- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1214-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01761-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Milda Skersienė
- Ieškovas
- Akademinės
- Atsakovas
- D. J., I. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Akademinės kredito unijos ieškinį atsakovams D. J., I. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dairesta“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – ir atsakovas) 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo, o atsakovui neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai sumokėti; priteisti subsidiariai iš atsakovės I. J. (toliau – ir atsakovė) 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2014 m. vasario 28 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Dairesta“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais dėl 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kredito suteikimo. Ieškovė trečiajam asmeniui kreditą išmokėjo ir perdavė trečiojo asmens nuosavybėn, t.y. tinkamai įvykdė savo prievolę. Trečiojo asmens tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal Paskolos sutartį buvo užtikrintas: 11,86 ha žemės sklypo, 70,96 kv. m gyvenamojo namo, kiemo rūsio, viralinės, ūkinių pastatų ir kiemo statinių įkeitimu, atsakovo sudaryta 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis laidavo už Paskolos sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal Paskolos sutartį. M. L. sutartį kaip atsakovo sutuoktinė pasirašė ir atsakovė, jai išaiškintos visos tokio sutikimo davimo pasekmės, ji dėl to neprieštaravo. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. liepos 27 d., trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Ieškovė trečiojo asmens bankroto byloje buvo pareiškusi kreditinius reikalavimus. Pardavus bankroto byloje varžytynėse ieškovės naudai įkeistą turtą, bankroto administratorius, padengęs patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, ieškovei pervedė trečiojo asmens skolos dengimui 184,50 Eur sumą. Kito įkeisto (taip pat ir neįkeisto) trečiojo asmens turto nėra, pardavus įkeistą trečiojo asmens turtą ir padengus dalį trečiojo asmens skolos, liko nepadengta 34 279,47 Eur.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. J. ieškovei 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki prievolės visiško įvykdymo bei 1 489 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Priteisė iš ieškovės atsakovei I. J. 970 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas D. J. laidavo už 180 000 Lt sumą, kas atitinka 52 131,60 Eur sumą, taip pat už palūkanų, delspinigių sumokėjimą, į tai, kad 2016 m. gegužės 18 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties refinansavimo sumažėjo palūkanų norma, sumažėjo kintama palūkanų dalis bei 2017 m. liepos 27 d. paskolos sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), atidėtas pastoviųjų įmokų grafikas 6 mėnesių laikotarpiui, į tai, kad buvo padidinta kredito suma 21 950,14 Eur (kas sudaro 42 proc. kredito sumos), nurodant, kad bendra negrąžinto kredito suma 52 131,60 Eur, nėra pagrindo konstatuoti, kad prievolė, už kurią laidavo atsakovas, iš esmės pasikeitė, ir CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu laikyti laidavimą pasibaigusiu.
3.2. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarusis skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo kaip solidaraus skolininko–laiduotojo, kuriam reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikštas iki pagrindinio skolininko likvidavimo.
3.3. Atsakovė duodama sutikimą, jog sutuoktinis sudarytų laidavimo sutartį, šia sutartimi nesiekė verslo tikslų, bet siekė išspręsti šeimos skolinių įsipareigojimų situaciją. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip duoti tokį sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti, nes, kaip teisingai nurodė atsakovė, priešingu atveju kreditorius nebūtų suteikęs įmonei paskolos. Toks, atsakovės davusios sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį tikslas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir nurodytą Teisingumo Teismo praktiką bei kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, negalėtų būti priskirtas verslo tikslams. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė davusi sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, ji atitinka vartojimo sutarties požymius, todėl turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.
3.4. Nagrinėjamu atveju iš laidavimo sutarties turinio matyti, jog atsakovei davusiai sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, dėl pačios laidavimo sutarties apimties nebuvo išaiškintos pasekmės jos atžvilgiu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog verslininkas dorai, teisingai ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs duoti sutikimą kitam sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, jeigu būtų išaiškinta sutikimą davusio sutuoktinio atsakomybė, t. y., jog atsakovė už prievolės nevykdymą turės atsakyti kaip solidari ar subsidiari skolininkė, nes, kaip nurodė ir ieškovės atstovas savo procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, toks sutuoktinio sutikimas nėra privalomas.
3.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį dėl 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, priteisiant subsidiariai iš atsakovės I. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo laidavimo sutartyje esančios atsakovės sutikimo sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį traktuoti kaip vartojimo sutarties, sudarytos būtent su atsakove, nes laidavimo sutartį sudarė atsakovas D. J., o ne atsakovė I. J..
4.2. Atsakovė yra pakankamą išsilavinimą turtintis asmuo, jos veiksmai turėjo būti vertinami pagal protingo asmens etaloną. Atsakovė pati nurodė, jog duodant sutuoktiniui sutikimą sudaryti laidavimo sutartį jai jokios prievartos ar spaudimo nebuvo daroma, taigi ji turėjo teisę ir neduoti tokio sutikimo, arba esant bet kokioms abejonėms pasiteirauti dėl tokio sutikimo davimo pasekmių, tačiau taip nesielgė ir nesidomėjo savo teisių apsauga.
4.3. Pirmosios instancijos teismas tokį sutikimą turėjo vertinti ne kaip vartojimo sutartį, bet kaip rašytinį sutikimą, dėl kurio turi būti taikomas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir yra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.
4.4. Teismas negalėjo tokio sutikimo pripažinti nesąžininga sąlyga, nes su atsakove nebuvo sudaryta jokia vartojimo sutartis, ji tik davė rašytinį sutikimą sutartyje sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį.
4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laidavimo sutartį vertino kaip vartojimo ir nukrypo nuo formuojamos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikos.
4.6. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog atsakovas laidavimo sutartį sudarė nesiekdamas savo valdomai (turimai) įmonei ekonominės naudos, o dėl kitų išimtinai asmeninių priežasčių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Būdama atsakovo sutuoktine ir siekdama būti jam lojali, atsakovė pasirašė laidavimo sutartyje vien tuo tikslu, kad yra informuota apie atsakovo asmeninę prievolę, tačiau jos parašas laidavimo sutartyje nereiškia ir negali reikšti jos sutikimo - jos valios, kad kartu su sutuoktiniu yra subsidiariai atsakinga pagal laidavimo sutartį.
5.2. Laiduotoju laidavimo sutartyje, kaip ir paskolos sutartyje įvardintas tik atsakovas. Ieškovė suprato ir jai buvo savaime aišku, kad atsakovas prisiima asmeninę atsakomybę pagal laidavimo sutartį, apie ką ji buvo informuota pasirašytinai laidavimo sutartyje.
5.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neprivalėjo atsakovei išaiškinti parašo laidavimo sutartyje teisinės reikšmės ir pasekmių.
5.4. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovei sutartys ir susitarimai, sukeliantys prievoles atsakovui, buvo siunčiami ar kad ji su jais buvo supažindinta.
5.5. Teismas pagrįstai laidavimo sutartį atsakovės atžvilgiu kvalifikavo vartojimo sutartimi ir sutinka su visais teismo motyvais, išdėstytais teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas pakankamai išsamiai nurodė, kodėl laidavimo sutartį kaip vartojimo sutartį. Vartotojo atžvilgiu I. J. pasirašymas laidavimo sutartyje su prierašu pagrįstai pripažintas teismo nesąžiningu.
5.6. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-687/2021, aiškindamas prievolės pobūdį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad cituojamoje byloje atsakovas buvo įmonės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorius, vienintelis akcininkas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dalyvavusi įmonės veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo, ji nebuvo ir įmonės akcininke, atsakovo pagal laidavimą iš trečiojo asmens gauta produkcija buvo panaudota įprastinei įmonės veiklai, trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais.
5.7. Ineta Jodkienė net jei teismas spręstų, kad ii yra davusi sutikima laiduoti sutuoktiniui, nėra atsakinga pagal visas tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas sutartis, su kuriomis ji nebuvo supažindinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
7. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad. ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Dairesta“ 2014 m. vasario 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 180 000 Lt paskolą iki 2019 m. vasario 10 d. 2014 m. vasario 28 d. ieškovė su atsakovu D. J. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei kaip solidariąją prievolę su paskolos gavėju UAB „Dairesta“ turintis bendraskolis, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys prievolių pagal paskolos sutartį. Laidavimo sutartyje pasirašė ir D. J. sutuoktinė atsakovė I. J.. Prievolės įvykdymo užtikrinimui UAB „Dairesta“ įkeitė ieškovei jai priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 18 d. ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos paskolos grąžinimo sąlygos: paskolos suma - 180 000 Lt konvertuota į 52 131,60 Eur, pakeistas sąskaitos numeris, metinė palūkanų norma sumažėjo nuo 6,3 proc. iki 5,2 proc., marža sumažėjo nuo 5,44 proc. iki 4,94 proc., pradinė kintama palūkanų dalis sumažėjo nuo 0,86 proc. iki 0,26 proc., pasikeitė palūkanų keitimo periodiškumas ir data. Priverstinai pardavus bankroto byloje įkeistus nekilnojamuosius daiktus už 24 200 Eur, bankroto administratorius, padengęs patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, ieškovei pervedė trečiojo asmens skolos dengimui - 184,50 Eur sumą. Tokiu būdu ieškovui liko nepadengta 34 279,47 Eur (34 463,97 Eur – 184,50 Eur) suma. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir jo sutuoktinės subsidiariai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Be kita ko, pripažino, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
9. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento, nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokį sutikimą turėjo vertinti ne kaip vartojimo sutartį, bet kaip rašytinį sutikimą dėl kurio turi būti taikomas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir yra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip duoti sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti, nes priešingu atveju kreditorius nebūtų suteikęs įmonei paskolos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės duotas sutikimas sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį atitinka vartojimo sutarties požymius, todėl turi būti kvalifikuojamas kaip vartojimo sutartis.
12. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R.K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
14. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, taip užtikrinant sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsaugą nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, todėl prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).
15. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. AB v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2014).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad su atsakove nebuvo sudaryta nei vartojimo, nei laidavimo sutartis, nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė kyla pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, jai pasirašius sutikimą dėl laidavimo sutarties sudarymo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės sutikimą sudaryti laidavimo sutartį laikė vartojimo sutartimi ir taikė vartojimo sutartims taikomas nuostatas (CK 6.228 straipsnis).
17. Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius.
18. Kaip byloje nustatyta, 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartyje yra pasirašiusi ir D. J. sutuoktinė I. J. (atsakovė), ji savo parašu patvirtino, jog buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės sutikimas buvo gautas apgaulės ar suklaidinimo būdu, naudojant smurtą ar spaudimą, to neneigė ir pati atsakovė, nurodydama, jog duodant sutuoktiniui sutikimą sudaryti laidavimo sutartį jai jokios prievartos ar spaudimo nebuvo daroma. Taigi ji turėjo teisę ir neduoti sutikimo, arba esant bet kokioms abejonėms pasiteirauti dėl tokio sutikimo davimo pasekmių. todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip duoti sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovė sutikimą laidavimo sutarčiai sudaryti davė gera valia siekdama, kad jos sutuoktiniui priklausančiai bendrovei, kurioje jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas, būtų suteikta paskola. Pažymėtina, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, pakankamą išsilavinimą turintis asmuo, sveikatos sutrikimai sutikimo pasirašymo laikotarpiu taip pat nenustatyti, todėl galėjo/turėjo išsiaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes, tačiau taip nesielgė ir nesidomėjo savo teisių apsauga. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad asmuo turėdamas tikslą, jog jo sutuoktinis gautų paskolą prieš pasirašant susitarimą sutiko su kreditoriaus sąlygomis, tačiau kai situacija tapo nepalanki, jis šias sąlygas laiko nesąžiningomis, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių ši sutartis buvo sudaryta, klaidingai kvalifikavo ieškovės duotą sutikimą kaip vartojimo sutartį, todėl nepagrįstai pripažino, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.
19. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, Sutuoktinių bendrosios prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma; jos esminis bruožas yra tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014). Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad atsakovės atsakomybė ieškovei pagal laidavimo sutartį yra subsidiari ir atsakovė ieškovei turėtų atsakyti subsidiariai.
20. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei subsidiariai iš atsakovės I. J. priteistina 34 279,47 Eur skola, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis), sprendimo dalis, kuria skola ir palūkanos priteista iš atsakovo, paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
22. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 489 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 489 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei 970 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
24. Tenkinus apeliacinį skundą naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 739 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir patyrė 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkinus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. sąlygą „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės Akademinės kredito unijos ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Akademinei kredito unijai subsidiariai iš atsakovės I. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei Akademinei kredito unijai iš atsakovo D. J. 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei Akademinei kredito unijai iš atsakovės I. J. 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Akademinei kredito unijai iš atsakovės I. J. 1 069 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.