Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-09-25 · Civilinė byla Nr. e2A-580-198/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
e2A-580-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08559-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
E. S.
Ieškovas
E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-580-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08559-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-864-812/2018 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 7 d., iki sūnaus pilnametystės; nustatyti K. S. gyvenamąją vietą su motina E. S.; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad sutuoktiniai trejus metus gyvena skyrium, sūnus gyvena su ieškove. Ji rūpinasi vaiku, jį prižiūri, auklėja, sudaro tinkamas sąlygas vaikui gyventi, lavintis, todėl vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Vaikas negali gyventi su atsakovu, nes atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena Anglijoje, į Lietuvą grįžta retai. Taip pat nurodė, kad nepilnametį sūnų faktiškai išlaiko viena, atsakovas neteikia pakankamo ir pastovaus dydžio išlaikymo vaikui. Sūnui išlaikyti per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur. Minėtą sumą sudaro išlaidos: 145 Eur maistui, 40 Eur dienpinigiams ir pietums mokykloje, 70 Eur būsto išlaidoms, 60 Eur aprangai, avalynei, 50 Eur ugdymui mokyklos reikmėms, užklasiniam lavinimui, knygoms, kanceliarinėms prekėms, būrelio mokesčiams, sporto aprangai, 25 Eur vaistams ir vitaminams, odontologo paslaugoms, 10 Eur higienos reikmėms (šampūnui, dušo želei, dantų pastai, muilui ir kita), 20 Eur buities reikmėms (patalynei, rankšluosčiams, skalbimo priemonėms), 25 Eur šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Naujiesiems metams, Velykoms ir kita), 40 Eur poilsiui, ekskursijoms, 80 Eur transporto išlaidoms, 5 Eur mobilaus telefono ryšio paslaugoms, 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Atsakovas turėtų skirti pusę sūnui išlaikyti reikalingų lėšų - po 300 Eur kas mėnesį.

Atsakovas E. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su reikalavimu nustatyti sūnaus K. S. gyvenamąją vietą kartu su motina, iš dalies sutiko su reikalavimais dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir dėl išlaikymo teikimo. Sutiko mokėti materialinį išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 – 150 Eur. Teigė, kad vaiko poreikiai šiuo metu yra apie 250-280 Eur per mėnesį. Negali mokėti ieškovės reikalaujamo materialinio išlaikymo sūnui po 300 Eur per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymo negali teikti dėl šiuo metu esamos sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamąją vietą su ieškove E. S.. Priteisė iš atsakovo E. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2017 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo E. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku K. S.. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 709 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 6,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 65 Eur žyminį mokestį. Vertindamas vaiko poreikius teismas nustatė, kad K. S. yra septynerių metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos pirmąją klasę. Dėl to ieškovė patiria papildomas išlaidas vaiko mokymosi poreikių tenkinimui, maitinimui mokykloje, dienpinigiams, lavinimo priemonėms įgyti, papildomai aprangai – uniformai, sporto aprangai. Vaikas yra sveikas, neturi sveikatos sutrikimų, lemiančių būtinybę patirti nuolatines papildomas išlaidas sveikatos priežiūrai, serga įprastinėmis peršalimo ligomis, nešioja ortodontinę plokštelę, kurios koregavimui ieškovė periodiškai patiria išlaidas.Teismas, ieškovės nurodytas mėnesio išlaidos vaiko maitinimui – 185 Eur/ mėn., kas sudaro apie 6 Eur per dieną, iš kurių – 2-3 Eur skiriami vaiko maitinimuisi mokykloje ir dienpinigiams, pripažino minimaliomis. Atsakovo argumentus, kad vaiko maitinimui pakanka per mėnesį 60-90 Eur, atmetė kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.Vaikui tenkančią būsto išlaikymo dalį - 70 Eur, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas neprisideda prie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo, pripažino protingo dydžio išlaidų dalimi. Ieškovės nurodytas išlaidas vaiko sveikatos priežiūrai, odontologo, ortodonto paslaugoms, higienos bei vaikui tenkančių buities priemonių įgijimui bendros 55 Eur vertės, kas per metus sudaro 660 Eur, teismas vertintino kaip didesnės už įprastines. Teismas laikė pagrįsta manyti, kad būna laikotarpių, kai ieškovė patiria nurodyto dydžio išlaidas, tuo metu kai vaikas serga ar jam yra teikiamos odontologo, ortodonto paslaugos, tačiau būtinybės patirti nurodyto dydžio išlaidas kiekvieną mėnesį ieškovė nepagrindė. Vidutinės mėnesio išlaidos minėtiems poreikiams mažintinos iki 40 Eur per mėnesį.Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko ugdymui, mokymosi priemonėms įgyti, papildomam lavinimui bendros vidutinės 50 Eur/mėn. sumos, iš kurios 22 Eur/mėn. skiriama VšĮ „Robotikos akademija“ mokesčiui sumokėti, pripažintinos protingo dydžio išlaidomis. Ieškovės nurodytas išlaidas vaiko aprangai, avalynei 60 Eur per mėnesį, kas per metus sudaro 720 Eur, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaiko rūbai iki paauglių rūbų dydžių įprastai yra žemesnės kainos, protingai jas planuojant sumažino iki 50 Eur/mėn. pasisakė, kad mažinti minėtiems poreikiams išlaidas iki atsakovo siūlomos 30 Eur sumos nėra pagrindo. Teismas ieškovės nurodomas, kad K. S. poilsiui, laisvalaikiui bei šventėms būtina skirti 65 Eur/mėn. sumą, mažino iki vidutinės 40 Eur sumos mėnesiui. Nurodė, kad iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų (bilietų į renginius, lankytinas vietas) matyti, kad vaiko poilsiu, papildomu švietimu rūpinasi abu tėvai, išvykos, renginiai lankomi ne kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintino, kad minėtos ieškovės nurodytos kaip išlaidos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Ieškovės nurodytas vaikui skiriamas 5 Eur/mėn. mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas dirba, vaikas dieną praleidžia mokykloje, po pamokų lanko būrelį, būna pas močiutę, todėl būtina patirti išlaidas mobiliajam ryšiui, pripažintino minimaliomis protingo dydžio išlaidomis.Teismas įvertino šalių nurodytą bendrą nuvažiuojamą atstumą nuo gyvenamosios vietos iki vaiko mokyklos, darbovietės ir močiutės gyvenamosios vietos, neišskiriant savaitgalių, sutiko su atsakovo argumentais ir pripažino, kad ieškovė vaiko interesais nuvažiuoja kasdien daugiausia 14 km, kas per mėnesį, neišskiriant savaitgalių ir šventinių dienų, sudaro 420-430 km ir pagal ieškovės pateiktą kuro sąnaudų normos apskaičiavimą dyzelinu varomam automobiliui per mėnesį išlaidos sudaro ne daugiau kaip 40 Eur. Įvertinęs visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių pripažino, kad K. S. išlaikymui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 480 Eur. Teismas sprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma, atsakovo gyvenimo būdas, asmeninės bei profesinės savybės – išsilavinimas, profesinė patirtis, versliškumas, leidžia pripažinti esant labiau tikėtiną ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas gauna daugiau pajamų, nei pateikė duomenų teismui, iš kurių tenkina savo poreikius. Įvertinęs nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didės, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, vaiką išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, pripažino, kad abu tėvai turi prisidėti prie K. S. išlaikymo. Pagrindo nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo nenustatyta. Teismas pasisakė, kad aplinkybės, kad atsakovo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykstant šalių konfliktui ir gresiant galimam skyrybų procesui, sustabdė veiklą, nepaneigia, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, išsilavinęs asmuo neturi ir objektyviai nuo jo nepriklausančių aplinkybių neturės galimybės gauti daugiau nei minimalus darbo užmokestis, pajamų ir teikti išlaikymą vaikui ir nesudaro pagrindo mažinti atsakovo prievolės išlaikyti vaiką dydį. Teismas pažymėjo, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo E. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 2, 3 dalių normas, pažeidė procesinės teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Mano, kad sūnaus poreikiai nėra tokie dideli ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas galima su ženkliai mažesne pinigų suma. Vaiko būtinuosius poreikius galima patenkinti už 240 Eur sumą, iš kurios pusę sutinka mokėti.Nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovės nurodytos 185 Eur dydžio mėnesio išlaidos vaiko maitinimui pripažintinos kaip minimalios. Vaikas sveikas, neturi jokių specialių poreikių, reikalaujančių ypatingo meniu, tad jo maitinimui turėtų būti per mėnesį išleidžiama iki 100 Eur. Teismas jo argumentus apie tai, kad sūnui pakanka mažesnės sumos, atmetė kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais, tačiau visiškai be jokių objektyvių įrodymų nusprendė, jog ieškovė išleidžia sūnaus maitinimui kas mėnesį 185 Eur. Sūnus nelanko ir neketina lankyti lengvosios atletikos treniruočių, tad tuo negalėjo būti remiamasi sprendžiant išlaidų sūnaus maitinimui klausimą.Teismas taip pat klaidingai skaičiavo vaikui tenkančias būsto išlaikymo išlaidas. Pažymi, kad su ieškove dar yra santuokoje, turtas nėra padalintas, namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Į Didžiąją Britaniją vyko uždarbiauti vien dėl šeimos gerovės ir labai ilgą laiką vienas išlaikė visą namą, dengė tiek jo įrengimo, tiek remonto ir išlaikymo išlaidas, mokėjo už namo draudimą, buitinės technikos remontą ir pan. Tai, jog kelias būsto išlaikymo įmokas padarė ieškovė, jam prie to prisidedant grynaisiais pinigais, nesudaro pagrindo teigti, jog dabar namą išlaiko viena ieškovė. Be to, teismas netyrė ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų bei nesiaiškino tikrųjų būsto išlaikymui patiriamų išlaidų. Ieškovė pateikė šalčiausių žiemos mėnesių būsto išlaikymo dokumentus, kurie neatspindi tikrųjų namo išlaikymo išlaidų. Vidutiniškai turimo namo išlaikymas per mėnesį kainuoja iki 100 Eur, tad tol, kol turtas nėra padalintas, sūnui galėtų būti skaičiuojama maksimaliai 1/3 būsto išlaikymo dalis - apie 35 Eur.Nurodo, kad nepagrįstai dideles išlaidas teismas numatė vaiko sveikatos priežiūrai, odontologo, ortodonto paslaugoms, higienos bei buities prekėms. Ieškovės pateiktuose pirkimo dokumentuose neatsispindi sūnui patiriamos 40 Eur dydžio išlaidos šioms reikmėms kas mėnesį. Jo skaičiavimais sveikam vaikui visoms minėtoms sveikatos priežiūros, higienos ir buities reikmėms pakanka iki 20 Eur per mėnesį.Teigia, kad spręsdamas dėl vaikui reikalingų lėšų jo ugdymui, mokymosi priemonėms, papildomam lavinimui, teismas neatsižvelgė į objektyviai byloje nustatytas aplinkybes, o rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti nustatomas esamuoju laiku. Teismas taip pat visiškai nevertino aplinkybės, jog mokiniams yra finansuojama (iki 20 Eur) viena vaiko pasirinkta neformaliojo vaikų švietimo programa ir ieškovė neprivalo mokėti 22 Eur kas mėnesį VšĮ „Robotikos akademija“. Mano, kad išlaidos ugdymui, popamokinei veiklai, mokymosi priemonėms ir uniformai neviršija 30 Eur per mėnesį.Teigia, kad teismas nepakankamai sumažino ieškovės nurodomas sumas vaiko drabužiams. Mokykloje vaikas dėvi uniformą ir išlaidos šioms reikmėms jau įtrauktos į ugdymui skirtiną sumą. Kitiems drabužiams ir avalynei skirti per mėnesį užtenka 30 Eur sumos. Ieškovė, teikdama įrodymus apie patiriamas išlaidas sūnaus aprangai, neįrodė jos nurodomų didžiulių sumų.Mano, kad išlaidos sūnaus poilsiui, laisvalaikiui ir šventėms mažintinos iki 15 Eur. Sprendžiant klausimą dėl vaiko ugdymui ir papildomam lavinimui reikalingų lėšų, buvo atsižvelgta į tai, kad būtina „apmokėti vaiko ekskursijas, spektaklius, kitus su klase lankomus renginius, išvykas“. Taigi, iš esmės du kartus yra priskaičiuojamos sumos, skiriamos vaiko poilsiui, pramogoms, užklasinei veiklai ir per mažai atsižvelgta į tai, kad pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jis bendraus su vaiku praktiškai pusę jo laisvalaikio - dvi darbo dienas iš penkių, kas antrą savaitgalį, kartu praleisime pusę švenčių ir beveik pusę atostogų. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai priskaičiavo 5 Eur sūnaus telefono išlaidoms. Teigia, kad teismas nevisai teisingai paskaičiavo patiriamų transporto išlaidų sumą. Neteisingai nustatyta, kad 14 km kelias nuvažiuojamas sūnaus interesais, ieškovė važiuoja ne vien K. interesais. Mano, jog sūnaus naudai yra nuvažiuojama pusė atstumo - apie 7 km per dieną. Be to, nepagrįstai teismas neišskyrė savaitgalių ir šventinių dienų, kadangi tomis dienomis sūnus nevyksta į ugdymo įstaigą. Taigi, sūnaus reikmėms turėtų būti priskaičiuojama apie 150 km per mėnesį ir išleidžiama apie 10 Eur. Be to, jis taip pat dažnai vežioja sūnų į mokyklą ir iš mokyklos, leidžia su juo laisvalaikį ir patiria išlaidų transportui.Teigia, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad jis pats nuolat dalyvauja vaiko gyvenime, auklėjime ir tai susiję su neišvengiamomis išlaidomis. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką jis su sūnumi praleis dvi darbo dienų popietes iš penkių, kartu praleis beveik pusę atostogų, pusę švenčių ir savaitgalių. Taigi, tuo metu suteiks sūnui maitinimą, patirs transporto išlaidas, taip pat išlaidas pramogoms, dovanėlėms. Priteisiant iš jo didžiulį išlaikymą, mažėja jo galimybės kažką pačiam spręsti, visos lėšos bus tvarkomos išimtinai pagal ieškovės norus.Taip pat teigia, kad teismas nevertino to, kad sumokėjus 240 Eur sūnui ir kredito įmoką jam ne tik kad neliktų lėšų pragyvenimui, tačiau dar net kauptųsi skola. Nevertinti realią jo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir vaiko išlaikymui iš jo priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia turtinė padėtis, tuo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Nesutinka su teismo išvadomis vertinant šalių turtinę padėtį. Pažymi, kad namas yra mūsų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o prievolė kreditoriui - solidari. Ilgą laiką jis vienas mokėjo visas kredito įmokas ir išlaikė būstą, tad teigti, jog tą daro ieškovė nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat klaidingai nurodė, jog jo vardu yra registruota įmonė Jungtinėje Karalystėje. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti šalių paaiškinimai bei rašytiniai dokumentai, kad Didžiojoje Britanijoje jis vykdė veiklą iki 2017 metų rudens, tačiau dabar jokia veikla nebevykdoma ir pajamų nėra. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis, apie galbūt jo gaunamas didesnes pajamas, kai visi oficialūs dokumentai rodo, jog jis gauna darbo užmokestį Lietuvoje, o veikla užsienyje yra sustabdyta.Mano, kad teismas iš esmės visą išlaikymo prievolę perkėlė jam, nušalindamas nuo šios prievolės ieškovę. Ieškovė šiuo metu gauna didesnes pajamas, todėl ji turi didesnes galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jei ieškovė nori tenkinti ne būtinuosius sūnaus poreikius, ji tą gali daryti papildomai skirdama lėšų iš savo gaunamų pajamų.Teigia, kad teismas visiškai netyrė ir nevertino jo nurodytos aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį vaikui, kaip ir visiems nepilnamečiams Lietuvoje, priklauso 30 Eur dydžio išmoka kas mėnesį. Jam su ieškove skiriant po 150 Eur, o valstybei skiriant dar 30 Eur, susidarys net 330 Eur suma ir bus patenkinti ne tik minimalūs, bet daugiau nei vidutiniai sūnaus poreikiai, įskaitant ir nebūtinus ieškovės nurodomus dalykus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikti pirkimo čekiai, gauti naudojantis kelių asmenų nuolaidų kortelėmis, tarp pirkinių yra ir ne sūnui skirti daiktai, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovės sąžiningumu įrodinėjant sūnui patiriamas išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 480 Eur. Nesutinka su apelianto teiginiais dėl mažesnių vaiko išlaikymui pakankamų lėšų. Apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei specialiais skaičiavimais, nei objektyviais duomenimis.Pažymi, kad apelianto siūloma suma maistui (100 Eur per mėnesį arba 3,33 Eur per dieną) neužtikrins ne tik sveikos ir pilnavertės vaiko mitybos, bet pakankamos mitybos, atsižvelgiant į vaiko amžių. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių gyvenamąjį namą išlaiko viena ieškovė (atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad prie gyvenamojo namo išlaikymo neprisideda). Atsakovas jokių mokėjimų, kiek tai susiję su vaiko išlaikymu, bendro turto įrengimu, nėra atlikęs grynaisiais pinigais. Vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis 70 Eur per mėnesį yra visiškai pagrįsta. Atsakovo siūloma 35 Eur suma būsto išlaikymui, nepatenkintų vaiko poreikių gyventi šiltai, naudotis vandeniu, elektra, kitais komunaliniais patarnavimais.Atkreipia dėmesį, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos, dėl ortodontinio gydymo (šiuo metu nešioja dantų plokštelę žandikaulio praplėtimui, po to seks, kaip teigia gydytoja ortodontė, gydymas su breketais, kurie nėra finansuojami ligonių kasų), odontologo paslaugos. Vaikas serga peršalimo ligomis, be to, nuolat rūpinamasi jo sveikata, perkami maisto papildai, užtikrinama vaiko higiena, yra skiepijamas nuo erkinio encefalito. Vaiko ugdymo išlaidas sudaro ne mažesnė nei 50 Eur suma per mėnesį, tačiau kaip taisyklė šios išlaidos viršija 50 Eur sumą.Nurodo, kad esant nustatytoms 50 Eur dydžio išlaidoms avalynei ir drabužiams, ieškovė yra priversta pirkti taip pat ir nenaujus (padėvėtus) drabužius, drabužius iš internetinių svetainių, kuriuos parduoda tėvai, tačiau 30 Eur suma nepilnamečio vaiko drabužiams ir avalynei yra nepakankama ir šia suma negali būti užtikrinti net ir minimalūs vaiko poreikiai dėvėti tvarkingus, vaiko orumą atitinkančius, patogius drabužius, avėti patogią avalynę.Teigia, kad išlaidos vaiko poilsiui ir laisvalaikiui, kaip nustatė teismas 40 Eur per mėnesį yra tiesiog būtinos. Ji stengiasi plėsti vaiko akiratį, ugdyti jo kūrybiškumą užtikrinti, kad vaikas lankytų kultūrinius renginius, lavintųsi, dalyvautų klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime. Dalis poilsiui ir laisvalaikiui skirtų lėšų turi būti atidedama vaiko atostogoms, gimtadienio šventei. Vaikui yra būtinos ir lėšos, skirtos mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti, nors teismas nustatė, kad tai turėtų būti 5 Eur suma per mėnesį, tačiau faktiškai vaikui išleidžiama apie 8 Eur per mėnesį.Pažymi, kad K. dėl amžiaus ir gyvenamosios vietos neturi galimybės vykti į mokyklą viešuoju transportu, kadangi nevažiuoja viešasis transportas todėl į mokyklą ir iš jos pas ieškovės motiną, o vakare - namo yra vežamas automobiliu. Įvertinus tai, kad vaikas yra vežamas taip pat ir į būrelius, ieškovė per mėnesį nuvažiuoja 900 km, t. y. 30 km į dieną, kas sudaro 79,56 Eur per mėnesį.Nurodo, kad bendravimo su vaiku metu atsakovas neprivalo pirkti vaikui dovanų, apmokėti už vaiko pramogas, o bendravimą su vaiku derinti taip, kad tėvo neslėgtų papildoma materialinė našta. Vaikas bendravimui su tėčiu yra išleidžiamas pamaitintas, aprengtas, todėl kiek ir kokias lėšas atsakovas skirs vaikui yra jo apsisprendimas, kuris neturi mažinti teismo sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydžio.Nesutinka su apelianto argumentais, jog jis negalėtų teikti vaikui 240 Eur dydžio materialinio išlaikymo. Sūnus jos vienintelis išlaikytinis. Atsakovo gyvenimo būdas - kelionės, gyvenimas ir poilsis užsienyje rodo, kad atsakovas turi pakankamas pajamas iš kurių gali tenkinti teismo nustatytus sūnaus poreikius kas mėnesį jam mokėdamas po 240 Eur. Pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui visų gaunamų pajamų šaltinių ir realaus gaunamų pajamų dydžio, todėl prisiėmė tam tikrą riziką, nes sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą prioritetiškai vertinami vaiko poreikiai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra dviejų transporto įmonių savininkas. Nors įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykstant šalių ginčui, kaip teigia apeliantas sustabdė veiklą, (nors viešoje erdvėje, oficialiuose puslapiuose ši įmonė yra aktyvi), tačiau tai nepaneigia, kad atsakovas, turi galimybę gauti pajamų daugiau nei minimalus darbo užmokestis ir teikti išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: mokėjimo nurodymų už rūbus, vaistus, vaiko telefoną ir kitus priedus, kasos kvitų už maistą, kitas paslaugas kopijas, K. S. skiepijimų paso kopiją, priėmimo pas gydytoją talono kopijas, išrašus iš elektroninio dienyno „Tamo“, 2018 m. gegužės 3 d. vaiko mokymo plaukti sutarties ir pinigų priėmimo kvito kopijas, interneto erdvėje skelbiamą informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokinių poilsio stovyklos „Trimitas“ įkainius.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus. Apeliantas prieštaravimų dėl ieškovės pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šie įrodymai prijungtini prie bylos.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų.Byloje kilo ginčas dėl vaiko K. S. išlaikymui būtino skirti ir atsakovo (vaiko tėvo) galimo teikti materialinio išlaikymo dydžio. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 480 Eur suma ir jis su ieškove turi teikti tokio dydžio išlaikymą lygiomis dalimis, t. y. po 240 Eur. Teigia, kad sūnaus vidutiniams poreikiams patenkinti yra pakankama 330 Eur sumą, kurią po 150 Eur lygiomis dalimis teiktų vaiko tėvai, o 30 Eur valstybė. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Nagrinėjamu atveju šalių sūnui K. yra 8 metai. Berniukas šiuo laikotarpiu greitai fiziologiškai auga, dėl ko jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė, mokymuisi reikalingos ugdymo priemonės, vadovėliai. Kadangi vaikas lanko mokyklą, tikėtina, kad maitinimuisi jam ieškovė kiekvieną dieną skiria tam tikrą pinigų sumą, taip pat mokykloje renginiams, šventėms, organizuojamoms ekskursijoms būna renkamos piniginės lėšos, vaikas važiuoja į ekskursijas, eina į draugų gimtadienius, bendrauja su draugais, artimaisiais telefonu, dėl ko tai pat patiriamos atitinkamos išlaidos. Išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o neišlieka stabilios ar mažėja. Augančiam, bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė, dantų priežiūra. Byloje pateikti duomenys, kad vaikas turi popamokinės veiklos – lanko VšĮ „Robotikos akademija“, lengvosios atletikos būrelį, baseiną, vasara važiuoja į stovyklą, kt. Apeliantas neneigia, kad vaikui reikalingos ortodonto paslaugos, taip pat sutinka su tuo, kad vaikas lanko mokyklą, kurioje už mokslą reikia mokėti apie 100 Eur per metus, kuri nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos ir galimybės nuvykti viešuoju transportu nėra, dėl ko yra patiriamos transporto išlaidos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai individualizavo situaciją, įvertino ir nustatė konkretiems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas sumas, dalį ieškovės įrodinėjamų sumų pagrįstai sumažindamas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti: maitinimui – 185 Eur, kas sudaro apie 6 Eur per dieną, iš kurių – 2-3 Eur skiriami vaiko maitinimuisi mokykloje ir dienpinigiams, vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis - 70 Eur, sveikatos priežiūrai, odontologo, ortodonto paslaugoms, higienos bei vaikui tenkančių buities priemonių įgijimui – 40 Eur, vaiko ugdymui, mokymosi priemonėms įgyti, papildomam lavinimui - 50 Eur, vaiko aprangai, avalynei - 50 Eur, poilsiui, laisvalaikiui bei šventėms – 40 Eur, mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti - 5 Eur, transporto išlaidoms – 40 Eur, atitinka protingumo kriterijų, nėra susijusios su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, yra racionalios ir pagrįstos (CPK 185 straipsnis). Ieškovė įrodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 480 Eur suma. Dėl to, teismo nustatytą išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad vaiko maitinimui per mėnesį turėtų būti pakankama iki 100 Eur suma, sveikatos priežiūrai, higienai ir buities reikmėms – 20 Eur, mokslui, mokymosi priemonėms ir papildomo ugdymo poreikiams – 30 Eur, aprangai, avalynei - 30 Eur, vaiko poilsiui ir laisvalaikiui, kitoms reikmėms – 15 Eur, kelionėms sūnaus interesais – 10 Eur, o išlaidos telefonui nereikalingos, laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą vaikui vykdymo. Jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikas gana ilgai su juo negyvena. Nors pirmosios instancijos teismas atsakovo teiginius atmetė, kadangi jis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie vaiko išlaikymui reikalingas ir jo teigimu pakankamas išlaikymo sumas, atsakovas ir su apeliaciniu skundu jokių, jo skaičiavimus pagrindžiančių, duomenų nepateikė (CPK 12, 178, 314 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ilgą laiką vienas išlaikė namą, dengė jo įrengimo, remonto išlaidas, tačiau neneigia, jog šiuo metu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda ir prie namo išlaikymo išlaidų (komunaliniai, šildymo, interneto prieigos ir kt. mokesčiai) neprisideda, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog sūnui turėtų būti skaičiuojama 1/3 būsto išlaikymo išlaidų dalis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis namo išlaikymo išlaidos žiemos sezono metu sudaro apie 180 Eur, juolab kad kitokių duomenų atsakovas nepateikė, todėl visiškai pagrįstai protingo dydžio vaikui tenkančia būsto išlaikymo dalimi pripažino 70 Eur sumą per mėnesį. Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatyta transporto išlaidų suma, nurodydamas, kad ieškovė 14 km per dieną nuvažiuoja ne vien sūnaus interesais, tačiau ir šie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių nurodytą bendrą nuvažiuojamą atstumą nuo gyvenamosios vietos iki vaiko mokyklos, ieškovės darbovietės ir močiutės gyvenamosios vietos, neišskiriant savaitgalių ir šventinių dienų, kas per mėnesį sudaro 420-430 km, ir ieškovės pateiktą kuro sąnaudų normos apskaičiavimą. Šį atstumą ir patiriamas išlaidas mažinti per pusę dar kartą nėra pagrindo. Nors savaitgaliais ir šventinėmis dienomis vaikas nėra vežamas į ugdymo įstaiga, tačiau nesutiktina su apelianto teiginiais dėl šių dienų išskyrimo, kadangi transporto išlaidos patiriamos ir kitų vaiko poreikių – sveikatos priežiūros, lavinimo, socialinių, tenkinimui.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, vertinant šalių turtinę padėtį. Nurodo, kad teismas rėmėsi nepagrįstomis abejonėmis apie galbūt gaunamas didesnes pajamas, o ne oficialiais dokumentais apie jo Lietuvoje gaunamą darbo užmokestį ir veiklos užsienyje sustabdymą. Teisėjų kolegija įrodymų vertinimo pažeidimų nenustatė. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais.Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Teismas vertino abiejų šalių paaiškinimus bei pateiktus duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, kitų išlaikytinių neturėjimą, tai, kad atsakovui priklauso 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jo vardu Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Nors apeliantas akcentuoja, kad Didžiojoje Britanijoje veiklą vykdė iki 2017 metų rudens, o dabar veikla nevykdoma, tačiau šie argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų, jog įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, labiau tikėtinas teismui neatskleidžiamas pajamų buvimo faktas, leidęs atsakovui teikti nepilnamečiui vaikui 150 Eur laikiną materialinį išlaikymą, pirkti vaikui dovanų 250 Eur vertės žaidimų kompiuterį, atostogauti užsienyje ir periodinius apsilankymus Anglijoje ne pajamų gavimo tikslais, kaip kad įrodinėjo atsakovas, kai pagal pateiktas pažymas jo mėnesines pajamas sudaro 304 Eur darbo užmokestis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus nėra jokio pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, jog pagal pateiktus duomenis ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės, todėl jai turėtų tekti didesnė dalis vaiko išlaikymo prievolės. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, visų kategorijų vairuotojo pažymėjimą, profesinės patirties, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas vertinant vaiko interesų naudai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei. Priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.Apeliantas nurodo, jog priteisiant materialinį išlaikymą vaikui nebuvo atsižvelgta į nustatytą bendravimo tvarką – tai, jog jis su sūnumi praleis dvi darbo dienų popietes iš penkių, pusę atostogų, švenčių ir savaitgalių. Pažymėtina, kad tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir atsakovas šios teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neskundžia (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei tenka pareiga tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas, jas skirstyti ir naudoti išimtinai vaiko interesais. Pagal šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, iki šiol atsakovo dalyvavimas vaiko kasdieniame gyvenime, jo priežiūra ir bendravimas nebuvo pastovūs. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir faktinę situaciją, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nelaikytina kriterijumi, sudarančiu pagrindą mažinti iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą. Taip pat pažymėtina, kad papildomos išlaidos patiriamos kartu su vaiku praleidžiamų atostogų metu, pramogoms, dovanos vaikui, proginės išmokos ir pan., nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, kadangi jas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Kasdienė pareiga rūpintis nepilnamečio vaiko išlaikymu tenka ieškovei, todėl pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovas bendravimą su vaiku turėtų organizuoti taip, kad jo neslėgtų papildoma materialinė našta.Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Tačiau valstybės skiriama parama šeimoms, auginančioms vaikus, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo mažinti atsakovo vaiko išlaikymo prievolės dalies, kadangi išlaikyti vaikus yra tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), juolab, kad atsakovas teikti vaikui reikalingą išlaikymą gali.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nei faktinės, nei teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neaptaria.Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo atmeta, o sprendimą skundžiamoje dalyje palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė patyrė 250 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateiktas pinigų mokėjimo nurodymas. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė