Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-454-926/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: 1A-454-926/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: A. K.
Advokatai: Ramutė Budrytė

Kategorijos

2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28732-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; (S) 2.4.6.4.4.; 2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,nuteistajai A. K.,jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, buvo subendrintos apėmimo būdu, skiriant A. K. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, skiriant A. K. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę ir 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą. Vietoje intensyvios priežiūros A. K. buvo įpareigota per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. buvo nustatytas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsniu, A. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti šie jai priklausantys daiktai: baldų komplektas, esantis Žilvino g. 8, Kaune, 807 eurų vertės; laikrodis, esantis Valkininkų g. 8-2, Kaune, 191 eurų vertės; minkštasuolis, esantis Valkininkų g. 8-2, Kaune, 261 eurų vertės; vitrina, esanti Žilvino g. 8, Kaune, 682 eurų vertės.

Be to, tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10 000 eurų, pervestus iš G. Š. sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6 867,51 eurų, t. y. iš G. Š. sąskaitos pervestos 10 000 eurų sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo, nuspręsta iš A. K. neišieškoti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val. savo namuose, adresu Valkininkų g. 8-3, Kaune, laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio G. Š., mirusio 2020 m. kovo 27 d., vardu išduotą „Swedbank“ AB elektroninę mokėjimo kortelę bei slaptažodžių generatorių ir asmeninę užrašinę su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. Be to, ji nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgytais G. Š. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenims, pažeisdama „Swedbank“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai prie jos prisijungdama, neteisėtai atliko devyniolika įvairaus pobūdžio finansinių operacijų, o būtent:

2020 m. kovo 27 d. 19:22:15 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 500 eurų, 19:24:57 val. – 200 eurų, 19:25:48 val. – 500 eurų;

2020 m. kovo 27 d. 22:06:22 atliko pavedimą į sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią D. G., gim. 1959 m., ir pervedė 10 000 eurų;

2020 m. kovo 28 d. 13:45:12 val. įstatė G. Š. priklausančią ,,Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. kovo 29 d. 14:19:18 val. įstatė G. Š. priklausančią ,,Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Luminor bank“, AS Lietuvos skyriaus bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. kovo 30 d. 14:30:06 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Luminor bank“, AS Lietuvos skyriaus bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų; 17.23 val. sumokėjo už pirkinius G. Š. priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele ,, (duomenys neskelbtini)“ antikvaro centre, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2000 eurų (pinigų nurašymas nuo G. Š. sąskaitos atliktas 2020 m. balandžio 1 d. 4:01:29 val.);

2020 m. kovo 31 d. 5:10:16 val. sumokėjo už pirkinius G. Š. priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13,63 eurų; 13:51:52 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. balandžio 1 d. 11:04:46 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. balandžio 1 d. 9:13:37 val. atliko pavedimą į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pervedė 10 000 eurų;

2020 m. balandžio 2 d. 5:25:00 val. sumokėjo už pirkinius G. Š. priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurių vertė 29,85 eurų; 14:12:01 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. balandžio 3 d. 8:35:57 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. balandžio 4 d. 9:56:54 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 800 eurų;

2020 m. balandžio 5 d. 11:46:17 val. įstatė G. Š. priklausančią „Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodą išgrynino 750 eurų;

2020 m. balandžio 7 d. 4:55:03 val. ir 04:55:05 val. sumokėjo už pirkinius G. Š. priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 27,05 eurų ir 7,23 eurų – 34,28 eurų bendros vertės, tai yra apgaule – identifikuodama save kaip teisėtą banko sąskaitos savininką G. Š., po kurio mirties jam priklausantis turtas, tame tarpe ir banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, paveldėjimo pagal įstatymą būdu atiteko jo sūnui D. T., iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo svetimą G. Š. priklausiusį 28 227,76 eurų turtą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu; panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. G. vardu banko sąskaitoje esančių 10 000 eurų ir A. K. banko sąskaitoje esančių 6 867,51 eurų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į D. G. ir G. Š. pinigines lėšas; sumažinti G. Š. grąžinamų pinigų sumą, atsižvelgiant į D. G. ir A. K. banko sąskaitas pervestas jų darbo užmokesčio ir kitų įplaukų sumas.

3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad su G. Š. ji penkiolika metu gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, kartu naudojosi bendrais pinigais, įsirenginėjo gyvenamąjį būstą, kūrė ateitį, jis jai buvo perdavęs jo vardu išduotą banko kortelę, prisijungimo prie banko duomenis – slaptažodžių generatorių ir asmeninę užrašinę su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, pasak nuteistosios, ji davė nuoseklius ir teisingus parodymus, kad sugyventinio G. Š. sutikimu ji nuo pat kortelės įsigijimo naudojosi ja bei banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, nes tai buvo jų bendri pinigai. Šias aplinkybes pilnai patvirtino teisme liudytojais apklausti A. K. sesuo D. G. bei G. Š. buvę bendradarbiai. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl jos paskutiniame žodyje išdėstytų jos kaltę paneigiančių argumentų. Taip pat sprendžiant kaltės klausimą, teismas nenagrinėjo ir nevertino psichinio apeliantės santykio su veika bei jos padariniais.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nors jos ir G. Š. santuoka nebuvo oficialiai įregistruota, tačiau, bendri pinigai, kuriuos uždirbo jie kartu – tiek namuose turėti grynieji, tiek buvę G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje (banko kortelėje) buvo naudojami bendriems šeimos reikalams, t. y. bendro būsto statybai, maistui, kitiems namų apyvokos daiktams įsigyti, atsiskaitymams už komunalines ir kitas paslaugas. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad jos sugyventinis jau daug metų jai buvo davęs prisijungimo prie banko duomenis, slaptažodžių generatorių, mokėjimo kortelės PIN kodą. Teisminio bylos nagrinėjime metu parodė, kad po sugyventinio mirties pinigus nuėmė, nes lėšos buvo reikalingos laidotuvėms, o vėliau ir paminklo pastatymui, kapo priežiūrai. Be to 10 000 eurų ji su G. Š. buvo pasiskolinę iš apeliantės mamos, kuriuos turėjo jai grąžinti.

3.3. Pasak nuteistosios, ji niekada po G. Š. mirties neįvykdė jokios apgaulės, identifikuodama save kaip teisėtą banko sąskaitos savininką, po G. Š. mirties neturėjo jokio tikslo apgaule įgyti svetimą turtą, pasisavinti jo banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, neturėjo tikslo pasisavinti nei mirusiojo turto, nei nukentėjusiojo turto, niekada slapta ar turėdama tikslą sukčiauti nepasinaudojo nei G. Š. priklausančia banko kortele, nei slaptažodžių generatoriumi, nei jo asmenine užrašine su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis; taip pat neturėjo tikslo pažeisti AB Swedbank informacinės sistemos apsaugos priemonių, neteisėtai prie jos prisijungti bei atlikti finansines operacijas. Visada buvo įsitikinusi, kad G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra bendras jų abiejų užgyventas turtas. Pinigus taupė bendrai, norėjo įsigyti nuosavą būstą, bet santaupų neužteko naujam butui nusipirkti, todėl buvo priversti likti nuteistosios mamos namuose, G. Š. čia buvo ir priregistruotas. Avarinės būklės sename name gyventi jau buvo sudėtinga, todėl 2019 metais pradėjo namo išorės remonto darbus, keitė stogą, po to tikėjosi pasidaryti remontą ir viduje, dairėsi naujesnių ir gražesnių baldų. Deja, staiga ir visiškai netikėtai G. Š. mirė. Po jo mirties, jo banko kortelė buvo ir liko namuose. Mirus sugyventiniui, apeliantė nepagalvojo, kad daro nusikaltimą, pinigus nuo kortelės nusiėmė laidotuvėms, pragyvenimui, skolos mamai grąžinimui, tolesniam namo remontui. Turėjo išlaidų laidotuvėms, be to, visą laiką tvarko G. Š. ir jo tėvų kapus. Vyro vaikai (tame tarpe, nukentėjusysis) prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, apie laidojimo lėšas kalbos nebuvo ir prie laidojimo išlaidų nesisiūlė prisidėti, kapais niekada nesirūpino ir nesirūpina. Sugyventinio santykiai su vaikais artimi nebuvo. Su dukra labai retai susiskambindavo, o su sūnumi iš viso nebendravo. Nukentėjusysis D. T. iš viso nepripažino savo tėvo ir jį ignoravo.

3.4. Šioje vietoje pabrėžiama, kad G. Š. su sūnumi nebendravo virš dvidešimties metų. Jis sūnų matė tik vieną kartą 2017 metais, kai buvo nuvykęs į buvusios žmonos namus, dėl parašo, reikalingo jo tėvų buto pardavimui, tada sūnus net nepasisveikino. D. T. taip pat nebendravo ir nesirūpino savo seneliais (G. Š. tėvais), net nežino, kur jie palaidoti ir kas rūpinasi jų kapais. Akivaizdžiai priešiškas nukentėjusiojo elgesys G. Š. ir jo artimų atžvilgiu pasitvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byla buvo pradėta pagal D. T. nenuoseklų pareiškimą, kuriame konstatuota, kad nuteistoji nuslėpė jo tėvo dokumentus bei pasisavino pinigus, nors to tikrai nebuvo, dokumentai jam buvo grąžinti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ignoravo teismą, kategoriškai nevyko į teismo posėdžius. Atvykęs į pirmą ir vienintelį teismo posėdį, nukentėjusysis įžeidinėjo prokurorą, nepagarbiai elgėsi su teismu, savavališkai pasišalindamas iš teisiamojo posėdžio. Atsižvelgiant į tokį nukentėjusiojo elgesį teisme, pasak nuteistosios, akivaizdu, jog nei po G. Š. mirties, nei dar vėliau aptarti su nukentėjusiuoju kokius nors paveldėjimo klausimus, kaip tai nurodoma skundžiamo nuosprendžio 13 puslapyje, A. K. neturėjo jokios galimybės.

3.5. Pasak apeliantės, nagrinėjamoje situacijoje tinkamą nukentėjusiojo teisių ir atitinkamai visuomenės intereso apsaugą galima užtikrinti kitų teisės šakų priemonėmis ir toks ginčas tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios negali būti kriminalizuojamas. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neįrodo, kad jos veiksmuose buvo tyčia pasinaudojant svetima mokėjimo kortele, apgaule užvaldyti svetimą turtą. Nors formaliai kai kurie nuteistosios veiksmai galėtų atrodyti, kaip neteisėti, tačiau dėl savo reikšmingumo, tikslo, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, jie negali būti laikomi neteisėtais. Apeliantės veiksmai, nors ir atlikti ne visiškai laikantis įstatymo nuostatų, tačiau nesiekia baudžiamosios atsakomybės lygio ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

3.6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad prokuroro nutarimais buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tiek į D. G., tiek į A. K. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo pradiniam momentui D. G. sąskaitoje buvo apribota nuosavybės teisė į mažesnę nei 10 000 eurų sumą (tuo metu buvęs sąskaitos likutis). Taip pat buvo apribota nuosavybės teisė į A. K. sąskaitoje buvusią žymiai mažesnę pinigų sumą, nei teismas grąžino į mirusio G. Š. banko sąskaitą. Tiek į D. G., tiek į apeliantės banko sąskaitas nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo pradinio momento buvo pervedamas jų gaunamas darbo užmokestis. Tokiu būdu, tik pradinės sumos, kurioms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį gali būti laikomos nusikalstamos veikos rezultatu, o gautas darbo užmokestis nusikalstamos veikos rezultatu negali būti pripažįstamas, o tuo pačiu ir grąžinamas daikto savininkui. Be to, daiktai BPK 94 straipsnio prasme gali būti grąžinti tik teisėtiems jų savininkams, o dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Šioje byloje grąžintinų daiktų (pinigų) savininkas nėra nustatytas. Galimas pinigų savininkas – G. Š. yra miręs, bankas šiuo atveju nėra jų savininkas. Nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė, ką jis galį padaryti kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka ir prašydamas civiliniam ieškiniui užtikrinti areštuoti atsakovo turtą. Nukentėjusiojo D. T. paveldimo turto tiksli dalis, atsižvelgiant į galimas A. K. turtines pretenzijas (laidojimo ir kt. išlaidos, paskola motinai ir kt.), nėra aiški. Atsižvelgiant į išdėstytą, palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį, nuosprendžio dalis dėl D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sąskaitoje esančių 10 000 eurų, ir A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje esančių 6 867,51 eurų grąžinimo į G. Š. sąskaitą naikintina.

4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji A. K. ir jos gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Netenkinus apeliacinio skundo, prašė vietoje daiktų (baldų) konfiskavimo iš A. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Nors nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdama, kad ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei atlikęs įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. K. pripažino kalta jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Priešingai nei teigiama A. K. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiojo, tiek ir nuteistosios bei liudytojų parodymus, ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog A. K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

7. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, A. K., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val., turėdama G. Š. išduotą mokėjimo kortelę, slaptažodžių generatorių bei asmeninę G. Š. užrašinę su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, pasinaudodama tiek banko kortele, tiek ir turėtais duomenimis, atliko trylika finansinių operacijų (dauguma iš jų – pinigų išgryninimas), tokiais savo veiksmais įgydama mirusiojo G. Š. sūnui nukentėjusiajam D. T. priklausantį turtą – pinigus (28 227,76 eurų). A. K. apeliaciniame skunde neginčija padariusi nuosprendžiu nustatytus veiksmus, tačiau ginčija jų kvalifikavimą iš esmės teigdama, kad juose nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento. Apeliantės teigimu, ji su G. Š. penkiolika metu gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, kartu naudojosi bendrais pinigais, įsirenginėjo gyvenamąjį būstą, kūrė ateitį. G. Š. jai buvo perdavęs jo vardu išduotą banko kortelę, prisijungimo prie banko duomenis – slaptažodžių generatorių ir asmeninę užrašinę su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, todėl disponuodama mirusio G. Š. banko mokėjimo kortele, slaptažodžių generatoriumi ir užrašine su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, šių duomenų pagalba iš G. Š. banko sąskaitos paimdama pinigus ji veikė teisėtai, nesuvokė daranti nusikaltimą, o byloje nenustatyta, kad ji tyčia apgaule siekė įgyti mirusiojo sūnui pagal paveldėjimo teisę priklausantį turtą. Tačiau, įvertinus tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, sutikti su tokiais apeliantės teiginiais ir jų visumoje panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, už kurias A. K. buvo nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, objektyvieji požymiai pasireiškė neteisėtu mirusio nuteistosios sugyventinio G. Š. banko kortelės laikymu, prisijungimu prie banko informacinės sistemos ir 19 įvairių finansinių operacijų atlikimu (šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir pati nuteistoji), apgaule įgyjant mirusiojo sūnui priklausantį turtą. Visi šie nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog jo atliekami šių BK straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes.

9. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais A. K. parodymais, G. Š. banko sąskaitoje buvę 27000 eurų buvo gauti G. Š. pardavus iš tėvų paveldėtą butą. Po šio buto pardavimo G. Š. kartu su A. K. norėjo įsigyti kitą butą, kuriame galėtų gyventi kartu. Tačiau, už gautus pinigus jiems būtų išėjęs tik bendrabučio tipo butas, todėl jie priėmė sprendimą likti gyventi A. K. mamos namuose ir už gautus pinigus jame pasidaryti kapitalinį remontą. Namo remontui G. Š. buvo pasiskolinęs 10000 eurų iš A. K. mamos, šiuos pinigus G. Š. mirties dieną ji pervedė į D. G. banko sąskaitą. Žinojo, kad G. Š. turi sūnų ir dukterį, tačiau su sūnumi jis nebendravo. Pinigus iš G. Š. banko sąskaitos nusiiminėjo, nes reikėjo pinigų laidotuvėms bei remonto pabaigimui. Ji pati į notarą dėl G. Š. palikimo nesikreipė, nes nesupranta, kam reikia mokėti pinigus notarui, jei ir taip galėjo nusiimti pinigus nuo G. Š. banko sąskaitos. A. K. teigimu, ji žinojo, kad G. Š. nebuvo sudaręs testamento, apie jo sudarymą su G. Š. jie nebuvo kalbėję.

10. Iš aptarto seka, kad A. K. neabejotinai suprato, jog G. Š. banko sąskaitoje esantys pinigai, kurie buvo gauti pardavus jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, po jo mirties teisiškai jai nepriklauso, tai reiškia, kad yra svetimi. G. Š., be kita ko, nebuvo sudaręs ir testamento, kas akivaizdžiai buvo žinoma ir A. K., dėl to jo turtą pagal įstatymą turėjo paveldėti vaikai – dukra ir sūnus, apie kurių egzistavimą nuteistoji vėlgi žinojo. Nors A. K. tvirtina, kad G. Š. esant gyvam ji turėjo jo žodinį leidimą naudotis jo banko mokėjimo kortele, tačiau akivaizdu, kad ji suprato, jog ši kortelė jai nepriklauso. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014). Esant šiems duomenims, nekyla abejonių, jog A. K., pasinaudodama G. Š. banko kortele bei prisijungimo prie interneto banko duomenimis, tokiu būdu identifikuodama save kaip G. Š., kuris jau buvo miręs, ir taip suklaidindama banką, suprato, jog tokiu būdu panaudojusi apgaulę ir išgryninusi mirusio G. Š. sąskaitoje esančius pinigus bei atsiskaičiusi jais už prekes, neteisėtai užvaldė svetimą turtą.

11. Atskleidžiant A. K. tyčios turinį, būtina įvertinti ir G. Š. banko sąskaitoje buvusių pinigų judėjimą. Kaip nustatyta G. Š. banko sąskaitos išrašu, 2020 m. kovo 27 d. (G. Š. mirties dieną) joje buvo 30029,60 eurų. Tą pačią dieną iš G. Š. banko sąskaitos buvo išgryninta 800 eurų ir dar 10000 pervesta į D. G. banko sąskaitą. Nors apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. K. tvirtino, kad G. Š. iš jos mamos buvo pasiskolinęs 10000 eurų, kuriuos ji ir grąžino pervesdama 10000 eurų į D. G. banko sąskaitą, tačiau ši aplinkybė jokiais objektyviais duomenimis (banko sąskaitos išrašu, dovanojimo sutartimi, vekseliu, skolos rašteliu ir pan.), išskyrus A. K. ir D. G. parodymus, nepatvirtinta. Šioje vietoje būtina įvertinti, kad G. Š. banko sąskaitoje jo mirties dieną buvo kiek daugiau nei 30000 eurų, kuriuos, pasak A. K., jie buvo nusprendę skirti jų namų remontui, todėl, kam G. Š. būtų reikėję skolintis papildomų pinigų iš A. K. motinos, savų dar neišleidus, taip ir lieka neaišku. Tokie G. Š. veiksmai atrodo nelogiški ir teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių A. K. teiginiais dėl G. Š. skolos jos motinai. Toliau analizuojant G. Š. banko sąskaitos išrašą matyti, kad kitą dieną po jo mirties, t. y. 2020 m. kovo 28 d. iš jo banko sąskaitos buvo išgryninta 800 eurų, 2020 m. kovo 29 d. – 800 eurų, 2020 m. kovo 30 d. – 800 eurų, 2020 m. kovo 31 d. – 800 eurų ir dar 13,63 eurų atsiskaityta už pirkinius, o 2020 m. balandžio 1 d. iš šios banko sąskaitos į A. K. banko sąskaitą buvo pervesta 10000 eurų suma. Kaip matyti iš A. K. banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta 10000 eurų, išrašo, tuos pinigus ji gryninosi skubotai, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. išsigrynindama net 3600 eurų, 2020 m. balandžio 21 d. išsigrynindama dar 1800 eurų, 2020 m. gegužės 18 d. – 600 eurų, 2020 m. birželio 1 d. – 600 eurų, 2020 m. liepos 3 d. – 500 eurų (1 t., b. l. 110-118). Po 10000 eurų pervedimo į savo banko sąskaitą A. K. ir toliau grynino ir G. Š. banko sąskaitoje likusius pinigus: 2020 m. balandžio 1 d. – 800 eurų ir 2000 eurų sumokėjo už pirkinius „Rumšiškių baldai“, 2020 m. balandžio 2 d. – 800 eurų, 29,85 eurų sumai atsiskaitydama už pirkinius, 2020 m. balandžio 3 d. – 800 eurų, 2020 m. balandžio 4 d. – 800 eurų, 2020 m. balandžio 5 d. – 750 eurų, 2020 m. balandžio 7 d. atsiskaitė už pirkinius 34,28 eurų sumoje, G. Š. banko sąskaitoje palikdama vos 0,94 euro (1 t., b. l. 76).

12. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nors iš A. K. pareikštų kaltinimų matyti, kad jos pasisavinta pinigų suma atitinka 28227,76 eurus, tačiau perskaičiavus A. K. pareikštuose kaltinimuose nurodytas jos skirtingais laikotarpiais pasisavintas pinigų sumas, akivaizdu, kad šių pinigų suma yra kiek didesnė ir atitinka 30027,76 eurų. Ir vis tik, prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo šioje dalyje nėra, o apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistosios teisinės padėties savo iniciatyva, todėl šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertinamu atveju netaisytinas.

13. Iš aptarto seka, kad G. Š. banko sąskaitoje esančius pinigus A. K. pradėjo savintis iškart po jo mirties – tą pačią dieną – ir per trumpą laiką (11 dienų), neteisėtai pasinaudodama G. Š. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, paėmė visus jo sąskaitoje esančius pinigus. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus ir A. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išsakytus teiginius apie tai, kad ji net neketino kreiptis į notarą dėl G. Š. palikimo, nes „kam mokėti pinigus notarui, jei ir taip ji galėjo išsigryninti G. Š. banko sąskaitoje buvusius pinigus“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistoji suprato tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek ir pavojingumą, o finansinių operacijų intensyvumas ir tai, kad jos buvo atliekamos skubotai, iš karto po G. Š. mirties, po keletą kartų per dieną tol, kol sąskaitoje visiškai nebeliko pinigų, rodo, jog A. K. siekė ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Teismas pagrįstai sprendė, kad toks mokėjimo kortelės, slaptažodžių generatoriaus ir užrašų knygelės su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis panaudojimo būdas yra neteisėtas.

14. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad apie G. Š. mirtį bankui, kuriame buvo atidaryta jo banko sąskaita, A. K. pranešė praėjus kuriam laikui po jo mirties ir jau išgryninus visus jo banko sąskaitoje buvusius pinigus, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., banko darbuotojai nurodant, kad reikia uždaryti šio asmens banko sąskaitą, kadangi, patikrinus elektroninę bankininkystę matoma, kad kortelė „eina į minusą“ (2 t., b. l. 43-46). Šią informaciją banko darbuotojui pateikė pati A. K., kas vėlgi leidžia pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju ji veikė tyčia. Iš tokių nuteistosios veiksmų visiškai aišku, jog ji žinojo, kad bankui, kuriame buvo atidaryta mirusiojo banko sąskaita, būtina pranešti apie jo mirtį, tačiau tai padaryti delsė tyčia, siekdama pasisavinti jo banko sąskaitoje esančius pinigus, kol banko sąskaita dėl kliento mirties dar buvo neuždaryta.

15. Svarbu ir tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, būtent 2020 m. gegužės mėnesį nukentėjusysis D. T. iš A. K. pradėjo reikalauti visų pas ją vis dar esančių dokumentų, susijusių su G. Š. asmeniu (tiek mirties liudijimo, tiek jo banko sąskaitų bei nekilnojamojo turto dokumentų), ką patvirtina D. T. pateiktas susirašinėjimas tiek su pačia A. K., tiek su šios dukra, pranešusia D. T. apie šio tėvo mirtį (1 t., b. l. 41-44). Tačiau, A. K. D. T. perdavė tik G. Š. mirties liudijimą, nors neabejotinai suvokė, jog tiek banko kortelė, tiek ir kiti su jos tinkamu panaudojimu susiję dokumentai bei daiktai – slaptažodžių generatorius bei užrašų knygelė su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, turėjo būti perduoti būtent D. T. – jis informavo A. K., kad būtent jis priėmė savo tėvo G. Š. palikimą ir yra vienintelis teisėtas jo turto valdytojas po šio mirties. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. tvirtino, jog apie tai, kad D. T. yra priėmęs savo tėvo palikimą, jai tapo žinoma tik tada, kai jos namuose buvo atliekama krata, t. y. 2020 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 180-181), kas visiškai neatitinka jos ir D. T. susirašinėjimo turinio ir leidžia pagrįstai abejoti jos nuoširdumu bei jos parodymų patikimumu. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant iš D. T. ir A. K. susirašinėjimo, būtent 2020 m. gegužės 26 d., t. y. tą pačią dieną, kai A. K. pranešė bankui, kuriame buvo atidaryta G. Š. banko sąskaita, apie šio mirtį, nuteistoji D. T. išreiškė pretenzijas apie tai, kad G. Š. turtas iš esmės priklauso ir jai: „<...> Bendras 15 metų gyvenimas yra lygiai toks pat teisinis pagrindas kaip ir giminystės ryšiai. <...>“. Po to, kai D. T. A. K. paaiškino, kad šiai neatidavus D. T. reikalaujamų dokumentų šis kreipsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nuteistoji pažymėjo, jog pasitars su teisininkais ir tuomet susisieks su D. T., tačiau to taip ir nepadarė, kas vėlgi betarpiškai patvirtina A. K. tyčią ir jos sąmoningus veiksmus iš G. Š. banko sąskaitos pasisavinant svetimus, t. y. D. T., priklausančius pinigus.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą ir A. K. veiksmus iš karto po G. Š. mirties matyti, jog nors ji ir teigia itin sielvartavusi dėl savo sugyventinio mirties, tačiau jau tą pačią dieną iš jo sąskaitos sugebėjo išgryninti ar kitaip pasisavinti net 18000 eurų. Praėjus vos kelioms dienoms, ji vyko į „Rumšiškių baldai“, kur įsigijo baldų už beveik 2000 eurų, vėlgi panaudodama mirusiojo G. Š. mokėjimo kortelę, iš ko seka, kad mirusiojo pinigus nuteistoji grynino skubotai, įsigydama ne būtinojo naudojimo didelės vertės prekes, kurios neturi nieko bendro su G. Š. laidojimo išlaidomis, kuriomis apeliaciniame skunde nuteistoji bando pagrįsti G. Š. banko sąskaitoje buvusių pinigų pasisavinimą. Tokie jos veiksmai neatitinka natūralaus sielvartaujančio asmens elgesio ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad visi A. K. veiksmai buvo tyčiniai ir nukreipti į jai žinomai svetimų pinigų pasisavinimą.

17. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistosios teiginiai, kad sugyventinis jau daug metų jai buvo davęs prisijungimo prie banko duomenis, slaptažodžių generatorių, mokėjimo kortelės PIN kodą, kurie, pasak A. K., pirmosios instancijos teismo taip ir liko neįvertinti. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiškia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-697/2020). Ir vis tik, nagrinėjamos bylos duomenys jokių abejonių, kad G. Š. vardu išduota banko mokėjimo kortelė A. K. buvo svetima ir ji tai suvokė, teisėjų kolegijai nekelia. Minėta, jog pinigai iš G. Š. banko sąskaitos buvo gryninami skubotai, per trumpą laikotarpį, šie veiksmai buvo atliekami jau G. Š. mirties dieną, A. K. žinant, jog G. Š. nėra sudaręs testamento ir turi du galimus įpėdinius – sūnų ir dukrą. Dėl pirmiau aptartų motyvų šios aplinkybės rodo nuteistosios tikslą kaip įmanoma greičiau neteisėtai užvaldyti visus pinigus, esančius mirusiojo G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, kad šie neatitektų mirusiojo sūnui. Visa tai suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistoji suprato, jog G. Š. banko kortele po pastarojo mirties ji disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, A. K. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-719/2022).

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp A. K. ir D. T. vertinamu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nukentėjusysis D. T. savo pažeistas teises turėjo ginti civiline tvarka, o baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju buvo neproporcinga priemonė, tačiau ir su šiuo apeliacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020 ir kt.). Šioje byloje yra nustatyta, kad A. K. neteisėtai pasinaudojo tuo, jog turėjo mirusiojo G. Š. vardu išduotą banko kortelę ir žinojo šios kortelės PIN kodą, taip pat turėjo G. Š. prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir tai jai buvo esminė prielaida įgyti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje yra išaiškinta, jog žinojimas kitam asmeniui išduotų banko duomenų, reikalingų finansinėms operacijoms atlikti, yra esminė prielaida įgyti svetimą turtą ir dėl to nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises yra iš esmės pasunkintos, o susiklostę santykiai tarp nukentėjusiųjų ir svetimą turtą įgijusio asmens peržengia civilinių teisinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020). Šioje byloje nustatyta, kad dalį išgrynintų pinigų nuteistoji išleido pirkiniams, dalį pervedė D. G. bei dalį persivedė į savo asmeninę banko sąskaitą, šiuo pinigus vėliau vėlgi išgrynindama. Dėl tokių nuteistosios veiksmų visumos nukentėjusiojo galimybės apginti savo pažeistas teises buvo iš esmės pasunkintos. Todėl tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

19. Vien tai, kad G. Š. nepalaikė jokių santykių su savo sūnumi, kas itin akcentuojama nuteistosios apeliaciniame skunde, jos veiksmų teisinio vertinimo taip pat nekeičia. Minėta, jog nors G. Š. 15 metų gyveno su A. K., tačiau, santuokos su ja nebuvo sudaręs, jokio testamento jos naudai taip pat nepaliko, savo turėtų pinigų į A. K. banko sąskaitą nepervedė ir kitaip jų nuteistajai neperdavė, savo mirties atveju palikdamas viską spręsti pagal įstatymą, t. y. savo turtą palikdamas teisėtiems įpėdiniams – sūnui ir dukrai. Esant šiems duomenims, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tvirtinti, jog G. Š. nenorėjo, jog jo pinigai atitektų šio sūnui, nėra pagrindo. Jokių šį faktą patvirtinančių veiksmų dar būdamas gyvas ir siekdamas apsaugoti savo sugyventinės A. K. interesus, G. Š. nesiėmė, todėl šioje vietoje pasikliauti vien tik nuteistosios teiginiais, nėra pagrindo. Jie nėra pakankami teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui.

20. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apeliantės kaltės ir tėra nuteistosios savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. A. K. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. veiksmuose yra visi būtini BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Nuteistosios apeliacinio skundo, kuriais grindžiamas jos tariamas nekaltumas, yra argumentuotai paneigti apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir šiame nuosprendyje pakartotinai aptartais įrodymais. Pripažindamas A. K. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. K. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

21. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė A. K. kaltės klausimą, tačiau nuteistosios ir D. G. banko sąskaitose esančių pinigų grąžinimo į mirusiojo G. Š. banko sąskaitą klausimas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo išspręstas netinkamai, kas pagrįstai pabrėžiama ir nuteistosios apeliaciniame skunde.

22. Ginčo dėl to, kad A. K. į savo banko sąskaitą iš G. Š. banko sąskaitos po jo mirties persivedė 10000 eurų (2020 m. balandžio 1 d.), tokią pačią pinigų sumą pervesdama ir į savo sesers D. G. (2020 m. kovo 27 d.) banko sąskaitą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat neabejotina ir tuo, kad A. K. įgijo iš esmės visus G. Š. banko sąskaitoje buvusius pinigus, ką betarpiškai patvirtina G. Š., A. K. ir D. G. banko sąskaitos išrašų analizė. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. T. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jis priėmė savo tėvo palikimą bei pateikė pareiškimą teisėsaugos institucijoms dėl iš jo tėvo banko sąskaitos po mirties pasisavintų pinigų. Tačiau, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10000 eurų, neva pervestus iš G. Š. sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6867,51 eurų, t. y. neva iš G. Š. sąskaitos pervestos 10000 eurų sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą. Tačiau, sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu galima tik iš dalies.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006). Siekiant konfiskuoti visą kaltininko iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir įgyvendinti turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu būdu gauto turto turinį sudaro: a) tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

24. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste itin aktualu tai, kad su turto konfiskavimu glaudžiai susijusi ir viena iš žalos atlyginimo formų – daiktų ir dokumentų grąžinimas. BPK 108 straipsnyje nustatyta, kad teismas, įsitikinęs, jog proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Nukentėjusiajam (savininkui) priklausantys daiktai ar vertybės dažnai būna kaltininko nusikalstamų veikų rezultatai, todėl atitinka ir BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę inter alia gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos. Būtent šiomis teisės normomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10000 eurų, neva pervestus iš G. Š. sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6867,51 eurų, t. y. iš G. Š. sąskaitos neva pervestos 10000 eurų sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą.

25. Nesutinkant su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu tiek A. K., tiek ir D. G. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant A. K. ir D. G. disponuoti savo banko sąskaitose esančiomis piniginėms lėšoms, leidžiant į jas tik pinigines įplaukas. Iš aptarto aišku, kad nuo 2020 m. spalio 13 d. (laikino nuosavybės teisės apribojimo pradžia) su tam tikrais laikotarpiais, kuomet laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas laiku nebuvo pratęstas, nei A. K., nei D. G. savo banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis laisvai disponuoti negalėjo. Šį faktą betarpiškai patvirtina ir A. K. bei D. G. banko sąskaitų išrašai.

26. Remiantis A. K. banko sąskaitos išrašu, iki 10000 eurų pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos, A. K. sąskaitos likutis buvo 783,13 eurų. Be to, po komentuojamų pinigų pervedimo iki nuteistajai skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo iš šios banko sąskaitos buvo vykdomi ne tik išskaitymai (išėmimai grynaisiais pinigais, apmokėjimas už pirkinius ir paslaugas), bet ir įskaitymai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (268,90 eurų, 236,97 eurų, 277,13 eurų, 236,97 eurų, 236,97 eurų). Tuo tarpu A. K. banko sąskaitos likutis laikino nuosavybės teisės apribojimo metu atitiko 3975,16 eurų (1 t., b. l. 110-118). Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus A. K. banko sąskaitoje iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvusių pinigų sumą (783,13 eurų) bei tai, kad iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo į nuteistosios banko sąskaitą buvo daromi ir teisėti įskaitymai, atėmus šias sumas iš jos banko sąskaitoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu buvusio likučio, akivaizdu, kad tik 1935,09 eurų suma nagrinėjamu atveju gali būti pripažįstama gauta nusikalstamu būdu, nes būtent tokia suma liko iš 10000 eurų, kuriuos A. K. persivedė sau iš G. Š. banko sąskaitos.

27. Analogiškos aplinkybės nustatytos įvertinus ir D. G. banko sąskaitos išrašą (4 t., b. l. 134-143). Jos banko sąskaitos likutis iki 10000 eurų pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos atitiko 247,38 eurus. Tuo tarpu banko sąskaitos likutis skiriant jai laikiną nuosavybės teisės apribojimą atitiko 6895,57 eurų. Nuo 10000 eurų pervedimo į D. G. banko sąskaitą iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo momento, iš šios banko sąskaitos vėlgi buvo daromi ne tik išskaitymai, bet ir įskaitymai – D. G. darbo užmokestis bei išmoka už automobilį. Išskaičius šias sumas iš D. G. banko sąskaitos likučio, nustatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu, tik 2267,92 eurų suma gali būti pripažinta gauta nusikalstamu būdu, nes būtent tokia suma liko iš 10000 eurų, kuriuos A. K. pervedė D. G. iš mirusio G. Š. banko sąskaitos.

28. Ir nors 2022 m. kovo 15 d. A. K. banko sąskaitos likutis atitiko 6867,51 eurus, o D. G. – 12447,64 eurus, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, iš aptartų nuteistosios ir D. G. banko sąskaitos išrašų aišku, kad ne visa ši pinigų suma liko iš A. K. sau bei D. G. iš G. Š. banko sąskaitos pervestų 10000 eurų sumos. Dalis šių pinigų susikaupė ir iš teisėtai A. K. bei D. G. gautų pinigų, todėl visų jų sąskaitose esančių pinigų pripažinimas nusikalstamos veikos rezultatu nėra galimas.

29. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą bei aukščiau aptartą teismų praktiką, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 108 straipsniu, D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 2267,92 eurų bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 1935,09 eurų, pervesti iš G. Š. banko sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke.

30. Priimant tokį procesinį sprendimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepritartina teismų praktikai, kai, nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turto, o kiti asmenys dėl to patyrė turtinės žalos, teismo baigiamajame akte nesprendžiamas nei šio turto konfiskavimo, nei jo grąžinimo savininkui (ar jo vertę atitinkančios žalos atlyginimo) klausimas. Pagal BK 72 straipsnį, iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo.

31. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, o didžioji dalis iš G. Š. banko sąskaitos išimtų pinigų nuosprendžio priėmimo dienai jau buvo išleista, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš A. K. (BK 72 straipsnio 5 dalis) klausimą, ko vertinamu atveju nepadarė. Ištaisyti šio pirmosios instancijos teismo pažeidimo apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi, nesant prokuroro skundo ir negalint bloginti nuteistosios teisinės padėties, nėra galimybės, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis taisytina tik iš dalies, nusprendžiant iš D. G. ir A. K. konfiskuoti tokią turto dalį, kurią pirmosios instancijos teismas sprendė grąžinti į G. Š. banko sąskaitą, išskaičius tas pinigų sumas, kurias šio nuosprendžio 27 punkto pagrindu buvo nuspręsta grąžinti į G. Š. banko sąskaitą.

32. Bylos duomenimis, D. G. yra nuteistosios A. K. sesuo. Ji žinojo, kad 10000 eurų pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos momentu G. Š. jau buvo miręs. Tuo tarpu kaip numatyta BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Tačiau, minėta, kad tiek D. G., tiek A. K. banko sąskaitoje buvę G. Š. pinigai – po 10000 eurų, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pradžioje didžiąja dalimi jau buvo išleisti. Tuo tarpu kaip numato BK 72 straipsnio 5 dalis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. ir A. K. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos: iš D. G. – 7732,08 eurų, iš A. K. – 4932,42 eurų.

33. Aptartų duomenų visumoje svarbu ir tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kitų aplinkybių, buvo nuspręsta iš A. K. konfiskuoti ir visus baldus, kuriuos, bylos duomenimis, ji įsigijo panaudodama jau mirusio G. Š. banko sąskaitą, bendros 1941 eurų vertės. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. K. pateikė prašymą šiuos daiktus palikti jai ir vietoje to iš jos išieškoti šių daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi BK 72 straipsnis leidžia teismui ne tik konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, bet ir iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl šis A. K. prašymas tenkintinas, iš jos išieškant konfiskuotino turto – baldų, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1941 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog ši pinigų suma buvo paimta iš G. Š. banko sąskaitos, neteisėtai panaudojant jo banko mokėjimo kortelę, šią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ją išieškojus iš A. K., tikslinga grąžinti būtent į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke. Toks teismo procesinis sprendimas geriausiai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei užtikrins nukentėjusiojo interesus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 4 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį:

- panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl daiktų konfiskavimo iš A. K. ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jos išieškoti šių daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą – 1941 eurų, šią pinigų sumą po jos išieškojimo pervedant į G. Š. banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. ir D. G. banko sąskaitose esančių pinigų likimo ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 108 straipsniu, D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 2267,92 eurų bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 1935,09 eurų, pervestus iš G. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke;

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7732,08 eurų, iš A. K. – 4932,42 eurų;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo D. G. ir A. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių pinigų, ir:

- laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“ AB, esančias pinigines lėšas – 10000 eurų, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant įplaukas į sąskaitą bei leidžiant be apribojimų disponuoti minėtoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, viršijančiomis 10000 eurų sumą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl pinigų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, visiško įvykdymo.

- laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, esančias pinigines lėšas, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitą, bei į A. K. nuosavybės teise priklausančius daiktus: baldų komplektą, esantį (duomenys neskelbtini), 807 eurų vertės; laikrodį, esantį (duomenys neskelbtini), 191 eurų vertės; minkštasuolį, esantį (duomenys neskelbtini), 261 eurų vertės; vitriną, esančią (duomenys neskelbtini), 682 eurų vertės; šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, turto saugotoja paskiriant A. K., palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl pinigų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, visiško įvykdymo.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė