Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – įteikiant su atsakovu kartu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui – dukrai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 18 d. atsakovas R. T. ir pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. 709666473 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsigijo prekę (daiktą) – šaldytuvą „ARC 5453 Whirpool“, garantinio aptarnavimo sertifikatą 3 metams, ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėn. turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2009 m. rugsėjo 15 d.) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, kurių bendra suma 545,11 Eur (1 882,14 Lt), vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas kredito įmokų ir palūkanų laiku nemokėjo ir liko skolingas pradiniai kreditorei 545,11 Eur (1 882,14 Lt) skolą ir 196,24 Eur (677,57 Lt) delspinigius. Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 ir pasirašė perdavimo-priėmimo aktą Nr. 911, kurių pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į atsakovo 545,11 Eur (1 882,14 Lt) skolą, 196,24 Eur (677,57 Lt) delspinigius paskaičiuotus iki reikalavimo perleidimo ir su skola susijusius mokėjimus. Kadangi atsakovas nei su pradine kreditore, nei su ieškove neatsiskaitė, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 545,11 Eur skolą, 1 179,06 Eur delspinigius, 54,51 Eur baudą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 545,11 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktu atsakovas įsipareigojo, praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,2 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o 11.2 punkte bei 5.2 ir 5.5 punktuose nustatyta, kad nevykdant pareigos, ieškovei pareikalavus, per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir turto laikymo vietą, atsakovė sumoka 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą.

Ieškovė, remdamasi Sutarties 1.1. punktu, prašo priteisti iš atsakovo 1 179,06 Eur delspinigius, kurių dydį sumažino iki 0,05 proc., paskaičiuotus nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., už 4 326 pradelstas dienas.

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį (daugiau nei dešimt metų), į tai, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, teismas laiko, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.

Tvirtinimas, kad ieškovė 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“, pagal kurią UAB „Sergel“ nuolat vykdo aktyvų ikiteisminį skolų išieškojimą iš UAB „Kapitalo valda“ skolininkų nepagrįstas įrodymais. Be to, nenurodyta ir kokių konkrečių veiksmų ėmėsi UAB „Sergel“, siekdama išieškoti iš skolininko skolą. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

Teismo vertinimu, ieškovė devynerius metus delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes bei negali tikėtis iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai dideles netesybas, t. y. už 4 326 pradelstas dienas, nes tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-336-794/2019; 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-298-866/2019; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-864/2019). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, delspinigiai mažintini iki 245,34 Eur (545,11 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) + 196,24 Eur [skolos perėmimo metu priskaičiuota delspinigių suma] = 245,34 Eur) (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas delspinigius sumažino atsižvelgdamas į CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat į teismų praktikoje pateiktus išaiškinamus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, tame tarpe CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos sutartis yra pasirašyta su fiziniu asmeniu (atsakovu), kuris galimai neturi jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčio padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio, ieškovei būtų sudaroma galimybė pasinaudoti pranašesne padėtimi ir nepagrįstai pelnytis atsakovo sąskaita.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą, kas sudaro 54,51 Eur sumą, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte; taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 54,51 Eur baudą atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 40,00 Eur žyminį mokestį už 1 778,68 Eur turtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), tačiau sprendimu priteista 790,45 Eur suma, kas sudaro 44,44 procentą ieškinio reikalavimų (790,45 Eur : 1 778,68 Eur) x 100 = 44,44 proc.). Patenkinus 44,44 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 17,78 Eur (40 Eur x 44,44 proc.=17,78) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223:

– 545,11 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 11 ct) skolą;

– 245,34 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 34 ct) delspinigius;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (790,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 17,78 Eur (septyniolikos eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.