- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1535-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24373-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- AB ,,ESO“, UAB “Ignitis“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams AB ,,ESO“, UAB “Ignitis“ dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo byloje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą; 2) įpareigoti AB ,,ESO“ perskaičiuoti pagal objektus, faktinio kWh sunaudojimo kiekius pagal einamus laikotarpius iki garantinio tiekimo ir atitinkamai garantinio tiekimo metu iki dabar; 3) įpareigoti UAB „Ignitis“ perskaičiuoti mokėtinas sumos iki 2022 m. birželio 30 d. atitinkamo laikotarpio galiojančiais įkainiais, pagal AB ,,ESO“ perskaičiuotus faktinius kWh sunaudojimo kiekius pagal objektus iki 2022 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.
3. Teismas nurodė, kad į byloje paskirtą 2023 m. gegužės 11 d., 14 val. teismo posėdį neatvyko ieškovas A. J.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovui pranešta tinkamai. Kadangi ieškovas neatvyko į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, atsakovų atstovė J. B. teismo posėdžio metu ieškinį prašė palikti nenagrinėtą, neprašė priimti sprendimo už akių, tai ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 246 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliantas (ieškovas) A. J. pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Atkreipia dėmesį, kad bylą ieškovas vedė ir veda ne per advokatą ir neturi tinkamo teisinio išsilavinimo, todėl galimai ne iki galo žino visas procesines subtilybes ir/ar procedūras, tačiau, nepaisant to, 2023 m. sausio 2 d. ieškinyje buvo aiškiai išsakęs savo poziciją, kad „Pareiškėjas neprieštarauja administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 24 straipsnio 9 punktas), tame tarpe „Ieškovas neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą galėjo ir turėjo nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Atsakovai UAB „Ignitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
7. Nurodo, kad tik teismas turi teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo rašytine proceso tvarka, priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju teismas tokios nutarties priėmęs nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo paruošiamuosiuose dokumentuose nebuvo pareiškę pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovas turėjo teisę nedalyvauti paskirtame žodiniame bylos nagrinėjime tik tuo atveju, jei būtų pateikęs prašymą dėl paskirto teismo posėdžio atidėjimo ir teismas nurodytas neatvykimo priežastis būtų pripažinęs svarbiomis. Dėl antrojo ieškovo argumento, kaip nurodo pats ieškovas, jis ieškinyje buvo pareiškęs, kad ieškovas neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsakovai neprašė priimti sprendimą už akių. Pažymi ir tai, kad nors ieškovas atskirtajame skunde teigia, kad bylą vedė ir veda ne per advokatą, taip pat kad neturi atitinkamo teisinio išsilavinimo, šalims siųstuose teismo šaukimuose buvo aiškiai nurodytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės.
8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė atsiliepimą ir prašo dėl atskirojo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
9. Nurodo, kad pateikė išsamų atsiliepimą į ieškovo ieškinį, o taip pat motyvuotą argumentavimą, kad taryba neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neturės įtakos tarybos teisėms ir pareigoms, todėl taryba nekartoja atsiliepimo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Todėl visi proceso dalyviai, naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, atlikti ir jiems tenkančias procesines pareigas, be kita ko, atvykti į teismo organizuojamus posėdžius arba pranešti teismui, jeigu negali atvykti dėl kurių nors objektyvių priežasčių ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių priežasčių buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1346-464/2021).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
15. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje pasirengimo ginčo nagrinėjimui iš esmės proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus jų turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 19 punktas). CPK 229 straipsnyje numatyta, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali skirti dar vieną parengiamąjį posėdį; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.
16. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais, neatvykus ieškovui, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
17. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).
18. Nors CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, visgi šioje normoje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina tos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja bylos nagrinėjimo atidėjimo, jis privalo ne tik nurodyti savo neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255/421/2021, 21 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, gavus šalių paruošiamuosius procesinius dokumentus, buvo paskirtas žodinis teismo posėdis 2023 m. gegužės 11 d. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nenustatė būtino paskirti rašytinį teismo posėdį, juo labiau, tokio prašymo net nebuvo išreiškęs ieškovas. Ieškovui A. J. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, ieškovas buvo informuotas apie neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Ieškovas į paskirtą žodinį teismo posėdį neatvyko, iki paskirto žodinio teismo posėdžio nebuvo išreiškęs prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, ieškovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Atsakovų atstovė J. B. teismo posėdžio metu ieškinį prašė palikti nenagrinėtą, neprašė priimti sprendimo už akių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą pagrįstai.
20. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Ieškovas turėjo pareigą būti dėmesingas ir atidžiai rūpintis proceso eiga. Tokios savo pareigos jis tinkamai neatliko, todėl šioje byloje jo pareikšto ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas kaip proceso principų ir normų pažeidimas.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto (ieškovo) A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.