- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-143-417/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39329-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- Ž. U.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-02-10 nuosprendžio, kuriuo Ž. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. U. paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.
Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-11-10 21 val. 55 min. iki 2021-11-11 14 val. 38 min. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir Ž. U. paskirta galutinė bausmė – 38 (trisdešimt aštuonių) MGL dydžio, tai yra 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsnio 1–3 dalimis Ž. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2021-11-11.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas NMTEB16RX0R039377, registruotas Ž. U. vardu, saugomas aikštelėje, esančioje adresu Paberžių g. 7, Tauragė.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-02-14 nutartimi ištaisytas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-02-10 nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas ir Ž. U. paskirta galutinė bausmė 18 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Ž. U. nuteistas už tai, kad 2021-11-10, apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,88 prom. neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Ž. U. (toliau – ir apeliantas) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-02-10 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagal laidavimą be užstato, perduodant apeliantą motinos S. U. priežiūrai, kitas nuosprendžio dalis apeliantas prašo palikti nepakeistas. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nors nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, veika visiškai pripažinta, atlyginta ir pašalinta padaryta žala, yra verto pasitikėjimo asmens prašymas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šis nusikaltimas, apelianto vertinimu, savo faktiniu turiniu yra toks, kad nekyla sunkumų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl žalos kiti asmenys pretenzijų nereiškia, valstybei nusikaltimu padaryta žala atlyginta. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje analizuotas nusikalstamas veikas padariusių asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
5. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apelianto neatleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtent dėl galimybės BK 40 straipsnio pagrindu apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teisėjų kolegija pasisakys plačiau. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nors nusikalstama veika padaryta pirmą kartą.
6. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
7. Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas atlygino padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
11. Nors apeliantas ypač akcentuoja tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ją visiškai pripažino, atlygino padarytą žalą ir tai, jo nuomone, sudaro besąlyginį pagrindą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, kaip matyti iš nurodytos kasacinio teismo praktikos, sprendžiant kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą reikia vertinti ne tik jo teistumą (us), tačiau ir apskritai jo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, be kita ko, ir tai, ar kaltininkas baustas administracine tvarka, taip pat įvertinti kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.
12. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant vienos iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų, – nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 111–117) matyti, kad apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartą ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2018-08-09 apeliantas baustas už greičio viršijimą, 2018-07-12 taip pat baustas už greičio viršijimą, 2018-06-11 taip pat viršijo greitį, už tai baustas administracine tvarka. Be išdėstytų administracinių nusižengimų, apeliantas taip pat du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra, už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant transporto priemonę, už tai, kad važiavo nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 303 („Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“) reikalavimo, už tai, kad paliko stovėti savo vairuojamą transporto priemonę ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 m atstumas, taip pat baustas už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą padarytus nusižengimus. Įvertinus apelianto padarytus administracinius nusižengimus akivaizdu, kad didžioji dalis nusižengimų tyčiniai, padaryti sąmoningai ir piktybiškai pasirenkant nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir draudimų, juos akivaizdžiai ignoruojant. Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju aptartų aplinkybių visuma neleidžia teismui daryti išvados, jog apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad apelianto laiduotoja norinti būti jo motina taip pat nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 155–159) matyti, kad S. U. taip pat ne kartą bausta administracine tvarka, visi jos padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, visi administraciniai nusižengimai padaryti tyčia, be to, net tris kartus bausta už vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą.
14. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
15. Įvertinus S. U. padarytų administracinių nusižengimų skaičių ir jų pobūdį – visi administraciniai nusižengimai tyčiniai, sąmoningi, konstatuotina, kad S. U. kaip laiduotoja nėra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.
16. Minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad laiduotojas taip pat turi turėti galimybę kaltininkui daryti teigiamą įtaką. Formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).
17. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 50 metų amžiaus, taigi jis yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, jis profesinėje srityje užima vadovaujamas pareigas ir pats gali daryti įtaką kitų žmonių elgesiui, todėl darytina išvada, kad kitų asmenų, be kita ko, ir jo motinos, įtaka jo elgesiui turėtų būti labai minimali, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad pati S. U. ne kartą bausta administracine tvarka, be kita ko, ir už šiurkščius tyčinius administracinius nusižengimus, dėl to negali būti laikoma vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad apeliantas yra brandi asmenybė, todėl net jei ir būtų pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo manyti, kad laiduotojo įtaka jo elgesiui turėtų esminės reikšmės, konstatuotina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepadarė teisės taikymo klaidos, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-02-10 nuosprendis, kuriuo atsisakyta apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, dėl to paliekamas galioti, o nuteistojo Ž. U. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.