- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-85-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01121-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- N. B.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1701-896/2014 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (trečiasis asmuo – K. A.; institucija, byloje teikianti išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111-91/2010 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms K. ir E. B., jį padidinant iki 600 Lt kiekvienai dukrai, nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki jų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad praėjus 4 metams po 2010 m. priteisto išlaikymo dukroms po 200 Lt padėtis iš esmės pasikeitė. Pasikeitė ne tik ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis, bet ir išaugo dukrų poreikiai. Jos paaugo ir atsirado specialieji poreikiai, kurie nebuvo nustatyti priimant 2010 m. sprendimą. Mergaitės turi širdies, regėjimo sutrikimų. Pastaruoju metu dukra E. gydyta Kauno klinikose, kur nustatytas ūminis inkstų uždegimas, taip pat kraujo tūrio sumažėjimas. Taip pat yra pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis. 2010 m. civilinėje byloje Nr. 2-111-91/2010 esančiais duomenimis atsakovas vidutiniškai gaudavo 934 Lt pajamų. Šiuo metu atsakovo darbo užmokesčio vidurkis yra 1 236 Lt. Nuo 2010 m. atsakovas yra įgijęs ir nekilnojamojo turto – žemės sklypą. Ieškovės pajamos 2010 m. priimant sprendimą buvo 991 Lt. Šiuo metu jos pajamų vidurkis sudaro 791 Lt. Ieškovė turi tik 40 % darbingumą, todėl jai sudėtinga susirasti darbą. Suskaičiavus visas jų išlaidas per mėnesį K. reikėtų 985 Lt, E. – 830 Lt. Ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro išmokos vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti, Šildymo išlaidų kompensacija, Šalpos pensija neįgaliajam, vidutiniškai 791 Lt. Ieškovė gyvena jai nepriklausančiame nuosavame name, pagal galimybes užsiaugina daržovių. Viena dukra jau eina į mokyklą, kita dar tik eis į pirmą klasę. Specialiąsias išlaikymo išlaidas sudaro K. akinių rėmeliai, kontaktiniai lęšiai ir akinių pagaminimas (akiniai, kuriuos reikia taisyti ir keisti, kainuoja 200 Lt, per mėnesį 17 Lt). E. specialiųjų išlaikymo išlaidų nėra. Vaistai, vitaminai ir pan. per mėnesį K. sudaro 100 Lt, E. – 80 Lt. Ieškovei bankai kreditų nesuteikia, nes ji turi neįgalumą. Kai kurioms prekėms įsigyti kreditus yra paėmę ieškovės tėvai savo vardu, tačiau kreditorinius įsipareigojimus vykdo pati ieškovė.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad galėtų mokėti po 250 Lt, nes tai atitiktų išlaidas vaikų išlaikymui bei atsakovo pajamas. Atsakovo pajamas sudaro tik darbo užmokestis, kuris yra 851 Lt.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, kadangi jos ir atsakovo sūnui taip pat reikalingos lėšos jo išlaikymui.
Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovas G. P. paaiškino, kad ieškovės šeima gauna socialinę pašalpą, atsakovo šeima dirbanti, tačiau gauna maisto produktus ir kompensaciją už kietąjį kurą. Abi šeimos yra socialiai remtinos, todėl galima kalbėti tik apie minimalių poreikių tenkinimą abiejose šeimoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111-91/2010 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) jį padidinant iki 430 Lt kiekvienai dukrai, nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos, t. y. nuo 2014-03-26, iki jos pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; priteisė iš atsakovo 747,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 82,80 Lt žyminio mokesčio bei 10,78 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad ieškovės išlaidos būsto ir vaiko išlaikymui dėl objektyvių priežasčių yra tokios, kad atsakovo siūlomas 250 Lt išlaikymas nepatenkintų minimalių vaiko poreikių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti. Atsakovo sugyventinei K. A. kreipusis į Prienų rajono apylinkės teismą dėl 400 Lt išlaikymo sūnui K. priteisimo, buvo priimtas teismo įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs. Kadangi atsakovas neprieštaravo dėl sūnui K. priteisiamos sumos ir su ja sutiko, teismas vertino, kad atsakovui neprieštaraujant dėl 400 Lt išlaikymo skyrimo vienam iš jo vaikų, nepagrįsti jo teiginiai, jog gali skirti ne daugiau nei 250 Lt kitų dviejų vaikų išlaikymui. Teismas sprendė, kad nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė tiek atsakovo turtinė situacija, tiek ir vaikų poreikiai. Atsakovo turtinė situacija pasikeitė ta prasme, kad atsirado naujas išlaikytinis, o vaikų poreikiai pasikeitė dėl jų amžiaus ir paaiškėjusių ligų. Teismas darė išvadą, kad iš atsakovo priteistina suma, kurios pakaks minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, kiekvienam vaikui yra 430 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 1–2) prašo panaikinti Marijampolės rajono teismo sprendimą, o ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pažeidė CK 3.201 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kadangi nuo 2010-01-14 apelianto turtinė padėtis nėra pakitusi. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų pasikeitusi ieškovės arba atsakovo turtinė padėtis. Apeliantas nurodo, kad faktas, jog jam priklausantis namas su priklausiniais jau buvo įvertintas priimant sprendimą, kuomet buvo priteistas išlaikymas vaikams. Be to, namas su priklausiniais ir žemės sklypas nėra tokie vertingi, kad iš esmės keistų apelianto turtinę padėtį CK 3.201 straipsnio prasme. Teismas neanalizavo apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių vertės, neatsižvelgė, kad vienas automobilis yra nevažiuojantis, naudojamas kito tos pačios markės automobilio techninės bazės atsarginių dalių papildymui, kitas automobilis, už kurį apeliantas mokėjo tik 300 Lt, yra senų pagaminimo metų, yra naudojamas kaip priemonė kelionėms į darbą, o ne kaip apelianto turtinę padėtį apsprendžianti priemonė. Taip pat nepakito apelianto gaunamas darbo užmokestis. Priteistas išlaikymas pagal teismo sprendimus viršija apelianto gaunamą atlyginimą.
2. Teismas taip pat pažeidė CK 3.201 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kadangi šiuo požiūriu esminio pakitimo neįvyko. Teismas nurodė, kad dukros turi specialiųjų poreikių, tačiau dukra K. širdies ydą turi nuo gimimo ir šis faktas jau buvo žinomas priimant priminį sprendimą.
3. Apeliantas 2014-04-11 Prienų rajono apylinkės teismo įsakymo, kuriuo iš jo sūnui priteistas išlaikymas, negalėjo skųsti, kadangi sprendimą gavo pavėluotai, kai jau buvo pasibaigęs apskundimo terminas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 12–13) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo sprendė, jog dukrų poreikiai pasikeitė ir dėl to padidino priteistą išlaikymą praėjus vos dviems metams po 2010-01-14 sprendimo dėl lėšų vaikų išlaikymui priteisimo. Remiantis CPK 182 straipsnio 5 dalimi šaliai nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos kitos šalies pripažintais faktais. Ieškovė rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, kokie yra dukrų poreikiai, todėl teismas priimdamas sprendimą jokių materialinės teisės normų taikymo ar aiškinimo klaidų nepadarė.
2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad savo dukroms jis galėtų skirti tik po 250 Lt kas mėnesį, kadangi jis neprieštaravo, kad iš jo būtų priteista 400 Lt sūnaus išlaikymui. Apelianto sūnus yra tik naujagimis, kai tuo tarpu apelianto dukros yra 7 ir 5 metų amžiaus, kurioms nustatyti specialieji poreikiai dėl sutrikusios fizinės sveikatos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apelianto dukroms nustatyti mažesnį išlaikymą nei kitam apelianto vaikui. Be to, apelianto sūnų prižiūri ir jo motina, o apelianto dukromis rūpinasi tik ieškovė, kuriai padeda jos tėvai.
3. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, todėl jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, kuo visu bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde remiasi apeliantas. Apeliantas pats nededa pastangų ir noro susirasti geresnį darbą. Toks jo pasyvus elgesys dėl didesnių pajamų gavimo, visiškas dukrų nelankymas ir nesidomėjimas jų gyvenimu yra nesąžiningas ir nerūpestingas jo elgesys, nevertinant savo turtinės padėties ir pasirengimo reikiamai pasirūpinti ne tik turimais, bet ir dar vienu gimusiu vaiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.
Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, priteisto materialinio išlaikymo dydį kiekvienam vaikui padidinus nuo 200 Lt iki 430 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamos tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių įvertinimo.
Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas byloje įrodymus įvertino netinkamai ir pažeisdamas CPK numatytas įrodymų vertinimo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tiek apelianto, tiek ir ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys gali būti nustatyti ir šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas CPK nuostatas, nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog ieškovė pasikeitusių (padidėjusių) nepilnamečių dukrų poreikių neįrodė. Visų pirma pažymėtina, kad teismo išvada dėl šalių nepilnamečių dukrų poreikių padidėjimo yra pagrįsta ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudininkų parodymais, o, visų antra, priešingos išvados padarymas neatitiktų protingumo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas teisme buvo iškeltas praėjus daugiau kaip ketveriems metams (o ne dvejiems, kaip nurodė apeliantas) ir sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme jau net po penkerių metų nuo teismo spendimo, kuriuo buvo priteistas materialinis išlaikymas dukroms (tuo metu kurioms buvo tik 0,5 metų ir 2 metukai), priėmimo, pagrįstai leidžia spręsti, kad mažamečių vaikų, išaugusių iš kūdikystės ir vienai iš jų net pradėjusių lankyti mokyklą, poreikiai neabejotinai yra išaugę vien dėl amžiaus, nes daugiau kainuoja jų drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla ir įvairių būrelių lankymas, atsirado išlaidų dėl sveikatos būklės, todėl pagrįstai spręstina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per šį laikotarpį padidėjo.
Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu pripažinęs, kad dukrų K. ir E. poreikiai, lyginant su tais, kurie buvo nustatyti priimant Marijampolės rajono apylinkės teismui 2010-01-14 sprendimą, yra pasikeitę dėl pakitusio dukrų amžiaus ir naujai paaiškėjusių ligų ir dėl to sutikęs joms mokėti po 250 Lt kas mėnesį, kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas be pagrindo sprendė, jog dukrų poreikiai pasikeitė, ir dėl to padidino priteistą išlaikymą praėjus vos dvejiems metams po pirmo (2010-01-14) teismo sprendimo dėl lėšų vaikų išlaikymui priteisimo. Ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais (sąskaitomis, prekių ir paslaugų kvitais) bei liudytojų V. U. ir J. U. parodymais įrodinėjo, kokie yra tikrieji dukrų poreikiai šios bylos nagrinėjimo metu ir kokios išlaidos yra patiriamos šiems mergaičių poreikiams patenkinti, todėl teismas, spręsdamas, jog dukrų poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas keisti – didinti iki 430 Lt (bet ne iki 600 Lt, kaip prašė ieškovė) – nustatytą išlaikymo dydį, ir priimdamas skundžiamą sprendimą, jokių materialinės teisės normų taikymo ar aiškinimo klaidų nepadarė.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad dukros turi specialiųjų poreikių, nes dukra K. širdies ydą turi nuo gimimo ir šis faktas jau buvo žinomas priimant priminį sprendimą. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš medicininių dokumentų, K. nuo 2013-07-04 yra sekama dėl sistolinio ūžesio, 2013-11-05 po II lygio kardiologo konsultacijos konstatuotas nutralinių vožtuvų prolapsas, be to, po 2013-07-17 okulisto konsultacijos diagnozuotas astigmatizmas (1 t., b. l. 14–15), atsakovas neneigia, kad dukra nešioja akinius. 2014-02-14 irašas iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 16–17) patvirtina, jog E. B. sekama dėl įgimtos širdies ydos, 2013-06-18 atlikus širdies echoskopiją diagnozuotas prieširdžių pertvaros defektas; po 2013-07-17 okulisto konsultacijos diagnozuota hipermetropija. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip visiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o ieškovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti pasikeitimo ir pagrįstai sprendė šalių nepilnamečių vaikų poreikius esant pasikeitusius nuo 2010-01-14 teismo sprendimo priėmimo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tą svarbią aplinkybę, jog šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. apelianto sugyventinei K. A. kreipusis į Prienų r. apylinkės teismą dėl 400 Lt išlaikymo jos ir apelianto sūnui priteisimo, buvo priimtas teismo įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs. Apeliantui neprieštaravus dėl 400 Lt išlaikymo skyrimo vienam iš savo vaikų (kuris, beje, šiuo metu yra tik pusės metų amžiaus), nepagrįsti yra apelianto teiginiai, jog gerokai vyresnėms dukroms jis tegalėtų skirti tik po 250 Lt kas mėnesį. K. A. ir apelianto sūnus K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tik naujagimis, kuriam nenustatyti jokie specialieji poreikiai, be to, yra maitinamas motinos pienu, tuo tarpu šalių dukros yra daug vyresnės (7 ir 5 metų), joms nustatyti specialieji poreikiai dėl sutrikusios fizinės sveikatos, dėl ko reikalingas geresnis maitinimas bei priežiūra, be to, mergaitės pradeda lankyti ugdymo įstaigas, kas, vėlgi, reikalauja didesnių išlaidų. Todėl logiška, kad naujagimio poreikiai yra kur kas mažesni, nei šalių bendrų dukrų, todėl nėra jokio pagrindo pastariesiems nustatyti mažesnį išlaikymą nei kitam apelianto vaikui. Be to, tiek apeliantas, tiek ir K. A. pripažino, jog savo bendrą vaiką jie išlaiko ir rūpinasi juo kartu, tuo tarpu dukrų K. ir E. priežiūra rūpinasi išimtinai ieškovė padedama savo tėvų, o apeliantas jokia kitokia pagalba išskyrus mokamą išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį prie vaikų išlaikymo neprisideda ir, ieškovės teigimu, savo vaikų nėra net matęs jau nuo dukros Emilijos gimimo (nuo (duomenys neskelbtini)). LAT yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (LAT 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Tiesa, vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas, nes išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pastarąsias aplinkybes tyrė ir nustatė, kad ginčo šalių vaikų poreikiai vaikams augant padidėjo, mergaitėms nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių nebuvo priteisiant pirminį išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo), teismas pagrįstai sprendė, kad jų pasikeitimas yra esminis ir kad šalių turtinė padėtis sudaro pagrindą padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydį.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybes teikti nepilnametėms dukroms materialinį išlaikymą po 430 Lt kas mėnesį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo gaunamos pajamos, lyginant su 934,28 Lt pajamomis, gautomis 2010-01-14 sprendimo priėmimo metu (1 t., b. l. 11), padidėjo 300 Lt, nes jo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1 236 Lt (b. l. 48–49, 96–97). Tai, kad atsakovas po 2010-01-14 teismo sprendimo priėmimo 2010-06-27 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,3769 ha žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 10 300 Lt (1 t., b. l. 28–30), kolegijos nuomone, taip pat patvirtina atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, tuo labiau, kad ieškovė jokio nekilnojamojo turto neįgijo, o apeliaciniame skunde nurodytą žemės sklypą dovanojimo sutartimi įgijo 2007-03-06 (1 t., b. l. 24), t. y. dar iki 2010-01-14 teismo sprendimo priėmimo. Kadangi nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su padidėjusiu apelianto darbo užmokesčiu ir naujai įgytu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) yra neginčytinai įrodytos rašytiniais įrodymais (pažymos apie apelianto darbo užmokestį bei nekilnojamojo turto registro išrašai), apelianto argumentai dėl nepasikeitusios jo turtinės padėties lyginant su ta, kuri buvo 2010-01-14, yra nepagrįsti.
Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė į ieškovės sveikatos būklę, iš esmės pasikeitusią po 2010-01-14 teismo sprendimo priėmimo, ir dėl to sumažėjusias galimybes patenkinti bent minimalius dukrų poreikius. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei nuo 2010-04-22 iki 2039-01-08 yra tik iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis 40 %, rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką (b. l. 18–22). Marijampolės savivaldybės administracijos Gudelių seniūnijos pažyma patvirtina, kad ieškovė nuo 2013-01-01 iki 2014-01-01 gavo 9 496,26 Lt išmokų (b. l. 37), t. y. vidutiniškai po 791 Lt per mėnesį, kai tuo tarpu 2010-01-14 sprendimo priėmimo metu jos pajamos per mėnesį sudarė maždaug 991,25 Lt. Vadinasi, ieškovės mėnesinės pajamos yra sumažėję 200 Lt, kas, kolegijos nuomone, patvirtina ieškovės turtinės padėties pablogėjimą.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo dydžio, tinkamai įvertino jų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas turi sugyventinę ir dar vieną mažametį išlaikytinį, todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl jo turtinės padėties netinkamo įvertinimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas dukroms gali teikti didesnį materialinį išlaikymą (po 430 Lt) nei mažamečiam sūnui (po 400 Lt). Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo gaunamų pajamų jam vos pakankama jo būtiniausiems poreikiams, kuriuos patvirtinančių įrodymų apeliantas nėra pateikęs pakankamai, patenkinti, nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi nagrinėjamu atveju būtina vadovautis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu. Apeliantas savo poreikius ir savo mažamečio sūnaus (su kuriuo gyvena ir kuriuo rūpinasi kasdienybėje) iškelia aukščiau nei kad savo nepilnamečių dukrų, gyvenančių nuo jo atskirai ir kuriomis jis kasdienybėje nesirūpina, poreikius ir nepagrįstai norėtų, kad nepilnametėms dukroms teiktino materialinio išlaikymo dydis būtų nustatomas tik įvertinus pajamas, likusias po jo ir sūnaus poreikių patenkinimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad apelianto argumentai, jog jis dėl savo turtinės padėties ir nedidelių pajamų negali teikti priteisto materialinio išlaikymo, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Visų pirma pažymėtina, kad apelianto byloje pateikti įrodymai apie jo sveikatos būklę nepatvirtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantui buvo nustatytas darbingumo sumažėjimas, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ar turi dirbti mažesniu krūviu. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina tik tai, kad atsakovui 2014-01-06 buvo atlikta vidinio menisko plyšusios dalies rezekcija ir pašalinimas, be to, kad atsakovui buvo rekomenduota riboti fizinį krūvį 3 savaites (neminti pilnu svoriu), o sunkų fizinį darbą nedirbti 2 mėnesius.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, kuo remiasi apeliantas. Teismas teisingai pastebėjo, jog apeliantas nepateikė (nors privalėjo tą padaryti) jokių įrodymų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas vaikams (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dar daugiau, nagrinėjant bylą nustatyta, kad objektyvūs veiksniai – apelianto turimos dvi specialybės (staliaus ir batsiuvio), pakankamai jaunas (42 m.) amžius ir gera sveikata netrukdo apeliantui gauti didesnes pajamas, tačiau jis pats nededa tam jokių pastangų bei noro. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, toks jo pasyvus elgesys dėl didesnių pajamų gavimo, visiškas dukrų nelankymas ir nesidomėjimas jų gyvenimu, yra nesąžiningas ir nerūpestingas jo elgesys, nevertinant savo turtinės padėties ir pasirengimo reikiamai pasirūpinti ne tik turimais, bet ir dar vienu naujai gimusiu vaiku. Nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas negalėtų imtis priemonių gauti geriau apmokamą ar papildomą darbą, teismas pagrįstai sprendė, kas apeliantas turi ir gali dėti didesnes pastangas pakankamam išlaikymui teikti.
Kadangi nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su padidėjusiu apelianto darbo užmokesčiu ir naujai įgytu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) yra neginčytinai įrodytos rašytiniais įrodymais (pažymos apie apelianto darbo užmokestį bei nekilnojamojo turto registro išrašai), apelianto argumentai dėl nepasikeitusios jo turtinės padėties lyginant su ta, kuri buvo 2010-01-14, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą, tinkamai įvertino vaikų poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš apelianto vaikams išlaikyti po 430 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistina 550 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei N. B. 159,29 Eur (550 Lt) advokato pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.