Kauno apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Li Arnani“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoti asmenys R. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Li Arnani“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė procesinius dokumentus (t. y. teismo pranešimą ir nutartis), priimtus laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2VP-25888-592/2025, Nr. e2VP-25658-1094/2025, Nr. e2VP-25892-918-2025, Nr. e2VP-22282-994/2025, Nr. e2VP-22283-1176/2025, taip pat 2025 m. birželio 16 d. pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8190-909/2024.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių pateikti rašytiniai įrodymai yra reikšmingi klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti apeliančių pateiktus mokėjimo nurodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

18. Pareiškėjos pateikti dokumentai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla, be to, su minėtais procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjos pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

19. Apeliantės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį anksčiau nei suėjo terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje buvo gautas 2025 m. gegužės 27 d., kuris priimtas teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi. Apeliantėms tą pačią dieną išsiųsta minėta nutartis, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo kopija bei pasiūlyta per 14 dienų terminą nuo nutarties ir prašymo kopijos įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į prašymą, pateikiant įrodymus dėl 2024 m. spalio 25 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5181-1014/2024 patvirtintos sudarytos taikos sutarties (ne)vykdymo. Teismo posėdis minėta nutartimi byloje paskirtas 2025 m. birželio 16 d. UAB „Li Arnani“ pranešimas išsiųstas per jos aktyvią EPP paskyrą ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomas įteiktu 2025 m. birželio 4 d. R. Ž. procesiniai dokumentai išsiųsti jos gyvenamosios vietos adresu.

20. Įvertinus aptartus duomenis darytina išvada, kad teismas procesinį sprendimą priėmė nesuėjus nustatytam atsiliepimo pateikimo terminui. Vis dėlto, toks procesinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti priimtos nutarties neteisėta, juolab, kad apie paskirtą teismo posėdį šalims buvo pranešta tuo pačiu pranešimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas priėmė kartu su atskiruoju skundu pateiktus mokėjimo nurodymus, kuriuos apeliantės ketino teikti pirmosios instancijos teismui ir kuriais grindžia įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliančių argumentai dėl atliktų mokėjimų bus įvertinti apeliacinės instancijos teisme.

21. Apeliantės teigia, kad nors ir pradelsė taikos sutartimi nustatytą įmokų sumokėjimo terminą, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – laikinų finansinių sunkumų. Šiuo metu įmoka yra sumokėta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės netinkamai vykdo taikos sutartį ir išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti šiems argumentams.

22. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

23. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2024 m. spalio 21 d. sudarytą taikos sutartį dėl skolos. Taikos sutarties šalys susitarė, kad R. Ž. ir UAB „Li Arnani“ solidariai įsipareigoja per 19 mėnesių, t. y. nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2026 m. liepos 21 d., sumokėti pareiškėjai 53 773,70 Eur sumą. Taikos sutarties 2.1 punkte šalys minėtą skolos sumą išskaidė nurodytu laikotarpiu dalinėmis įmokomis, per kurį skolininkės pareiškėjai 2 688,71 Eur įmokas, išskyrus pirmąją įmoką, kurios suma 5 377 Eur, privalėjo atlikti kiekvieno mėnesio 26 dieną.

25. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad skolininkėms praleidus bet kurį iš taikos sutarties 2.1 punkte nurodytų tarpinių skolos dalių sumokėjimo terminų ilgiau kaip 35 kalendorines dienas, pareiškėja įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai likusiai nesumokėtai skolos sumai išdavimo, neatsižvelgiant į jos išdėstymą dalimis. Tokiu atveju UAB „Li Arnani“ įsipareigojo mokėti pareiškėjai 6 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą, o R. Ž. įsipareigojo pareiškėjai mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos iki visos skolos grąžinimo. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 5 d.

26. Pareiškėja 2025 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad skolininkės yra sumokėjusios 10 754,42 Eur sumą, todėl pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą visam skolos likučiui bei procesinėms palūkanoms pagal taikos sutarties 4 punktą.

27. Įvertinus šalių sudarytą skolos dalinio mokėjimo grafiką, darytina išvada, kad iki pareiškėjos kreipimosi išduoti jai vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, skolininkės turėjo atlikti keturias įmokas ir bendrai sumokėti 13 443,13 Eur sumą.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantės tinkamai neįvykdė taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Apeliantės neginčijo aplinkybės, jog yra praleidusios 35 kalendorines dienas atlikti 2025 m. balandžio 21 d. mokėjimą, tačiau teigė, kad tai vienkartinis, netyčinis atvejis. Tačiau apeliančių su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ir kitus grafike nurodytus mokėjimus jos atliko nesilaikydamos šalių sutartų terminų, t. y. 5 377 Eur įmoką, kurią turėjo sumokėti 2025 m. sausio 21 d., atliko 2025 m. vasario 22 d. (praleidusios 32 dienas), vėlesnes 2 688,71 Eur įmokas taip pat atliko pažeisdamos grafike nustatytą terminą –2025 m. vasario 21 d. įmoką sumokėjo 2025 m. kovo 26 d. (t. y. praleidusios 33 dienas), 2025 m. kovo 21 d. įmoką sumokėjo 2025 m. balandžio 28 d. (t. y. praleidusios 38 dienas), 2025 m. balandžio 21 d. įmoką, pareiškėjos teigimu, sumokėjo jau po prašymo pateikimo t. y. 2025 m. birželio 26 d. (t. y. praleidusios net 66 dienas).

29. Aptarti apeliančių mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2025 m. gegužės 27 d. kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantės jau 38 kalendorines dienas, t. y. ilgiau kaip 35 kalendorines dienas buvo praleidusios sumokėti 2025 m. kovo 21 d. įmoką bei 36 dienas vėlavo atlikti 2025 m. balandžio 21 d. įmoką, kurią, pareiškėjos teigimu, atliko tik 2025 m. birželio 26 d. Nepaisant to, kad 2025 m. balandžio 21 d. įmoka vėliau apeliančių buvo sumokėta, šis faktas nepanaikina jų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.

30. Išnagrinėti apeliančių atliktų mokėjimų duomenys patvirtina, kad apeliantės įmokas mokėjo nesistemingai, nesilaikydamos šalių sudaryto grafiko, kas paneigia apeliančių nurodytas aplinkybes, jog jų 2025 m. balandžio 21 d. įmokos nesumokėjimas buvo vienkartinis. Priešingai, aptarti duomenys patvirtina, kad nei viena įmoka nuo 2025 m. sausio 21 d. iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo atlikta laiku, kas rodo netinkamą taikos sutarties vykdymą.

31. Tai, kad toks apeliančių elgesys nėra vienkartinis, patvirtina ir pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad atsiliepimo pateikimo dienai apeliantės pakartotinai vėluoja vykdyti taikos sutarties sąlygas 47 dienas ir nėra atlikusios 2025 m. gegužės 21 d. bei 2025 m. birželio 21 d. mokėjimų. Nors apeliantės teigia, kad jos moka įmokas pareiškėjai ir pagal kitas taikos sutartis, sudarytas tarp šalių, pareiškėjos pateikti duomenys apie priimtas nutartis paneigia nurodytą aplinkybę, kadangi vykdomieji raštai dėl taikos sutarčių nevykdymo pareiškėjai yra išduoti ir kitose civilinėse bylose.

32. Kaip minėta aukščiau, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai netinkamai vykdoma taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Todėl nesutiktina su apeliančių atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad aplinkybė, jog tai, kad apeliantės jau yra atlikusios 2025 m. balandžio 21 d. mokėjimą pareiškėjai, nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis). Šalių sutartas skolos grąžinimo terminas ir skolos mokėjimo tvarka yra konkrečios taikos sutarties sąlygos, kurias modifikuoti apeliantės savo iniciatyva neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, vertinama tik tai, ar skolininkas įvykdė, kokia apimtimi įvykdė ar neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kurių apeliantės, kaip pačios pripažino, nebuvo tinkamai įvykdžiusios.

33. Pažymėtina, kad nors apeliantės teigė, jog objektyviai neturėjo finansinių galimybių atlikti 2025 m. balandžio 21 d. mokėjimo, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šias jų nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į Lietuvos civiliniame procese taikomą rungtyniškumo principą ir pagrįsto įsitikinimo standartą, bylos baigtimi suinteresuotų apeliančių paaiškinimai nėra pakankami apeliacinės instancijos teismui įsitikinti, jog šiuo atveju jų turtinė padėtis objektyviai buvo ypatingai bloga. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl jokių išlygų, susijusių su finansiniais sunkumais ar kitomis aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą apeliantėms atlikti įmokas kitu, nei grafike nurodytu, terminu.

34. Apeliantės pripažįsta netinkamai vykdžiusios taikos sutartį, nes vėlavo atlikti mokėjimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jos nesilaikė taikos sutartyje nustatyto įmokų grafiko ir prašymo pateikimo metu buvo praleidusios tarpinių skolos dalių sumokėjimo terminus, vėluodamos daugiau kaip 35 kalendorines dienas. Dėl šių pažeidimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo.

35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.