Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2021 m. vasario 12 d. nutartimi teismas nustatė šalims terminą iki 2021 m. kovo 5 d. pareikšti prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos stovo buvo užlietos prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 14 d. buvo apdraustos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įmonių turto draudimu. Draudėja kreipėsi į ieškovę dėl draudiminio įvykio, nurodant, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo aplietos. Ieškovė įvykio vietos apžiūros aktu nustatė dėl įvykio sugadintą turtą, apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 223,52 Eur draudimo išmoką. 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Mano Būstas Baltija“ su pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad „<...> butas „(duomenys neskelbtini)“ buvo užlietas vandeniu ir apgadintas. <...> žala Butui galimai padaryta iš Jūsų buto <...> prašome Jūsų ne vėliau kaip per 5 d. nuo šio laiško gavimo dienos raštu mus informuoti, apie Jums žinomus anksčiau minėto įvykio aplinkybes <...> negavus iš Jūsų jokios informacijos, būsime priversti pateikti Jums reikalavimą dėl žalos atlyginimo <...>“ (3 b.l., CBP-335, ZIP laikmenoje esantys priedai).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, motyvuodama tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tuo pačiu atlyginti ir padarytą žalą t. y. 223,52 Eur.

8. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad namo kanalizacija užsikimšo dėl netinkamo naudojimosi ja – metant/nuleidžiant į ją popierių. Į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. MB:T19-123466, iš kurio matyti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), užsikišo kanalizacijos stovas tarp 2 aukšto ir 1 aukšto komercinių patalpų, išmušė skalbimo mašinos gumą ir galbūt užpylė parduotuvę. Kanalizacijos stovas pravalytas iš 10 buto į rūsį. Du 100, 10 m. (popieriai) (18 b.l., DOK-10153, ZIP laikmenoje esantis priedas „(duomenys neskelbtini).pdf“).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

10. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

11. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą). Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

12. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais.

13. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

14. 2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros akto Nr. V-19-540790 2 punkte nurodyta, kad įtariamo kaltininko butas yra Nr. 10. Akto 5.7. punkte nurodyta, kad užsikimšo bendras namo kanalizacijos stovas „10bt“. To paties akto apačioje ties kaltininku įrašytas bendras stovas. Iš 2019 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. MB:T19-123466 nustatyta, jog užsikišus bute, adresu (duomenys neskelbtini), kanalizacijos stovui tarp 2 aukšto ir 1 aukšto komercinių patalpų dėl į kanalizaciją galimai metamų popierių galėjo būti užpiltos patalpos pirmame aukšte. Nustatyta, kad nuotekų stovas užkimštas popieriumi. Šiuo nuotekų stovu naudojasi ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat ir kitų butų, pro kuriuos eina minėtas nuotekų stovas, savininkai. Teismo nuomone, atsakovė neturėjo galimybės realiai patikrinti nuotekų stovo atliekamos techninės priežiūros metu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingus, besikemšančius kanalizacijos vamzdžius, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios avarijos atsiradimui. Pažymėtina, kad butų savininkams netinkamai naudojantis kanalizacija, nuotekų stovo užsikimšimas gali būti ir staigus, kurio atsakovė iš anksto niekaip negali numatyti ir imtis priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui.

15. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

16. Pažymėtina, jog atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis).

17. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad komercinės patalpos buvo užlietos iš bendro kanalizacijos stovo, neįrodo namo administratoriaus kaltės. Šiuo atveju neįrodyta, jog būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo įvyko avarija. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau atsakovė teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.