Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintą ieškinį atsakovei V. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus visa apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimų apimtį mažino, nes paaiškėjo, kad

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) konflikto metu atsakovė V. V. batu trenkė savo sutuoktiniui į galvos sritį. Šią aplinkybę atsakovė patvirtino tiek šioje byloje teismo posėdyje, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). Ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodyta, kad nesurinkta objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti nusikalstamos veikos požymius V. V. veikoje, t. y. kad ji tyčia, panaudojant fizinį smurtą, sukėlė R. V. straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius. Nutarime taip pat nurodyta, kad nors V. V. neneigė batu sudavusi R. V. į galvos sritį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad dėl tokių veiksmų R. V. buvo sukeltas toks fizinis skausmas, kurį gina baudžiamasis įstatymas.

(duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės sutuoktinis pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte atsakovės atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto metu. Nuosprendyje konstatuota, kad abi konflikto pusės, t. y. tiek atsakovė V. V., tiek jos sutuoktinis, buvo aktyvios, galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus; kaltinamojo veiksmus lėmė pyktis dėl jos netinkamo elgesio, tai yra jam batu suduotų smūgių; po smūgių sudavimo batu R. V. R. V. iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriais galėtų būti siekiama pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, nes apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d., žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Civilinėje teisėje žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: (CK 6.246– 6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovė trenkė batu į galvos sritį sutuoktiniui, t. y. V. V. veiksmų neteisėtumas yra įrodytas (CPK 182 str. 5 p.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė savo sutuoktiniui trenkė batu į galvos sritį. Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad konflikto priežastis buvo pačios nukentėjusios veiksmai, o būtent tai, kad ji batu smūgiavo savo sutuoktiniui. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu ir nustatant, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių, buvo įvertinta tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl tokių veiksmų R. V. buvo sukeltas toks fizinis skausmas, kurį gina baudžiamasis įstatymas. Pažymėtina, jog nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Teismas pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese, jie vertintini kaip vienas iš įrodymų. Aplinkybė, kad asmeniui nekyla baudžiamoji atsakomybė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo nereiškia, kad asmeniui nekyla ir deliktinė atsakomybė.

Pabrėžtina, kad atsakovės sutuoktinio pajustas ar nepajustas skausmas, skausmo intensyvumas po smūgio, yra teisiškai reikšminga kvalifikuojant atsakovės veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tačiau esminės reikšmės vertinant veiksmų neteisėtumą civilinėje teisėje neturi. Tai, kad nukentėjęs asmuo pajuto nežymų skausmą ar visai skausmo nejuto, nepatvirtina atsakovės veiksmų teisėtumo, t. y. kad atsakovė turi ar turėjo teisę sutuoktiniui batu ar kitu daiktu suduoti į galvos sritį. Nors ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau tai nepaneigia pačios atsakovės pripažįstamo fakto, kad ji batu trenkė sutuoktiniui į galvos sritį.

Nors nutraukus ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota atsakovės kaltė, tačiau civilinėje teisėje, skirtingai nei baudžiamojoje, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Iš atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė sutuoktiniui batu į galvos sritį trenkė tyčia, nors ir nesiekdama sutrikdyti jam sveikatos.

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad R. V. į sveikatos priežiūros įstaigą atvežtas su GMP, skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, atlikta galvos kompiuterinė tomografija, būklė įvertinta kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis R. V. suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 88,82 Eur (vidaus ligų gydytojo konsultacija už 19,06 Eur ir kompiuterinė tomografija už 69,76 Eur). Atsakovės sutuoktinio sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismo posėdyje atsakovė, susipažinusi su į bylą pateiktais medicininiais dokumentais ((duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu, Galvos kompiuterinės tomografijos diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) aprašymu) neginčijo, kad R. V. buvo teikta gydytojo konsultacija ir atlikta kompiuterinė tomografija, taip pat neginčijo ir šių paslaugų įkainių.

Atsakovės vertinimu, jos sutuoktiniui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos paties R. V. noriu, nesant tam pagrindo. Teismo įsitikinimu, tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovės sutuoktiniui kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtent gydytojas įvertino jo būklę, paskyrė reikalingus atlikti tyrimus, o vėliau ir gydymą, išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Teismas neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo abejoti medikų parinktu diagnozavimo metodo būtinumu ar reikalingumu. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios pagalbos skyrių dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo nesant tam pakankamo pagrindo, už suteiktas paslaugas be pagrindo pasikreipęs turi susimokėti.

Teismas daro išvadą, kad atsakovės padaryti veiksmai – smūgis sutuoktiniui batu į galvos sritį – yra neteisėti. Būtent dėl šio veiksmo nukentėjęs asmuo kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už bendrą 88,82 Eur sumą. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismas daro išvadą, kad atsakovė neteisėtais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kurį vykdo ir lėšas naudoja ir atsakovė, padarė 88,82 Eur žalą, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiam asmeniui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota atsakovės, dėl kurios neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė išlaidas apmokant už sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo vertinimu, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent po atsakovės smūgio, nukentėjęs asmuo kreipėsi medicininės pagalbos, o medikai, apžiūrėję nukentėjusį asmenį po įvykio, būklę įvertinio kaip (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 88,82 Eur žalos atlyginimo tenkintinas, , ieškovei iš atsakovės priteistina 88,82 Eur žalos atlyginimas(CPK 178 str., CK 6.246– 6.249 str., ).

Tenkinus reikalavimą dėl atlyginimo, CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 17 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 21,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai 88,82 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni eurai aštuoniasdešimt du centai) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (88,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,48 Eur (dvidešimt vienas euras keturiasdešimt aštuoni centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.