- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-498-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00606-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. (G. Š.) ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. Š. pateikė teisme ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y.: 1) nurodyti ieškovo ir atsakovo identifikacinius duomenis, adresus; 2) pateikti tiek ieškinio priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai; 3) aiškiai nurodyti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; 4) suformuluoti tikslų ieškinio reikalavimą, nurodyti pagrindus, dėl kurių prašoma priteisti neturtinę žalą netiksliai, pateikti išlaidas advokato teisinei pagalbai patvirtinančius įrodymus; 5) nurodyti ieškovo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą; nurodyti ieškovo nuomonę dėl taikos sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Ieškovas 2019 m. gegužės 28 d. pateikė teismui raštą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nurodydamas ieškovo ir atsakovo identifikacinius duomenis, neturtinės žalos susidarymo aplinkybes, pateikė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo, nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas sprendė, kad ieškovas pašalino ne visus 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas G. Š. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nutartis yra nepagrįsta, nes ieškovas ištaisė visus ieškinio trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.
7. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (ieškovas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti
8. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
9. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) nurodyti ieškovo ir atsakovo identifikacinius duomenis, adresus; 2) pateikti tiek ieškinio priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai; 3) aiškiai nurodyti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; 4) suformuluoti tikslų ieškinio reikalavimą, nurodyti pagrindus, dėl kurių prašoma priteisti neturtinę žalą netiksliai, pateikti išlaidas advokato teisinei pagalbai patvirtinančius įrodymus; 5) nurodyti ieškovo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą; nurodyti ieškovo nuomonę dėl taikos sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
12. Vykdydamas šios nutarties įpareigojimus, ieškovas 2019 m. gegužės 28 d. pateikė teismui raštą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodė: ieškovo ir atsakovo identifikacinius duomenis; aprašė neturtinės žalos susidarymo aplinkybes; nurodė, kad prašo priteisti 200 Eur neturtinę žalą; pateikė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo; nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, duomenis, pateiktus rašte dėl ieškinio trūkumų šalinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
14. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir rašto dėl ieškinio trūkumų šalinimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, ieškinyje aiškiai nurodyta prašoma priteisti 277 Eur turtinė žala, rašte dėl ieškinio trūkumų šalinimo aiškiai nurodyta prašoma priteisti 200 Eur neturtinė žala.
15. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).
16. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Ieškinyje esantys tam tikri neaiškumai turi būti nagrinėjami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
17. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, jog CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Šiuo atveju ieškovas savo pažeistas teises gina pats, nesinaudodamas atstovo – advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis. Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovui sudėtinga tinkamai suformuluoti procesinius dokumentus, todėl vadovaujantis CPK 161 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą ir kvalifikuotą pažeistų subjektinių teisių gynybą teisme (CPK 51 str. 1 d.), ieškovui siūlytina pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba. Tuo pačiu pažymėtina, kad jei ieškovas atitinka reikalavimus, keliamus siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, gali ja pasinaudoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 99 str. 1 d). Nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
19. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.