- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-1079-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30139-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- I. F., E. F.
- Ieškovas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams I. F., E. F. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai solidariai iš I. F. ir E. F. 1266,66 Eur skolą, 226,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir I. F. 2020 m. kovo 17 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią ji nuo 2020 m. kovo 17 d. dvejiems metams išnuomojo I. F. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius. I. F. įsipareigojo mokėti 400 Eur mėnesinį nuomos mokestį bei papildomai apmokėti už komunalines paslaugas. 2020 m. kovo 17 d. E. F. bankiniu pavedimu sumokėjo jai 400 Eur sumą už pirmąjį nuomos mėnesį. 2020 m. balandžio 16 d. E. F. bankiniu pavedimu sumokėjo jai 100 Eur sumą už komunalines paslaugas. Sutartyje nurodyto 400 Eur užstato bei kito mėnesio nuomos mokesčio atsakovai jai nesumokėjo. I. F. vis žadėjo padaryti pavedimą, bet atsakovai 2020 m. gegužės 22 d., pragyvenę 2 mėnesius ir 5 dienas, iš buto pasišalino, likę jai skolingi 466,66 Eur ir neįspėję prieš 2 mėnesius. Pagal sutarties 9.7 punktą, nuomininkas, norėdamas nutraukti sutartį prieš terminą, privalo raštu įspėti nuomotoją prieš 2 mėnesius, nutraukus sutartį prieš terminą nuomininkas privalo sumokėti 2 mėnesių nuomos mokestį, kas sudaro 800 Eur. Pagal sutarties 4.5 punktą, nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį iš sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui delspinigius, t. y. po 0,1 procento nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos, kas sudaro 226,80 Eur. Atsakovai iš viso liko ieškovei skolingi 1 493,46 Eur (1 266,66 Eur + 226,80 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 1 266,66 Eur skola, 226,80 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 493,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat ieškovei iš atsakovės E. F. priteistos 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidos bei iš atsakovo I. F. priteistos 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas I. F. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė nesutinkantis su dalimi preliminariu teismo sprendimu priteistos sumos ir prašė panaikinti preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl baudos už sutarties nutraukimą priteisimo, kadangi iš buto išsikėlė dėl to, kad bute nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kartu pripažino, kad yra pasirengęs sumokėti 466,66 Eur nuomos mokestį. Nurodė, kad pasirašant nuomos sutartį ieškovė žadėjo deklaruoti jo gyvenamąją vietą bute ir atlikti koridoriaus kosmetinį remontą, tačiau to nepadarė. Be to, butas buvo netinkamas gyventi dėl nuolat pasikartojančių kanalizacijos avarijų, apie tai ieškovė buvo informuota, ne kartą buvo kviečiama avarinė tarnyba, kas irgi buvo užfiksuota. Dėl netinkamai veikiančios kanalizacijos bute nuolatos tvyrojo nemalonus kvapas, todėl bute gyventi buvo neįmanoma.
5. Atsakovė E. F. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą jos atžvilgiu, kadangi ji nebuvo sutarties šalis. Nurodė, kad su ieškove niekada nebuvo bendravusi, todėl negalėjo su ja sudaryti nei žodinio, nei rašytinio susitarimo, sutartį pasirašė ieškovė ir atsakovas I. F.. Minėtose patalpose gyveno tik atsakovas I. F., ji niekada šiame bute nebuvo apsistojusi. Savo sutuoktinio I. F. prašymu padarė du pavedimus iš savo sąskaitos, tai buvo vienintelis veiksmas siejantis ją su susiklosčiusia situacija. Be to, ji ir atsakovas I. F. yra sudarę vedybinę sutartį, kuri atskiria jos ir atsakovo I. F. finansinius reikalus.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus ir jo patikslinime prašė jos ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas I. F. sutarties sąlygų nevykdė, sutarties sudarymo metu nesumokėjo vieno mėnesio nuomos mokesčio ir vieno mėnesio užstato. Jis nuolat žadėjo greitai padaryti pavedimą, tačiau iš savo sąskaitos neatliko nei vieno bankinio pavedimo. Nuompinigius už vieną mėnesį, t. y. 400 Eur, ir kitą 100 Eur pavedimą už komunalinius mokesčius sumokėjo jo sutuoktinė bendraatsakovė E. F., kas patvirtina, jog apie sudarytos sutarties sąlygas žinojo abu sutuoktiniai, o butas buvo išnuomotas bendrai šeimos poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas; ieškinys patenkintas visiškai: ieškovei solidariai iš atsakovų I. F. ir, E. F. priteista 1266,66 Eur skolos, 226,80 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 493,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovei iš atsakovo I. F. priteistos 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidos; ieškovei iš atsakovės E. F. priteistos 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidos; iš atsakovo I. F. valstybei priteistos 10 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovės E. F. valstybei priteistos 10 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nurodė, kad:
8.1. Nors atsakovė E. F. teigia esanti sudariusi su atsakovu I. F. vedybinę sutartį dėl turto atskyrimo, tačiau ji pateikta į byla nėra. Be to, pagal CK nuostatas, pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai net ir tokiais atvejais (esant sudarytai vedybų sutarčiai dėl sutuoktinių turto atskyrimo) atsako solidariai.
8.2. Atsakovė E. F. yra atlikusi ieškovei du mokėjimus pagal nuomos sutartį – sumokėjusi vieno mėnesio nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas, taigi, atsakovė E. F. tokiais savo konkliudentiniais veiksmais pritarė sutarties sudarymui ir jos nuostatoms.
8.3. Byloje nekilo ginčas, kad už komunalines paslaugas pagal sutartį yra atsiskaityta tinkamai, o sutartimi sulygtas mėnesinis nuomos mokestis buvo 400 Eur, taip pat, kad sutartimi (jos 9.7 punktu) šalys susitarė, kad neįsipėjus ieškovės prieš 2 mėnesius apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukus, turi būti sumokama papildoma 2 mėnesių nuomos mokesčio suma – 800 Eur.
8.4. Nors atsakovas I. F. nurodė, kad už nesumokėtą nuomą už 1 mėnesį ir 5 dienas – 466,66 Eur – jis sutinka sumokėti, tačiau apie atliktą apmokėjimą įrodymų nepateikė, o ieškovė nurodė, kad atsakovai to nepadarė.
8.5. Atsakovai neginčijo, kad jie neįspėję ieškovės pagal sutarties nuostatas iš buto išsikėlė 2020 m. gegužės 22 d., nors 2020 m. kovo 17 d. sutartis buvo sudaryta dvejiems metams. Atsakovo I. F. teiginiai apie ieškovės žadėtą atlikti buto koridoriaus remontą, žadėtą deklaruoti jo gyvenamąją vietą, tačiau to neatlikimą, pasikartojančias kanalizacijos avarijas, dėl ko butu nebebuvo galima naudotis, visiškai nepagrįsti. Apie jokius jo teigiamus atsakovės pažadus ar kanalizacijos problemas, trukdžiusias butu naudotis, įrodymai į bylą nepateikti.
8.6. Taigi, atsakovai sutarties sąlygų nevykdė, kadangi ieškovei nesumokėjo vieno mėnesio ir penkių dienų nuomos mokesčio (466,66 Eur), 2020 m. gegužės 22 d., neįspėję ieškovės prieš 2 mėnesius, atsakovai iš buto pasišalino, o tai pagal sutarties 9.7 punktą, sudaro pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai ne tik nesumokėtą 466,66 Eur nuomos mokestį, bet ir 800 Eur, iš viso 1 266,66 Eur (466,66 Eur + 800 Eur) skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas I. F. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad:
9.1. Byla buvo išnagrinėta Covid-19 pandemijos sąlygomis, rašytinio proceso tvarka. Anot atsakovo, kadangi jie nėra teisininkai ir neturi patirties teisminiuose ginčuose, jie nežinojo, ką reiškia terminas „rašytinis procesas“, nebuvo suprantamos jo pasekmės. Atsakovai byloje neturėjo atstovo, o kadangi procesas vyko rašytiniu būdu, tai jiems nebuvo galimybės išsiaiškinti tokio proceso niuansus ar užduoti klausimus. Atsakovai galvojo, kad po rašytinio proceso dar bus teismo posėdis, kuriame jie galės dalyvauti ir paaiškinti teismui visas įvykių aplinkybes. Priėmus galutinį sprendimą paaiškėjo, kad byla pabaigta, o atsakovai į teismą nebus kviečiami ir išklausyti.
9.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovų nurodytus motyvus dėl vedybinės sutarties. Teismo motyvas apie tai, kad šiame ginče sudaryta ir egzistuojanti vedybinė sutartis nieko nereiškia, yra neteisingas ir nepagrįstas. Dėl esančios vedybinės sutarties teismas negalėjo priteisti ginčo sumų iš E. F., kadangi ji nebuvo nuomos sandorio šalimi.
9.3. Taigi, 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas arba byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes paduotas pagrindinio skolininko, kuris sudarė nuomos sutartį ir kuris atsiliepime į ieškinį pripažino skolą, taigi sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Tačiau jis nemokėjo ir nemoka skolos, nuo išsikėlimo iš nuomojamo buto dienos atsakovas ieškovei nieko nėra sumokėjęs. Atsakovas teikia apeliacinį skundą dėl neva sutuoktinės, E. F. interesų, kuri kaip solidarioji skolininkė apeliacinio skundo apskritai nepateikė, o tai reiškia, kad su ji su skundžiamu sprendimu sprendimu sutinka. Esant solidariajai sutuoktinių prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi skolininkai bendrai. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad E. F. nėra solidarioji skolininkė, nes buvo sudaryta vedybinė sutartis. Atsakovai į bylą vedybinės sutarties nepateikė. Sandoris buvo sudarytas tenkinti atsakovų šeimos interesus, todėl turi atsakyti abu atsakovai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem argumentais: 1) kad atsakovai nesuprato, kad bylą paskyrus nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje ji jame ir bus išnagrinėta, o jokio žodinio posėdžio nebus; 2) kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. F. yra solidarioji skolininkė, nes ji nebuvo nuomos sutarties su ieškove šalis, o atsakovai yra sudarę vedybinę sutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl šių abiejų teiginių. Teismas pasisakys ir dėl paties skundžiamo sprendimo pagrįstumo, nes atsakovas, nors pirmosios instancijos teisme ir sutiko su dalimi skolos – 466,66 Eur nuomos mokesčio sumokėjimo, tačiau apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Dėl rašytinio teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai nebūdami teisininkais nežinojo, jog paskyrus rašytinį teismo posėdį, jame ir bus išnagrinėta byla, o jokio žodinio teismo posėdžio nebus. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi šios bylos šalims buvo nustatytas 2 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminas jų norimai papildomai medžiagai (paaiškinimams, įrodymams) į bylą pateikti bei šalys įpareigotos per 2 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti poziciją dėl galimumo bylą teismui išnagrinėti rašytinio proceso tvarka (šalims nedalyvaujant) paskirtu teismo posėdžio laiku – 2020 m. gruodžio 29 d. 11.00 val. Šioje nutartyje buvo nurodyta, kad teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarta teismo posėdį byloje skirti 2020 m. gruodžio 29 d. 11.00 val., tačiau nuo 2020 m. gruodžio 16 d. šalyje sugriežtinus karantino sąlygas dėl COVID-19, siekiant mažinti asmenų judėjimą ir kontaktus, teismo posėdžiai teismo pastate žodiniu fiziniu būdu naginėjami tik būtinaisiais atvejais, todėl teismas nustatė šalims papildomą terminą jų norimai papildomai medžiagai (paaiškinimams, įrodymams) į bylą pateikti ir įpareigojo šalis pateikti poziciją dėl galimumo bylą teismui išnagrinėti rašytinio proceso tvarka (šalims nedalyvaujant) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 4 dalis). Šalims išreiškus sutikimą, byla rašytinio proceso tvarka (šalims nedalyvaujant) būtų nagrinėjama paskirtu teismo posėdžio laiku – 2020 m. gruodžio 29 d. 11.00 val.
15. Taigi, minėtoje nutartyje buvo nurodytos priežastys dėl ko ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka – sugriežtinus karantino sąlygas dėl COVID-19. Nutartimi šalims buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, tačiau atsakovai šia galimybe nepasinaudojo. Nutartimi bylos šalims buvo nustatytas terminas pateikti poziciją ar jos sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsakovai tokius sutikimus į bylą pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. Taigi, atsakovai patys sutiko, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
16. Pažymėtina, kad nutartyje yra nurodyta, kokiomis CPK normomis (CPK 133 str. 3 d. ir 235 str. 4 d.), remdamasis teismas siūlo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. CPK 235 str. 4 d. yra nurodyta, kad rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
18. Taigi, jeigu atsakovams nebuvo aiški ši teisės norma, jie dėl to ir dėl jų atstovavimo apskritai, galėjo kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus – advokatus ar advokatų padėjėjus, o jeigu atsakovai dėl turtinės padėties neišgalėjo susimokėti už teisinę pagalbą, jie turėjo teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atsakovai, turėdami pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu, tačiau to nepadarydami turi prisiimti ir neigiamas savo neveikimo pasekmes.
19. Kaip minėta, atsakovai pateikė sutikimus dėl rašytinio teismo posėdžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byla pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo išnagrinėta rašytiniame teismo posėdyje. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas.
Dėl solidarios abiejų atsakovų atsakomybės
20. Atsakovai teigia, kad jie yra sudarę vedybų sutartį, todėl teismas nepagrįstai skolą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų; iš E. F. jokia skola apskritai neturėjo būti priteista. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta.
21. Visų pirma, atsakovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikę vedybinės sutarties. Taigi, šis atsakovų teiginys yra neįrodytas.
22. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, todėl solidariai atsakyti turi abu sutuoktiniai.
23. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. yra nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-354/2010).
25. Atsakovo sutuoktinės sutikimas nuomos sutarties sudarymui pagal CK 3.109 str. 1 d 5 p. buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – buto nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių sumokėjimu iš savo atsiskaitomosios sąskaitos. Be to, atsakovas yra nurodęs, kad butas buvo reikalingas jam, kad apsaugotų šeimą nuo prasidėjusios koronaviruso infekcijos, nes sutuoktinė laukėsi kūdikio, butas buvo išsinuomotas saviizoliacijai, taigi akivaizdu, kad sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti.
26. Dėl šios priežasties pagal CK 3.109 str. 1 dalies 5 punktą prievolė iš bendro turto turi būti vykdoma, kaip atsiradusi iš sandorio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, nes jis buvo sudarytas šeimos interesais.
27. Taip pat pažymėtina, kad nuomos sutartis atsakovės E. F. nėra nenuginčyta, taigi ji yra galiojanti. Neįrodyta, kad ji sudaryta vieno sutuoktinio interesais ir sudaryta prieš sutuoktinės valią. Dėl šios priežasties atsakovės teiginiai dėl jos atsakomybės atribojimo yra visiškai nepagrįsti.
28. CK 3.114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
29. Taigi, net jeigu šalys ir yra sudarę vedybų sutartį ir ją būtų pateikę teismui, atsakovei vis tiek kyla atsakomybė pagal bendras šeimos prisiimtas turtines pareigas mokėti nuomos mokestį, kurį ji pripažino sumokėdama dalį nuomos mokesčio ir mokėjimą už komunalines paslaugas iš savo atsiskaitomosios sąskaitos.
30. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą pagal nuomos sutartį pripažino solidaria abiejų atsakovų prievole.
Dėl skolos
31. Kaip minėta, atsakovas, nors pirmosios instancijos teisme ir sutiko su dalimi skolos – 466,66 Eur nuomos mokesčio, tačiau apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą ir priimti naują sprendimą. Toks apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti visą sprendimą yra nepagrįstas.
32. Nors atsakovas ir sutiko sumokėti 466,66 Eur skolą, tačiau, anot ieškovės, to iki šiol nėra padaręs, įrodymų kad šią skolą padengė, atsakovas nepateikė net ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi, 466,66 Eur dydžio įsiskolinimas iš atsakovų buvo priteistas pagrįstai.
33. Nuomos sutarties 9.7 punktu šalys susitarė, kad neįspėjus ieškovės prieš 2 mėnesius apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukus, turi būti sumokama papildoma 2 mėnesių nuomos mokesčio suma – 800 Eur.
34. Nuomos sutartis 2020 m. kovo 17 d. buvo sudaryta dvejiems metams, tačiau atsakovai iš buto išsikėlė 2020 m. gegužės 22 d. Atsakovai nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius apie ieškovės žadėtą atlikti buto koridoriaus remontą ar pasikartojančias kanalizacijos avarijas. Be to, atsakovas 2020 m. kovo 17 d. patalpų perdavimo–priėmimo akte savo parašu patvirtino, kad butas perduodamas švarus, tvarkingas, suremontuotas.
35. Kadangi atsakovai, neįspėję ieškovės prieš 2 mėnesius, išsikraustė iš buto, tai pagal nuomos sutarties 9.7 punktą, sudarė pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai ne tik nesumokėtą 466,66 Eur nuomos mokestį, bet ir 800 Eur, iš viso 1 266,66 Eur (466,66 Eur + 800 Eur) skolą.
36. Be to, šalys nuomos sutarties 4.5 punktu susitarė, jog nuomininkui (atsakovui) vėluojant įvykdyti bet kurį iš sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui (ieškovei) delspinigius – po 0,1 procento nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos. Ieškovė apskaičiavo 226,80 Eur delspinigius, atsakovai ieškovės nurodytos delspinigių sumos apskaičiavimo nepaneigė. Taigi, buvo pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 226,80 Eur delspinigius.
37. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.
Dėl bylos baigties
38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.