Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12172-989/2024 pagal pareiškėjos UAB ,,Vilniaus rentvėjus“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pareikštą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Vilniaus rentvėjus“ ieškinį atsakovei UAB ,,APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-12172-989/2024 pagal ieškovės UAB ,,Vilniaus rentvėjus“ ieškinį atsakovei UAB ,,APS grupė“ dėl skolos priteisimo. Teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 29 d.

2. Pareiškėja UAB ,,Vilniaus rentvėjus“ (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. gegužės 8 d. teismui pateikė prašymą (DOK-72590) išduoti vykdomąjį raštą, nes suinteresuotas asmuo (atsakovė) UAB „APS grupė“ nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė internetinės svetainės www.rekvizitai.lt ekrano nuotrauką, kurioje matyti informacija apie skolininkę, tarp kurios ir duomenys apie skolininkei priklausančias transporto priemones. Pareiškėjos vertinimu, pardavus transporto priemones, skolininkė galėtų grąžinti skolą pareiškėjai.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų duomenų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas juos priima, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-12172-989/2024 pagal ieškovės UAB ,,Vilniaus rentvėjus“ ieškinį atsakovei UAB ,,APS grupė“ dėl skolos priteisimo. Teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 29 d.

15. Pagal teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, atsakovė įsipareigojo sumokėti 16 591,94 Eur sumą ieškovei pagal šalių sutartą grafiką: 1500 Eur – iki 2024-04-15, keturias įmokas po 3000 Eur iki 2024-04-30, 2024-05-31, 2024-06-30, 2024-07-31 ir 3091,94 Eur iki 2027-08-31.

16. Nėra ginčo, kad vykdant taikos sutartį skolininkė 2025 m. balandžio 15 d. sumokėjo 1 500 Eur (e. b. 1 t. 54 l.).

17. Pareiškėja 2024 m. gegužės 8 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą (DOK-72590).

18. Apeliantės argumentai, susiję su skundžiamos nutarties nepagrįstumu ir neteisėtumu, nesilaikymu tvarkos dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimu (CPK 646 straipsnio 3 dalis), nenustatymu faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškinimu taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavimu pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.

19. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį ir teismui šią patvirtinus, taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), vykdomas CPK nustatyta tvarka. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal šalių pasirašytą taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminė aplinkybė, kurią turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, ir kokia yra neįvykdytos prievolės dalis.

20. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad skolininkė šioje taikos sutartyje numatyta tvarka ir terminais įsipareigoja kreditorei sumokėti 16 591,94 Eur sumą.

21. Taikos sutarties 4 punktu skolininkė įsipareigojo 16 591,94 Eur sumą kreditorei sumokėti ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. tokia tvarka ir terminais: 1 500 Eur – iki 2024 m. balandžio 15 d.; 4 įmokas po 3 000 Eur, jas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (2024 m. balandžio 30 d., gegužės 31 d., birželio 30 d., liepos 31 d.), paskutinė 3 091,94 Eur įmoka – iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.

22. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad atsakovė pareiškia bei sutinka, jog tuo atveju, jei nevykdys šios taikos sutarties 4 punkte numatytų įsipareigojimų ir 5 (penkias) kalendorines dienas ieškovei nesumokės ar nepilnai sumokės atitinkamos šios taikos sutarties 4 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios taikos sutarties 4 punkte numatytų atsakovės prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o ieškovė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai atsakovės neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai.

23. Skolininkė 2025 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo pareiškėjai 1 500 Eur (e. b. 1 t. 54 l.). Skolininkė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad atliko pareiškėjai ir kitus mokėjimus vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį. Priešingai, skolininkė pripažįsta, kad vėlavo atlikti mokėjimus. Apeliantė elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, tik atlikdama pirmąjį mokėjimą pagal taikos sutartį, turėjo teisę kreiptis į pareiškėją dėl taikos sąlygų pakeitimo, o ne laukti kol pareiškėja kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkė neįvykdė sutarties 4 punkte prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, kreditorė pagrįstai 2024 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

24. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji vėlavo atlikti mokėjimus išimtinai dėl objektyvių aplinkybių (sezoninis darbuotojų atostogų laikotarpis, susiduria su finansiniais sunkumais), nepaneigia skolininkės pareigos tinkamai vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. www.rekvizitai.lt pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkė įsteigta prieš 14 metų, taigi, turi pakankamai žinių vykdant juridinio asmens veiklą, todėl turi atitinkamai įvertinti veiklos vykdymo rizikas ir iš to kylančias pasekmes, o sudarydama atitinkamas sutartis įvertinti ir savo galimybes jas vykdyti. Apeliantė nepateikė su atskiruoju skundu įrodymų, kad mokėjimus vykdo bent mažesniais mokėjimais, nei nustatyta taikos sutartyje. Be to, kaip nurodė pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininkė nėra atlikusi daugiau jokių mokėjimų pareiškėjai.

25. Pažymėtina ir tai, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas nevertina, dėl kokių priežasčių atsakinga šalis nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Įsiteisėjusi teismo nutartis, kaip ir teismo sprendimas, yra privaloma vykdyti (CPK 18 straipsnis). Prieš sudarant taikos sutartį šalis turi įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį joje aptartomis sąlygomis ir tvarka bei prisiimti visas dėl jos nevykdymo kilusias neigiamas pasekmes (sumokėti visą likusią skolą bei mokėti delspinigius). Todėl nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu.

26. Apeliantės teigia, kad ji šiuo momentu yra pasiruošusi vykdyti taikos sutartį visa apimtimi; pareiškėja gali naudotis taikos sutartyje numatyta teise reikalauti delspinigių (0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), kurie kompensuoja pradelstų įmokų gavimo nepatogumus. Skolininkei turėjo būti toliau sudaroma galimybė vykdyti mokėjimus pagal taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

27. Taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu skolininkė (atsakovė) tinkamai ir laiku nevykdys šios taikos sutarties sąlygų, t. y. jeigu nesumokės ir/ar sumokės tik dalį nurodytos sumos iki nustatyto termino, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, o ieškovė, atsakovei vėluojant sumokėti bet vieną mokėjimą 4 punkte nurodytą mokėjimą 5 (penkias) kalendorines dienas, įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai atsakovės nesumokėtai sumai.

28. Taikos sutarties 8 punkte įtvirtintas šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip būdas sudaryti galimybę skolininkei, laiku nemokančiai įmokų, toliau vykdyti mokėjimus pagal taikos sutartį, nes apeliantės vertinimu pradelstų įmokų gavimo nepatogumus pareiškėjai kompensuoja taikos sutartyje numatyti delspinigiai.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad skolininkei vėluojant sumokėti įsiskolinimą, pagal taikos sutarties sąlygas ilgiau, nei penkias kalendorines dienas, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai sumai ir dar už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos prašyti iš skolininkės 0,02 proc. dydžio delspinigių.

30. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių sudarytos taikos sutarties 11 punkte šalys pareiškė, kad joms yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnyje numatytų taikos sutarties sudarymo teisinių pasekmių turinys. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė bei iš esmės vadovavosi tik pareiškėjos pateiktais paaiškinimais.

32. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Skolininkės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės (dėl taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių), nesudaro pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 314,60 Eur (DOK-98077 priedas).

38. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Netenkinus atskirojo skundo, pareiškėjai iš skolininkės priteisiama 314,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus rentvėjus“, juridinio asmens kodas 305123974, iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, juridinio asmens kodas 302498905, 314,60 (tris šimtus keturiolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.