tarptautinės sutarties 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas alternatyvusis jurisdikcijos nustatymo kriterijus „kitokios aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ aiškintinas kaip žalos atsiradimo vieta“.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste aptariama teisės norma (Sutarties 41straipsnio 2 dalis) įtvirtina dvi jurisdikcines alternatyvas – reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą. Šios jurisdikcinės galimybės laikytinos lygiavertėmis, o jų pasirinkimo prerogatyva turėtų tekti ieškovei.

21. Ieškovė atskirajame skunde akcentavo, jog šiuo atveju nėra svarbi žalos padarymo vieta, svarbi yra aplinkybė, kuri tapo pagrindu ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą – ši aplinkybė yra 2019 m. liepos 24 d. iš ERGO Insurance SE gautas pranešimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir ieškovės 2019 m. liepos 24 d. regresinio reikalavimo įvykdymas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, „kitokios aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ įvyko Čekijos Respublikoje, t. y. kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – jeigu ne atsakovo kalti veiksmai Čekijoje (pažeidė kelių eismo taisykles, nes būdamas neblaivus ir vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę, Čekijoje sukėlė eismo įvykį, padarė žalos trečiajam asmeniui, žalą atlygino draudimo bendrovė, kuri nukreipė reikalavimą į ieškovę), tuomet nebūtų atsiradęs ir pagrindas reikalauti žalos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų atlikimo vieta ir žalos atsiradimo vieta sutampa – ieškovės patirti nuostoliai kilo iš delikto, o žalos atsiradimo vieta buvo Čekijoje.

23. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinys dėl regresinio reikalavimo nagrinėjamu atveju gali būti reiškiamas pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą (Čekijos teismuose), o pagal Sutartyje nustatytą bendrąją teismingumo taisyklę (kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip) (20 straipsnio 1 dalis) ieškinys teismingas ne Lietuvos Respublikos teismams, o teismingas Baltarusijos teismams pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė