Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2025 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prospektu iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžos, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, jam nustatytas mažiausias 1,83 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2025 m. birželio 5 d., apie 14 val. Jis po darbo vartojo alkoholį, gėrė alaus ir likerio. Praėjus valandai po alkoholio vartojimo, jis važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė policija. Pareigūnai paėmė jo dokumentus ir davė papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu pripūtė 1,83 promiles. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, savo veiksmus vertina blogai ir labai dėl to gailisi, pats nežino, kaip sugalvojo vairuoti, nors jautėsi kažkiek apgirtęs. Automobilis priklauso jam ir buvo įsigytas vasario mėnesį, santuokos metu. Automobilio įsigijimui buvo paimta paskola, kurią moka iki šiol. Automobilis vertas 12 000 eurų, nes už tiek buvo pirktas. Su „Emprekis“ nustatyta 10 380 eurų automobilio verte sutinka. Sutuoktinė gali daryti labai didelę įtaką, nes kartu jau gyvena 40 metų, sutaria gerai, jis jos klauso. Sutuoktinė gali sulaikyti, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų ir jam tai yra didelė pamoka. Teisę vairuoti jis turi ir ji anksčiau nebuvo atimta. Administracinių baustumų taip pat neturi (b. l. 140–141).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja L. S. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn, ir parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Jie santuokoje yra jau virš 40 metų ir labai gerai jį pažįsta, pasitiki vienas kitu. Kai vyras grįžo namo, iš karto pasakė, kas nutiko ir dėl to labai išgyveno. Jis niekada nebuvo išgeriantis ir ji net negalėjo pagalvoti, kad taip gali būti. Žmonos įtaka visada yra įsitikinusi, kad jis daugiau neblaivus nevairuos. Ji yra autoritetas vyrui ir vaikams. Jų atlyginimai nėra labai dideli ir gyvena kaip eilinė šeima, ji gauna 1 115 eurų ir yra išėjusi į pensiją, o vyro atlyginimas yra panašus, todėl būtų sunku sumokėti užstatą. Jiems užtenka pragyventi, bet automobiliui reikėjo paskolos, už kurią moka 274 eurų per mėnesį, o automobilio konfiskavimas padarytų labai didelę žalą, naujo nusipirkti nepavyktų (b. l. 142).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo J. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, jog 2025 m. birželio 5 d. jis dirbo ekipaže nustatytu maršrutu, kartu su juo dirbo ir kolegė E. S.. Apie 13.56 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prospektu, link (duomenys neskelbtini) stoties važiuoja „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja, taip pat buvo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gauta papildoma informacija, kad automobilis pasuko link (duomenys neskelbtini) prospekto. Važiuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) prospektu link (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis, važiuojantis (duomenys neskelbtini) prospektu, kryptimi link centro. Pastebėjus automobilį, jie apsisuko ir važiavo paskui automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus šviesoforo rodyklei sukti į dešinę, automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti, suko į dešinę ir toje vietoje buvo sustabdytas. Jis priėjo prie automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir paklausė, ar asmuo vartojo šiandien alkoholį. Vairuotojas neigė vartojęs alkoholį, jis automobilyje buvo vienas. Asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą, tada kolegė priėjo prie vairuotojo ir alkotesteriu patikrino jo blaivumą, o jis tuo metu nuėjo link tarnybinio automobilio, kad patikrinti asmenį „CDB“ duomenų bazėje. Nustatyta, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. S.. Kolegė patikrino alkotesteriu R. S. blaivumą, pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, po kiek laiko antru tikrinimu buvo nustatytas 1,83 prom. neblaivumas. Tada jis antrą kartą paklausė vairuotojo R. S., ar jis šiandien vartojo alkoholio. Jis pasakė, kad šiandien prieš valandą gėrė alaus. Po pirmojo alkotesterio tikrinimo vairuotojas buvo išlaipintas iš automobilio, paimti automobilio rakteliai ir automobilio registracijos liudijimas. Automobilis buvo nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 44–47).

Iš 2025 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) kelių sankirta, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui R. S., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu 14.02 val. nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu, 14.20 val. nustatytas 1,83 prom. neblaivumas. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). R. S. įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 9–16).

Iš 2025 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, matomas 6 eismo juostų kelias, sankryžos viduryje matomas stovintis kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, pilkos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis 4 durų, automobilio variklis išjungtas, langai uždaryti. Apžiūrint automobilį, iš išorės jokių apgadinimų nepastebėta. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas, kuriame yra priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairas, pedalai, skydeliai nuo saulės. Transporto priemonės viduje taip pat yra pavarų svirtis, sėdynės, saugos diržai, rankinis stabdis ir kitos transporto priemonės detalės, kurios neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Automobilio salone yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, taip pat automobilio salone tarp sėdynių esančioje daiktadėžėje matomas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra paimamas ir supakuojamas į voką. Automobilyje esantys kiti daiktai nufotografuoti. Bagažinės skyriuje, atsarginio rato vietoje, matomas atsarginis ratas. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų ir išorę, objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 17–30).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, 2015 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje – 10 380 eurų su PVM (b. l. 35).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – R. S. (b. l. 36).

Iš 2025 m. birželio 5 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. S. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu, 14.02 val. nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu, 14.20 val. nustatytas 1,83 prom. neblaivumas (b. l. 52–53).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo R. S. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą su foto lentelėmis, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. 2025 m. birželio 5 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prospektu iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžos, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, jam nustatytas mažiausias 1,83 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai bei rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis R. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį L. S. atsakomybėn. Kaltinamasis R. S. neteistas (b. l. 63–65), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 66–67), dirba (b. l. 62), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 69, 70), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 132) padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika žala nepadaryta, anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jo elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teigiama linkme koreguos jo elgesį.

L. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 114). L. S. neteista, dirba, neteista, administracine tvarka bausta, paskirtas baudas sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 124–125), charakterizuojama teigiamai (b. l. 123), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja tvirtas ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, yra sudarę santuoką, gyvena kartu. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad L. S. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos L. S. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog R. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,83 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors R. S. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 9 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas įvertinus nusikaltimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus valandai po alkoholinių gėrimų vartojimo, nesant tam būtinybės, vairavo mieste, dienos metu ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Byloje nustatyta, kad R. S. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir L. S. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad L. S. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022). Nagrinėjamu atveju teismas jokių išimtinių aplinkybių neįžvelgia.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. S. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,83 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pirmojo tikrinimo metu kaltinamajam nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 1,83 prom. neblaivumas, kas rodo, kad alkoholio koncentracija mažėjo, visgi ši aplinkybė taip pat parodo, kad prieš pradedant vairuoti jo neblaivumas galimai buvo dar didesnis. Kaltinamasis vairavo dienos metu, esant intensyviam eismui. Kaltinamasis vyko iš darbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, taigi nuo darbo iki namų yra apytiksliai 8 km atstumas, kaltinamasis vyko itin judriomis miesto gatvėmis, kuriose didelis transporto srautas, dažnos spūstys. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai kaltinamąjį sustabdė gavus pranešimą apie pavojingai miesto gatvėse manevruojantį automobilį. Pranešimas Bendrajam pagalbos centrui užfiksuotas (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad automobilis važiuoja per tiltą link (duomenys neskelbtini), nusuko į (duomenys neskelbtini) prospektą, ir buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Kaltinamasis tuoj po automobilio sustabdymo neigė vartojęs alkoholį, tačiau kaltinamajam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Panaudojus alkotesterį ir kaltinamajam nustačius neblaivumą, pareigūnas dar kartą pasiteiravo ar kaltinamasis yra vartojęs alkoholio ir tik tada jis nurodė, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo praėjus valandai po alkoholinių gėrimų vartojimo. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina ir tai, kad galimai rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik pilietiško ir greitai bei operatyviai į pavojingai kelyje manevruojantį automobilį sureagavusio pranešėjo bei pareigūnų veiksmais. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.

Kaip jau minėta, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti transporto priemonė nekonfiskuojama, nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, anksčiau neteistas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba. Vien tai, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, automobilis įsigytas šeimos poreikių tenkinimui, už skolintas lėšas ir kaltinamasis vis dar nebaigęs vykdyti kreditorinių įsipareigojimų bankų dėl paminėto automobilio įsigijimo, nelaikytinos išskirtinėmis. Minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė kaltinamojo R. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju kaltinamojo pasirinkimas vairuoti neblaiviam apsunkino jo paties ir jo šeimos gyvenimą, todėl kaltinamasis turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis tenka susidurti jo šeimai. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo netaikymas ne tik būtų neproporcingas padarytiems veiksmams bei sukeltai pavojingai visuomenei situacijai, bet tuo pačiu pažeistų ir vieną iš pagrindinių (kertinių) baudžiamosios teisės principų – teisingumo, nes, visų pirma, turi būti saugomi ne pavienių asmenų, o visos visuomenės teisėti interesai ir lūkesčiai dėl kuo saugesnės visuomenės, tinkamos prevencijos teisės pažeidimams padariusiems asmenims ir kuo įmanoma mažesnio nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas, proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė R. S. padarytam nusikaltimui, atitinka teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą ir nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (R. S. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus), nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, taip pat nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti transporto priemonė nekonfiskuojama, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei A. R. M. teikiant antrinę teisinę pagalbą R. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Eur (b. l. 108–111).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo R. S. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo R. S. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2025 m. birželio 9 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. S. turtui – automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–39), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 87–90, 91–94), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

R. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos galinis viršelis), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. S., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. S. ir laiduotojai L. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 9 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti R. S. vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2025 m. birželio 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. turtui – automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai;

R. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš R. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.