Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti nepilnametės L. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove V. S. jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui L. B. 327 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, paskirti ieškovę V. S. nepilnamečiam vaikui L. B. priklausančių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, kitą ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko L. B. naudai 83 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant motiną V. S., nustatyti atsakovo R. B. ir dukters L. B. bendravimo tvarką, priteisė iš atsakovo R. B. 2402 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. S. naudai, priteisė iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą 206 Eur žyminio mokesčio. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 18 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-146439) dalyje dėl 2402 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas atsakovo R. B. prašymas dėl aritmetinių klaidų teismo sprendime ištaisymo (DOK-146533), kuriuo prašoma ištaisyti 2024 m. gegužės 16 d. teismo sprendime esančias aiškias aritmetines klaidas dėl ieškovės V. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų, sumažinant šią sumą 500 Eur ir atitinkamai perskaičiuojant atlygintiną proporciją (dydį). Nurodė, kad 2024 m. gegužės 16 d. teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė V. S. tariamai patyrė 2600 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2500 Eur advokato paslaugoms (DOK48914), ir 100 Eur žyminio mokesčio. Pagal ieškovės V. S. prašymą (DOK-48914) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei pateiktus priedus prie jo, ji patyrė 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tokią sumą ji ir prašė priteisti. Nurodė, jog teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą papildomai teismo sprendime pridėdamas nepagrįstą (per klaidą) 500 Eur sumą, kaip tariamai ieškovės patirtas bylinėjimosi (advokato) išlaidas. Atsakovo nuomone, realiai gaunasi, jog ieškovė V. S. viso patyrė ne 2600 Eur, o 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 2 d. 13.10 val. gautas atsakovo R. B. prašymas dėl baudos skyrimo (DOK-146932) už nesąžiningai pareikštą vykdomąjį raštą, kadangi bylinėjimosi išlaidos ieškovei V. S. atlygintos (sumokėtos) jau 2024 m. gegužės 17 d. Pateikė mokėjimo nurodymą dėl 2485 Eur sumos sumokėjimo V. S. naudai (2402 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 83 Eur įsiskolinimas).

7. 2024 m. spalio 4 d. išduotas vykdomasis raštas dalyje dėl periodinių 327 Eur išlaikymo išmokų bei 83 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 10 d. gautas atsakovo R. B. prašymas dėl 2024 m. spalio 2 d. prašymo dėl aritmetinių klaidų ištaisymo teismo sprendime išsprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymo dėl klaidos ištaisymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

15.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, kt., tenkintas iš dalies. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 18 d.

15.2. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo 38 punkte nurodyta, kad ieškovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPB-3012), taip pat išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro (DOK-48914): 500 Eur už ieškinio paruošimą, 500 Eur už patikslinto ieškinio paruošimą, 500 Eur už ieškinio paruošimą, 500 Eur už rašytinių paaiškinimų, išlaidų sisteminimo paruošimą, 500 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdžiuose, iš viso 2 600 Eur.

15.3. Sprendimo 41 punkte nurodoma, jog iš atsakovo ieškovei priteistina viso 2 402 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nusprendė, kad klaidos ištaisymas pagal atsakovo prašymą iš esmės keistų jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris jau yra paties atsakovo geranoriškai įvykdytas.

17. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo sprendime padaryta akivaizdi aritmetinė klaida, tai pripažinta nutartimi. Apeliantui akivaizdu, jog teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista didesnė suma, nei jai priklauso. Apelianto nuomone, pati ieškovė puikiai žinojo, jog patyrė ne 2 500 EUR, o tik 2 000 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliantas tikina, kad akivaizdžiai aritmetinės klaidos ištaisymas niekaip nepakeis teismo sprendimo esmės, nes ieškovei ir liks priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, tik bus nustatyta (ištaisyta) suma, kurią ji turi gauti iš atsakovo.

18. CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra išaiškinęs, jog minėta teisės norma turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus, siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo procesinio sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo procesiniame sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Kitas aspektas tas, kad minėto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo / sumokėjimo yra įvykdyta: nustatyta, jog atsakovas R. B. 2024 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei V. S. iš viso 2 485 Eur sumą (mokėjimo paskirtyje nurodė kad tai 2 402 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 83 Eur skola).

21. Kaip jau minėta, CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto prašomas ištaisyti rašymo apsirikimas, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo koregavimas, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, kad minėto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo yra įvykdyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendime nustatytas ieškovės ir atsakovo teises bei pareigas, jų turinį bei apimtis.

23. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas negali būti realizuojamas pasitelkus klaidos ištaisymo institutą, nes, kaip minėta, keistųsi įsiteisėjusiame sprendime sprendimo turinys dėl mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų.Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendime (įsiteisėjusiame) būtų nustatytos papildomos pareigos vienam iš proceso dalyvių.

24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto pasirinktą savo teisių gynimo būdą, priėmė pagrįstą nutartį, nes šiuo atveju toks sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimas rašybos klaidos ištaisymu nėra galimas.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino atsakovui, kad savo pažeistas teises turi teisę ginti proceso atnaujinimo instituto pagalba.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.