Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.3.2; 2.1.5.1; 2.5.1.3.1; 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.9.2; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.1.18.4; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11.

2016 m. gruodžio 2 d.

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Ž. S. Mikulskienei, atsakovo S. B. atstovei adv. Vaidotei Radvilavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams S. B. ir Ž. B. dėl be pagrindo gautų pinigų ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų S. B. ir Ž. B.:

- 4 923,54 Eur sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas;

- 1 230,89 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą;

- 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu S. B., kurį įgaliojimo pagrindu atstovavo jo sūnus, atsakovas Ž. B., 2007-04-27 sudarė žemės sklypo Nr. 959, unikalus Nr. 4400-1646-2480, esančio S.B. „(duomenys neskelbtini)“, Pikeliškių k., Vilniaus r., preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarant šią sutartį buvo sumokėta visa žemės sklypo kaina, t.y. 17 000 Lt (4 923,54 Eur). Pagal sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad pagrindinę (notarinę) minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip per 3 mėnesius po sklypo registro duomenų pakeitimo, t.y. jo įregistravimo VĮ Registrų centre. Visi kadastriniai žemės sklypo dokumentai buvo sutvarkyti jos (ieškovės) lėšomis ir iniciatyva, sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (nuo 2010-02-19). Tačiau atsakovai sutarties 2.1 punkte prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, dėl atsakovų neveikimo per tris mėnesius nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t.y. nuo 2010-02-19, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, preliminari sutartis tarp šalių nutrūko, tad atsakovai 2010-05-19 sužinojo, kad 17 000 Lt (4 923, 54 Eur) naudoja kaip be pagrindo įgytas lėšas. Susiklosčius tokiai situacijai, ji, vadovaudamasi CK 6.237 straipsniu, turi reikalavimo teisę į atsakovus 17 000 Lt (4 923,54 Eur) sumai. Šiuo atveju abiem atsakovams kyla solidari atsakomybė prieš ieškovę grąžinti jos sumokėtą pinigų sumą, nes pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis liko neįvykdyta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovų kaltų veiksmų (CK 6.6 str.). Atsakovai turi mokėti 5 proc. metinių palūkanų už be pagrindo įgytų lėšų sumą. Ieškovė, atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą 5 metų palūkanų senaties terminą, paskaičiavo palūkanas tik už 5 metus, t.y. iš viso 1 230,89 Eur (4 923,54 Eur * 5 proc. * 5 metai). Atsakovai taip pat privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

A. S. B. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka; prašė: taikyti ieškinio senatį; jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad jis savo sūnui Ž. B. buvo davęs įgaliojimą tvarkyti ir valdyti jo vardu žemės sklypą, esantį S.B. „(duomenys neskelbtini)“, Pikeliškėse, Vilniaus rajone. Disponuoti šiuo turtu, t.y. jį parduoti, įgaliojimo nebuvo davęs. Tad jis negali būti laikomas minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Taip pat nurodė, kad jis jokių lėšų pagal 2007-04-27 sudarytą preliminarią sutartį nėra gavęs. Tokio sandorio sudarymo teisinės pasekmės yra numatytos CK 2.126 straipsnyje. Pažymėjo, kad jis, vadovaujantis CK 2.136 straipsnio 3 dalimi, nėra pritaręs tokiam sandoriui, tad jam jokių pareigų ar teisių šis sandoris nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina. Be to, ieškovės reikalavimui dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų yra suėjusi 3 metų senatis; prašo taikyti ieškinio senatį.

A. Ž. B. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovės lėšomis ir jėgomis buvo atlikti ginčo sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre darbai; ieškovė šių lėšų priteisti iš atsakovų neprašo, nes nėra išsaugojusi atitinkamų dokumentų. Atsakovas S. B. ketino parduoti ginčo sklypą, jam buvo žinoma apie jo sūnaus Ž. B. veiksmus, jis tam pritarė ir to siekė; tad abu atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovei. Nurodė, kad ieškinio reikalavimui nėra praleistas ieškinio senaties terminas; akcentavo, kad pareikštas reikalavimas yra ne dėl nuostolių atlyginimo, tad jam taikomas ne sutrumpintas 3 metų, bet bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovo S. B. atstovė su ieškiniu nesutiko; prašė taikyti ieškinio senatį. Iš esmės patvirtino, kad jos atstovaujamasis žinojo, kad jam priklausančio ginčo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo darbai buvo atlikti ieškovės jėgomis ir lėšomis; tam pritarė. Akcentavo, kad S. B. nebuvo įgaliojęs savo sūnaus parduoti ginčo sklypą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Minėta, kad ieškovė I. G. prašo teismo priteisti jai solidariai iš atsakovų S. B. ir Ž. B.: 4 923,54 Eur sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas; 1 230,89 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. B. ir I. G. 2007-04-27 sudarė sutartį dėl 6 a. žemės sklypo Nr. 959, esančio S.B. „(duomenys neskelbtini)“, Pikeliškių k., Vilniaus r., pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje (toliau – Sutartis) (b.l. 48 - 49). Š. S. buvo sutarta, kad minėto turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip per 3 mėnesius po sklypo registro duomenų pakeitimo (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3 punkte nustatyta, kad turto kaina – 17 000 Lt; ši suma sumokėta 2007-04-27; Ž. B. patvirtino, kad minėtą sumą gavo iš būsimo pirkėjo grynais pinigais Sutarties sudarymo ir pasirašymo metu. Be to, Ž. B. sutarties baigiamojoje dalyje dar kartą pažymėjo, kad pinigus (17 000 Lt) gavo 2007-04-27 (iki Sutarties pasirašymo), tai patvirtino savo parašu. Sutarties 7 punkte be kita ko nustatyta, kad nepasirašius minėto turto pirkimo – pardavimo sutarties iki Sutarties 2.1 punkte nurodyto termino pabaigos, t.y. per 3 mėnesius po žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, būsimas pardavėjas įsipareigoja visais atvejais (nepriklausomai nuo to, kuri šalis yra kalta dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo) grąžinti I. G. 17 000 Lt avansinę įmoką.

3. Sutarties tekstas, taip pat byloje esantys kiti įrodymai, tame tarpe liudytojų D. G. ir A. G. parodymai, iš esmės neginčijamai patvirtina, kad prieš sudarant minėtą Sutartį ieškovė I. G. perdavė Ž. B. 17 000 Lt (ši suma atitinka 4 923,54 Eur). Taigi, ši aplinkybė dėl minėtos pinigų sumos perdavimo byloje neginčijamai įrodyta.

4. Sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklypo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Ieškovė teigia, kad ji savo jėgomis ir lėšomis sutvarkė minėto žemės sklypo dokumentus: sklypas nustatyta tvarka buvo suformuotas (parengta kadastrinių matavimų byla), kas atsakovui S. B. leido 2010-01-20 įsigyti šį žemės sklypą iš valstybės asmeninės nuosavybės teise. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad įrašas dėl žemės sklypo S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausymo galioja nuo 2010-02-19 (2010-01-20 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 482) (b.l. 89 - 90). Šios aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo VĮ Registrų centre ieškovės I. G. jėgomis ir lėšomis nėra ginčijamos, tad jos irgi laikytinos įrodytomis.

5. Minėta, kad S. B. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą VĮ Regisrų centre buvo įregistruotos 2010-02-19. Sutinkamai su Sutarties 2.1 punktu šio žemės sklypo pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis su ieškove I. G. turėjo būti sudaryta per 3 mėnesius nuo 2010-02-19, t.y. iki 2010-05-19. Tačiau tokia sutartis per nurodytą terminą nebuvo sudaryta.

Kadangi ginčo žemės sklypo pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis per nurodytą terminą ir iki pat šiol nebuvo ir nėra sudaryta, tad, pagal Sutarties 7 punktą, už šį sklypą sumokėti pinigai – 17 000 Lt (4 923,54 Eur), visais atvejais privalėjo būti grąžinti ieškovei I. G.. Tačiau nurodyta pinigų suma ieškovei iki pat šiol nėra grąžinta.

6. Ieškovė savo teises dėl negrąžintos pinigų sumos gina remdamasi CK 6.237 straipsniu, t.y. prašo solidariai iš atsakovų priteisti be pagrindo įgytas lėšas (turtą).

7. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda ir tais atvejais, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (2 d.).

Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2006-11-06 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016-01-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagrindinė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2010-05-19; tačiau tokia sutartis iki nurodyto termino sudaryta nebuvo. Tad ieškovė, vadovaudamasi CK 6.237 straipsniu, turi teisę reikalauti iš atitinkamų asmenų grąžinti be pagrindo įgytą turtą – 4 923,54 Eur (17 000 Lt) sumą.

9. Šiai bylai teisingai išspręsti yra aktualus klausimas, kas konkrečiai minėtą turtą (4 923,54 Eur) privalo ieškovei grąžinti, t.y. ar abu atsakovai solidariai, ar atitinkamomis dalimis, ar kuris nors vienas iš jų.

Lietuvos A. T. 2016-02-05 nutartyje (jos 102 punkte), priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, be kita ko yra išaiškinęs, kad už tokių pajamų, t.y. be pagrindo įgyto turto, grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visais atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo.

Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą negali būti solidari; konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visais atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo, bet ne solidariai visa suma.

10. Iš Sutarties matyti, kad ieškovė ginčo pinigų sumą perdavė atsakovui Ž. B.; pastarasis pinigų gavimo faktą patvirtino savo parašu. Kad atsakovas Ž. B. minėtą pinigų sumą yra gavęs iš ieškovės tvirtina ir jo teismui atsiųstas pareiškimas / prašymas (b.l. 150). Kitas atsakovas, t.y. S. B., neigia gavęs ginčo pinigų sumą pagal Sutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad būtent atsakovas Ž. B. privalo ieškovei grąžinti be pagrindo įgytą turtą - 4 923,54 Eur sumą (CK 6.237 str.), nes jis yra neteisėtas jo gavėjas.

11. Atsakovas Ž. B. teismui pateiktame pareiškime / prašyme nurodė, kad I. G. jam suteikė 17 000 Lt paskolą, kurią jis žadėjo atiduoti 3 metų laikotarpyje; tačiau pasikeitus finansinei situacijai, jis savo įsipareigojimo neįvykdė.

Tačiau tokie atsakovo Ž. B. argumentai dėl paskolinių santykių tarp jo ir ieškovės susiklostymo atmestini kaip nepagrįsti. Tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytiems duomenims, jų visumai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo pinigų suma Ž. B. buvo perduota su tikslu ateityje sudaryti žemės sklypo, esančio S.B. „(duomenys neskelbtini)“, Pikeliškių k., Vilniaus r., pirkimo – pardavimo sutartį (sutvarkius šio sklypo dokumentus); tačiau tokia sutartis nustatytu terminu sudaryta nebuvo.

12. Atsakovo S. B. atstovė adv. V. R. nurodė, kad yra praleista 3 metų ieškinio senatis, kurią prašo taikyti; prašomus grąžinti pinigus vertina kaip ieškovės patirtus nuostolius.

Tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Ieškinys yra pareikštas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, o ne dėl nuostolių atlyginimo, tad nagrinėjamu atveju taikomas ne sutrumpintas 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.), bet bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

13. Ieškovė dar prašo priteisti 1 230,89 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą; šias palūkanas ieškovė, atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, paskaičiavo už penkis metus.

Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos; šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

Teismas ieškovės prašomas priteisti palūkanas (1 230,89 Eur) pripažįsta pagrįstomis; šios palūkanos, jų dydis, ieškovės yra pagrįstai ir teisingai paskaičiuotos (4 923,54 Eur * 5 proc. * 5 metai).

Tad ieškovei iš atsakovo Ž. B. priteistina 1 230,89 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą (CK 6.240 str. 1 d.).

14. Taip pat ieškovei iš atsakovo Ž. B. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už priteistą sumą – 6 154,43 Eur (4 923,54 Eur + 1 230,89 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

16. Nors ieškinys tenkintas tik iš dalies, tačiau ieškovės reikalavimai dėl priteistinų sumų dydžio yra patenkinti pilnoje apimtyje, tad laikytina, kad sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai; ji turi teisę į savo visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo iš viso 138 Eur (41 Eur + 97 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 2, 102).

Taip pat ieškovė patyrė iš viso 680 Eur (200 Eur + 180 Eur + 300 Eur) išlaidų už advokatės (advokato padėjėjos) teiktas teisines paslaugas (b.l. 84 – 85, 131 - 137).

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį (tokio pobūdžio ginčai nėra dažni), bylos sudėtingumą (kuri vertintina kaip vidutinio sudėtingumo), apimtį (bylos medžiagą sudaro vienas tomas, 161 bylos lapas) ir trukmę (byla tęsėsi metus laiko; šalys, jų atstovai ne kartą bandė susitarti taikiai), advokatės (advokato padėjėjos) darbo ir laiko sąnaudas, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, nurodytus dydžius, daro išvadą, kad ieškovės I. G. patirtos 680 Eur išlaidos advokatės (advokatės padėjėjos) teisinei pagalbai apmokėti yra racionalios, pagrįstos ir būtinos; tad būtent tokio dydžio patirtos išlaidos – 680 Eur, advokatės (advokato padėjėjos) teisinei pagalbai apmokėti ir priteistinos ieškovei iš atsakovo Ž. B..

Taigi, iš viso ieškovei priteistina 818 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Ž. B. (CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

17. A. S. B. iš viso patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 87 – 88, 138, 151 - 152).

Šiuo atveju aktualus klausimas, kas S. B. patirtas minėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti. Atsakovo S. B. atstovė teigia, kad šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovės I. G.. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos A. T. 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Teismas nenustatė, kad ieškovės I. G. procesinis elgesys būtų netinkamas. Ieškovė tikėdamasi įsigyti ginčo sklypą iš atsakovo S. B. dar 2007 m. pasirašė Sutartį; tuo pačiu metu buvo sumokėti pinigai už sutartą ateityje įsigyti sklypą, kai bus sutvarkyti jo dokumentai. N. S. su ieškove pasirašė S. B. sūnus Ž. B., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, jog teisinis santykis yra būtent tarp jos ir atsakovo S. B.. Ieškovei prieš sudarant Sutartį buvo pateiktas atsakovo S. B. 2006 m. sudarytas įgaliojimas, kuriuo jis pavedė savo sūnui Ž. B. tvarkyti ir valdyti jo vardu esantį ginčo sodo sklypą (b.l. 13). Ieškovė savo jėgomis ir išlaidomis padėjo suformuoti atsakovo S. B. vardu žemės sklypą, kurį vėliau atsakovas įsigijo iš valstybės. S. B. ieškovei jokių pretenzijų dėl jo vardu sklypo suformavimo ir įregistravimo nereiškė. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (b.l. 61 - 83) netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas S. B. dalyvavo ginčo sklypo pardavimo procese. Atsakovas S. B. 2010 m. gruodžio mėnesį išdavė dar vieną įgaliojimą savo sūnui Ž. B., kuriame be kita ko numatė teisę ir parduoti jo vardu žemės sklypą (b.l. 12). Nors šis įgaliojimas buvo įformintas netinkamai, tačiau jame išreikšta S. B. valia dėl ginčo sklypo pardavimo yra akivaizdi. Pagaliau teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. vienareikšmiškai paliudijo, kad pardavimo procese dalyvavo S. B.; jie bendravo per programą „Skype“ ir aptarinėjo ginčo sklypo perleidimo aplinkybes. Tačiau sandoris neįvyko. Taigi, kadangi ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo laiku sudaryta, o ieškovė buvo sumokėjusi visą kainą už šį sklypą, tad pastaroji kreipėsi į teismą dėl tokios sutarties sudarymo patvirtinimo, atsakovu nurodydama būtent S. B., kuriam ir priklausė ginčo žemės sklypas. Vėliau proceso metu ieškovė pasinaudojo savo procesine teise ir patikslino ieškinį, prašydama solidariai iš atsakovų S. B. ir Ž. B. priteisti jos sumokėtą pinigų sumą už planuotą įsigyti sodo žemės sklypą, t.y. be pagrindo įgytą turtą. Atsakovas Ž. B. procese buvo užėmęs pasyvią poziciją ir jame iš esmės nedalyvavo, tad iki galo nebuvo aiškios tam tikros svarbios bylai aplinkybės, susijusios su perduotais pinigais; tik prieš pat paskutinį teismo posėdį pateikė pareiškimą / prašymą, kuriame išdėstė tam tikras aplinkybes. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė buvo sąžininga, ji elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, siekė susigrąžinti savo pinigus, kuriuos dar 2007 m. buvo sumokėjusi už ketinamą įsigyti žemės sklypą iš atsakovo S. B., tačiau sklypas nebuvo parduotas, o perduoti pinigai – nebuvo grąžinti. Tad ieškovė nėra atsakinga už atsakovo S. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Akivaizdu, kad kaltė tiek dėl ieškovės I. G., tiek ir dėl atsakovo S. B. bylinėjimosi išlaidų atsiradimo tenka būtent atsakovui Ž. B., kuris gavęs pinigus už ginčo sklypo įsigijimą ateityje, tačiau išnykus jų gavimo pagrindui, t.y. iki Sutartyje aptarto laiko šalims nesudarius sodo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, jų negrąžino ieškovei. Be to, jau prasidėjus procesui, buvo užėmęs pasyvią poziciją, kuri apsunkino bylai svarbių aplinkybių laiku nustatymą. Toks atsakovo Ž. B. elgesys yra netinkamas, jis elgėsi ypač neatsakingai ir nerūpestingai, kuris neabejotina yra priežastiniame ryšyje su S. B. patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo S. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas (800 Eur) priteisti ne iš ieškovės, bet būtent iš atsakovo Ž. B. (CPK 93 str.).

18. Iš atsakovo Ž. B. valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos - 6,95 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

19. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutartimi (b.l. 112 - 113) taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

- 4 923,54 Eur sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas, 1 230,89 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą, iš viso 6 154,43 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 43 ct);

- 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 154,43 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei I. G. iš atsakovo Ž. B. 818 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. B. 6,95 Eur (šešis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.